- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-639-378/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- T. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. G. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. B. sūnaus M. B. , gim. 2003-06-17, materialinį išlaikymą po 400 Lt mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į juos nuo 2008-02-01; nustatyti M. B. gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietoje bei nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal ieškovės pateiktą siūlymą.
Atsakovas T. B. 2008-02-20 pateikė priešieškinį (b.l.13-16), prašydamas nustatyti sūnaus M. B. , gim. 2003-06-17, gyvenamąją vietą kartu su tėvu (atsakovu); priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (2007-11-01) iki sūnaus pilnametystės, nustatant atsakovui uzufrukto teisę į juos, bei nustatyti ieškovei bendravimo su sūnumi tvarką pagal atsakovo pateiktą siūlymą.
2008-03-05 ieškovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l.48), prašydama nustatyti sūnaus M. B. , gim. 2003-06-17, gyvenamąją vietą su motina (ieškove) jos gyvenamojoje vietovėje bei nustatyti, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos ir sprendimo įsiteisėjimo atsakovas gali matytis ir bendrauti su sūnumi ieškovės namuose arba kitoje vietoje tik dalyvaujant ieškovei. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, neatsižvelgdamas į vaiko norus ir interesus, siekia pasiimti sūnų pas save. Vaikui gulint ligoninėje, nepaisydami Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų nurodymų, atsakovas su močiute išsivežė sūnų per prievartą ir nebeleidžia ieškovei su juo matytis.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
Teismas nurodė, jog nors byloje nėra duomenų apie smurtą prieš mažametį vaiką, tačiau, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus dėl konfliktų, kylančių su atsakovu dėl bendravimo su vaiku, taip pat į byloje esančius kitus rašytinius įrodymus - Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą bei atsakovo pateiktus medicininių įstaigų dokumentus, nustatęs, kad rašytinių įrodymų apie ieškovės netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu ar netinkamą gyvenimo būdą byloje nėra, teismas konstatavo, kad ieškovė rūpinosi sūnumi, o jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas T. B. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
Skunde nurodoma, jog nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Priimdamas nutartį, teismas vadovaujasi tik Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, nors priešieškinyje atsakovas nurodė, kad šia institucija nepasitiki dėl ieškovės ir jos mamos artimo bendravimo (ieškovės mama dirba Marijampolės savivaldybės administracijoje ir puikiai sutaria su Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojais), prašė institucija, teikiančia išvadą, patraukti Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma aplinkybė, jog vaiką iki 3 m. augino mama ir tėvų sąlygos vaikui auginti ir prižiūrėti yra vienodos, neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovė sūnaus faktiškai neaugino, kadangi niekada neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, šalys gyveno atsakovo tėvams priklausančiame bute iki 2007 m. lapkričio pradžios, tame bute atsakovas su sūnumi liko gyventi po ieškovės išėjimo ir gyvena iki šiol. Ieškovė gyvena pas močiutę bute, kuriame nėra sūnaus priežiūrai skirtų daiktų, vaikas neturi net savo lovos. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad vaiku rūpinosi ir jį prižiūrėdavo mama, tik vaiką iš ligoninės pasiimdavo atsakovo motina. Vaikui gulint ligoninėje, ieškovė nebuvo paėmusi nedarbingumo pažymėjimo ir negalėjo vaiko prižiūrėti ligoninėje pati, kadangi vykdė darbines funkcijas. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad sūnų į priėmimo skyrių atvežė tėvas, o iš gydymo stacionare istorijos Nr.P996 2007-06-14 4 psl. esančio įrašo matyti, kad slauga paliekama močiutei, 3 psl. nurodoma, kad vaiką iš ligoninės išsivežė taip pat močiutė A. B. . Šie įrodymai paneigia teismo motyvą, kad vaiką ligoninėje prižiūrėjo ieškovė. Be to, iš gydymo stacionare istorijų matyti, kad sūnus yra silpnos sveikatos, todėl prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalėjo išsiaiškinti, ar ieškovės namuose - bute, kuriame ji gyvena su 80 m. močiute, nėra grėsmės vaikui užsikrėsti kokiomis nors ligomis, kuriomis gali sirgti senyvo amžiaus žmogus. Atsakovas papildomai nurodo, jog iš prie atskirojo skundo pridėtų policijos komisariato tarnybinių pranešimų matyti, kad sūnus nori būti su tėvu, su mama gyventi nenori (b.l.65-66), 2008-03-03 pareigūnei nuvykus į Marijampolės ligoninės vaikų ligų skyrių, M. B. buvo prižiūrimas močiutės A. B. (b.l.67).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. G. pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą. Ieškovė nurodo, jog skunde nepagrįstai teigiama, kad ji sūnaus neaugino, juo nesirūpino, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Ieškovė nurodo, jog sūnų ji augino pati, kol sūnui suėjo 3 m., niekur nedirbo, skyrė sūnui visą savo dėmesį. Tik porą mėnesių per metus sūnų padėdavo prižiūrėti močiutė A. B. , kuomet ieškovei Marijampolės kolegijoje vykdavo sesija. Ieškovei pradėjus dirbti, ji sūnų vesdavo į darželį, sūnui pradėjus dažnai sirgti ir siekiant išvengti daugiau ligų, namuose jį pasisiūlė prižiūrėti močiutė A. B. . Ieškovė ir atsakovas gyveno atsakovo tėvų bute, kuriame augo ir jų sūnus. Skunde nepagrįstai teigiama, kad po ieškovės išėjimo atsakovas su sūnumi liko gyventi tame pačiame bute, kadangi atsakovas gyvena pas savo motiną, o tame bute lankosi tik epizodiškai. Ieškovė nurodo, kad faktiškai jos sūnumi rūpinasi ne atsakovas, bet jo motina. Atsakovas ir jo motina trukdo ieškovei bendrauti su sūnumi, ypač po to, kai sužinojo, kad ieškovė turi gyvenimo draugą. Ieškovės sūnus yra dar mažas ir pasiduoda močiutės bei tėvo įtikinėjimams, kad mama negera, jo nemyli ir pan. Ieškovė nurodo, jog paguldžius sūnų į ligoninę, ji norėjo gultis su sūnumi, reikalavo nedarbingumo lapelio, tačiau jos prašymai nebuvo paisomi - didesnės teisės buvo suteiktos močiutei, atvežusiai vaiką į ligoninę. Ligoninėje tarp ieškovės ir močiutės kilo konfliktas, kuris paaštrėjo atvykus atsakovui, buvo apsilankę ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojos bei policija. Ieškovė nurodo, jog 2008-03-13 gavusi skundžiamą nutartį, ji kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojais bandė sūnų iš atsakovo motinos namų pasiimti, tačiau jų niekas neįsileido, tarp ieškovės ir atsakovo motinos įvyko konfliktas.
Skundo motyvai, kad bute, kuriame ieškovė gyvena su močiute, galima apsikrėsti ligomis, nepagrįsti, kadangi močiutė niekuo, išskyrus sąnarių ligą, neserga. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sūnus šiuo metu gyvena A. B. bute, kuriame taip pat gyvena A. B. tėvas, sergantis kraujo vėžiu, gydęsis nuo psichikos sutrikimų, gulėjęs Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje. Skundo argumentai, kad Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai yra šališki, kadangi ieškovės mama dirba Marijampolės savivaldybės administracijoje, nepagrįsti. Ieškovės motina ten dirba jau 30 metų, keisti darbo vien dėl atsakovo nepasitenkinimo nėra jokio pagrindo. Atsakovo reikalavimas, kad institucija, teikianti išvadą, būtų Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga, nepagrįstas, kadangi ši įstaiga teikti išvados negali – šiuo atveju vienintelė institucija, teikianti išvadą, yra Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius. Šio skyriaus darbuotojai, apžiūrėję ieškovės gyvenamąją vietą, neturėjo jokių priekaištų. Ieškovės butas kuklus, tačiau tvarkingas, jame yra visi patogumai, virtuvė, vonia, tualetas, karštas vanduo ir t.t., vaikas turi ir kur miegoti, ir ant ko atsisėsti ar žaisti, taigi, yra visos sąlygos sūnui prižiūrėti ir auklėti. Todėl atsakovo teiginys, kad bute nėra nei vieno daikto, pritaikyto sūnui prižiūrėti, nepagrįstas. Ieškovė nurodo, jog ji savarankiška, dirbanti ir bebaigianti studijas moteris, ketina toliau studijuoti ir dirbti, kurti visas palankias ir saugias sąlygas sūnui augti ir vystytis, suteikti jam motinišką šilumą. Tuo tarpu atsakovas, kaip ir jo motina, baigęs tik 10 klasių, atsakovo tėvas - tik pradines klases. Tai darytų neigiamą įtaką tolimesniam vaiko vystimuisi.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą institucija, teikianti išvadą – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –VTAS) nurodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta, atsižvelgiant į vaiko interesus, kadangi tarp šalių nuolat kilo konfliktai dėl vaiko pasiėmimo ir bendravimo su juo. Atsakovas VTAS darbuotojams žadėjo laikytis susitarimo tarp jo ir ieškovės dėl bendravimo su sūnumi ir netrukdyti motinai vaiką pasiimti į savo namus, tačiau 2008-02-04 pasiėmęs vaiką iš ieškovės, jis ne tik trukdo motinai bendrauti, bet ir nevykdo 2008-03-06 teismo nutarties. 2008-03-13 ieškovė, turėdama 2008-03-06 teismo nutartį, kartu su VTAS specialistais nuvyko į atsakovo tėvų namus pasiimti sūnaus, tačiau į butą jų niekas neįsileido, nors tuo metu bute buvo R. B. ir anūkas M. Pokalbis su atsakovu ir jo motina vyko kieme. Jo metu atsakovas aiškino, kad vaiko neduos, į butą neįsileis. Atsakovas kalbėjo pakeltu tonu, nesiskaitė su VTAS specialistais. VTAS nurodo, kad ieškovės gyvenimo sąlygos yra geros: šiuo metu ji gyvena pas senelę dviejų kambarių bute su visais patogumais, butas tvarkingas ir švarus. Ieškovės senelė yra padorus žmogus, jos garbingas amžius nesudaro kliūčių gyventi anūkei su sūnumi. VTAS nurodo, kad ieškovei neleidžiama bendrauti su sūnumi, nuolat dirbtinai sukuriamos konfliktinės situacijos, vaikas jau du mėnesius atskirtas nuo motinos ir jam daroma atitinkama įtaka. VTAS nuomone, atsakovas ir jo motina apgalvotai ir kryptingai siekia atskirti vaiką nuo motinos. Skunde teigiama, kad M. pareiškė savo nuomonę dėl nenoro gyventi su motina, tačiau, VTAS vertinimu, vaikas yra dar mažas ir jam labai reikalingi motinos dėmesys ir meilė. Kadangi tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios būdingos moterims, todėl, nors įstatymas ir nenumato kokių nors pirmenybių motinai, tačiau mažamečio vaiko interesus labiau atitiktų motinos globa. Tačiau atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui, o nepilnamečiui vaikui tapus vyresniam, vaiko gyvenamoji vieta gali keistis, jei pasikeičia reikšmingos faktinės aplinkybės. Nors atsakovas nurodo, kad nepasitiki VTAS ir kad VTAS yra palankus ieškovei, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad VTAS gina vaiko teises ir interesus ir nestoja nė vienos iš šalių pusėn. Todėl VTAS suinteresuotumas remiasi tik jam priskirta viešo intereso gynimo funkcija ir sprendimo, atitinkančio vaiko teises ir interesus, priėmimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol šis klausimas bus išspręstas galutinai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui ir prašė nustatyti jų mažamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas T. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo sūnaus gyvenamąją vietą prašė nustatyti su juo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei Marijampolės savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada.
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog iki bylos išnagrinėjimo nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti mažamečio vaiko teisės ir interesai, kadangi minėtais rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti apie kylančius konfliktus vaiko akivaizdoje bei kitų asmenų kišimąsi į jo auklėjimą. Kolegija konstatuoja, jog esminę reikšmę šioje byloje turi aplinkybė, kad šalių sūnus yra gimęs tik 2003 m. birželio 17 d., t.y. šiuo metu dar neturi penkerių metų. Teisėjų kolegijos nuomone, toks sūnaus amžius suponuoja išvadą, jog jam yra labiau reikalinga nuolatinė motinos priežiūra. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų abejoti motinos gebėjimu tinkamai atlikti savo pareigas ar jos elgesio tinkamumu.
Kolegija atmeta atskirajame skunde išdėstytus argumentus dėl prie skundo pateiktoje policijos medžiagoje pateiktų duomenų apie tai, kad sūnus nori būti su tėveliu vertinimo. Kolegija konstatuoja, jog išvadą dėl vaiko gyvenimo sąlygų ar jo nuomonės su kuo gyventi gali pateikti tik valstybės įgaliota institucija – Vaikų teisių apsaugos tarnyba (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 straipsnis).
Teismas, kaip kiekviena valdžia, turi paklusti teisei – Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims; aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). CPK 2 straipsnis, apibrėžiantis civilinio proceso tikslus, akcentuoja asmenų interesų apsaugą ir būtinybę kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi neuždraudė atsakovui bendrauti su sūnumi.
Tokiu būdu, naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 06 d. nutartį palikti nepakeistą.