Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2015 m. lapkričio 7 d., apie 3.10 val., Vilniuje, Kernavės g. 88, vairuodama automobilį „Mazda 323“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo neatidi, supainiojo stabdžio pedalą su greičio pedalu ir pastarąjį nuspaudė, dėl to atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apgadino abi transporto priemones. Taip I. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį surašytas ir dėl to, kad ji 2015 m. lapkričio 7 d., apie 3.10 val., Vilniuje, Kernavės g. 88, vairuodama automobilį „Mazda 323“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatidi, supainiojo stabdžio pedalą su greičio pedalu ir jį nuspaudė, dėl to atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir eismo įvykio metu apgadinusi abi transporto priemones, nesupildė eismo įvykio deklaracijos, neinformavo nukentėjusiojo apie eismo įvykio metu jam padarytą žalą, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu I. B. kaltę kliudžius kitą automobilį pripažino ir paaiškino, kad nors iš išėjo iš eismo įvykio vietos, tačiau paliko raštelį ir kitą dieną iškvietė pareigūnus, viskas buvo palikta taip, kaip yra. Buvo taip, kad su vaiko tėvu važiavo pas draugus, pas juos buvo susitarimas, kad jei vienas vartoja alkoholį, kitas vairuoja. Ji turėjo vairuoti, -žinojo jei vyras užgeria, būna problemų, norėjo važiuoti namo, ji tuo metu nevartojo alkoholio. Susipyko su vyru dėl važiavimo namo, ji prašė jo važiuoti namo, sėdo į mašiną, tačiau jis pradėjo ant jos rėkti, apskritai turi daug problemų, pradėjo priekaištauti, kad per ją negali su draugais pasėdėti. Ji pasakė jam: „gerai, tu važiuok atgal, o aš važiuoju namo“, sugrįžo prie draugų namo ir kai parkavosi, netyčia supainiojo važiuodama pedalus, stipriai paspaudė ir atsitrenkė į kitą mašiną. Vyras baisiai pradėjo keiktis, pykosi, ją apšaukė. Ji susinervavo, paliko ant apgadinto kito automobilio raštelį, išjungė savo telefoną, kad jos draugas jai neblaivus neskambinėtų, nerėktų, galvojo, kitą dieną susitiks su apgadinto automobilio savininku ir pakalbės. Žino visas taisykles kaip reikia elgtis patekus į eismo įvykį, tačiau buvo strese, sunki situacija. Nėra jai taip atsitikę niekada, tuo metu pradėjo ant jos draugas rėkti, jai nervai sukilo. Vaiko tėvui atidavė savo algą, kad atlygintų nukentėjusiajai žalą.

Motyvuojamoji dalis

I. B. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio I. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jos padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 21. Teismo posėdžio metu I. B. kaltę kliudžius kitą automobilį pripažino ir paaiškino, kad nors iš išėjo iš eismo įvykio vietos, tačiau paliko raštelį ir kitą dieną iškvietė pareigūnus, viskas buvo palikta taip, kaip yra. Buvo taip, kad su vaiko tėvu važiavo pas draugus, pas juos buvo susitarimas, kad jei vienas vartoja alkoholį, kitas vairuoja. Ji turėjo vairuoti, -žinojo jei vyras užgeria, būna problemų, norėjo važiuoti namo, ji tuo metu nevartojo alkoholio. Susipyko su vyru dėl važiavimo namo, ji prašė jo važiuoti namo, sėdo į mašiną, tačiau jis pradėjo ant jos rėkti, apskritai turi daug problemų, pradėjo priekaištauti, kad per ją negali su draugais pasėdėti. Ji pasakė jam: „gerai, tu važiuok atgal, o aš važiuoju namo“, sugrįžo prie draugų namo ir kai parkavosi, netyčia supainiojo važiuodama pedalus, stipriai paspaudė ir atsitrenkė į kitą mašiną. Ji susinervavo, paliko ant apgadinto kito automobilio raštelį, išjungė savo telefoną, kad jos draugas jai neblaivus neskambinėtų, nerėktų, galvojo, kitą dieną susitiks su apgadinto automobilio savininku ir pakalbės. 2015 m. lapkričio 7 d. rašytiniame paaiškinime I. B. taip pat nurodė, jog vakar vakare ji svečiavosi pas draugus Kernavės g., kartu su V. P. ir K. A. Po ilgo buvimo ji norėjo važiuoti namo, o draugai norėjo dar pasilikti. Kilo barnis, tačiau ji įkalbėjo draugus važiuoti. Įsėdę į automobilį jie ir toliau barėsi, su girtais draugais buvo sunku susikalbėti, ji labai nervinosi. Pradėjus važiuoti, po kelių minučių nusprendė parvežti minėtus draugus atgal pas draugus, o pati ketino važiuoti namo. Grįžusi į Kernavės gatvę norėjo prisiparkuoti prie dešinio kelkraščio ir iš nervų paspaudė greičio, o ne stabdžio pedalą, atsitrenkė į priešais stovintį „Nissan“. Danga buvo sausa. Prasidėjo kaltinimai, šūkavimai, tuo momentu „emocijos ėmė viršų“. Kuprinėje susirado gabalą popieriaus, parašė raštelį „Nissan“ savininkui ir išbėgo namo. V. P. ją vijosi. Pripažįsta savo kaltę, nesislepia, kaltos buvo jos emocijos, dėl to net nesugalvojo skambinti ir dėl viso šio įvykio labai blogai jaučiasi (b. l. 16).Taigi I. B. parodymai proceso metu liko nuoseklūs. 2015 m. lapkričio 7 d. policijos pareigūno D. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 7 d., apie 4.30 val., dirbant kartu su vyr. patruliu A. D., gavo pranešimas, kad Kernavės g. 88, Vilniuje, eismo įvykio vietoje laukia ARS 011. Atvykus liudininkai paaiškino, kad „Mazda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo mergina, vardu I., kuri atsitrenkė į „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi „Nissan“ vairuotojo vietoje nebuvo, ji paliko raštelį su savo duomenimis ir išėjo. Liudytojai nurodė, kad teritorija yra filmuojama. Liudytojai V. R., L. Ž., K. A. (b. l. 4). 2015 m. lapkričio 7 d. policijos pareigūno A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 7 d., apie 16.00 val., dirbant kartu su vyr. patruliu A. V. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Kernavės g. 88 lauks automobilio „Mazda 323“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vairuotoja, dėl eismo įvykio, kuris įvyko naktį. Atvykus į įvykio vietą į juos (t. y. pareigūnus) kreipėsi pilietė I. B., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 7 d., apie 3 val. vairuodama automobilį „Mazda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir norėdama jį priparkuoti prie kelio bortelio, sumaišė stabdžio pedalą su greičio pedalu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Po eismo įvykio parašė raštelį „Nissan“ savininkui ir išėjo namo. Apie eismo įvykį policijai nepranešė (b. l. 5). 2015 m. lapkričio 7 d. policijos pareigūno G. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 7 d. dirbant kartu su vyr. patruliu K. B. apie 3.12 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Kernavės g. 88, kieme, įvyko autoįvykis. Atvykus minėtu adresu kieme rasti du apgadinti automobiliai: „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Mazda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie automobilių stovėjo du vaikinai ir mergina, kurie buvo neblaivūs: K. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Jie paaiškino, kad automobilis „Mazda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso jų draugui V., kuris su savo drauge I. buvo pas juos svečiuose, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau išėjus į kiemą kažkuris iš jų sėdo už vairo ir atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį „Nissan“. Kuris iš jų vairavo paaiškinti negalėjo. Tuo metu prie jų privažiavo taksi vairuotojas V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad išvažiuodamas iš kiemo Kernavės g. 88, pastebėjo, kaip du jaunuoliai stumdė kieme automobilį „Mazda“, už vairo sėdėjo mergina, tačiau nurodžius jam prie automobilio stovėjusią merginą, jis paaiškino, kad tiksliai ne ji. Jis ir iškvietė policiją. Už automobilio „Nissan“ valytuvo rado raštelį dėl padaryto autoįvykio, parašyta I. vardu su kontaktiniu telefonu. Paskambinus telefonas buvo išjungtas. Į vietą buvo iškviesti pareigūnai (b. l. 6). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai asmenų paaiškinimai: 2015 m. lapkričio 7 d. V. R. paaiškinimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 7 d., apie 3.00 val., Kernavės g. 88, Vilniuje, jis pamatė sudaužytą automobilį „Mazda 323“ kuris manevravo kieme, aiškiai matė, kad už vairo sėdėjo mergina (b. l. 10); L. Ž. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad vedžiodamas su drauge šunį matė eismo įvykį, galimi kaltininkai pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 11); K. A. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad išėjus iš namų sėdo ir atsitrenkė, draugai bandė bėgti, bet pareigūnai buvo pirmesni (b. l. 12); 2015 m. lapkričio 7 d. V. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. lapkričio 7 d. jis nevairavo, sėdėjo šalia automobilyje „Mazda 323“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 3.00 val. turėjo važiuoti namo, prie vairo sėdo jo buvusi žmona, nes pats vartojo alkoholį. Važiuodami namo susipyko. Tada I. B. vežė jį atgal ir besiparkuodama sumaišė pedalus, todėl įvažiavo automobiliui „Nissan“. Kadangi buvo naktis, paliko raštelį už valytuvo, kad ryte užpildytų eismo įvykio deklaraciją. Policijai nebuvo pranešta, nes I. savo kaltės neneigė ir pripažįsta savo kaltę. I. vairavo jo automobilį, nes jis pats vartojo alkoholį. Iš eismo įvykio vietos išėjo namo, nes pykosi ir nežinojo, ką daro, nesivaldė (b. l. 13); 2015 m. lapkričio 7 d. A. J. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 6 d., apie 17.00 val., parvažiavo namo iš darbo, pastatė automobilį „Nissan Qashqai“ ir nuėjo namo. Apie 3.30 val. nakties metu jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad jos automobilis apgadintas. Automobilis priklauso jos darbovietei UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Administracinėn atsakomybėn traukiamos I. B. nurodytos aplinkybės, taip pat policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei asmenų paaiškinimuose nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos, jokių prieštaravimų nenustatyta. Be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantis suglamžytas raštelis (kuris buvo paliktas už automobilio „Nissan“ valytuvo), kurio turinys toks: „Užpildom deklaraciją! Nekvieskite pareigūnų! Mes čia vietoje! (duomenys neskelbtini) I. Susiskambinam tikrai sutarsim. KAIMYNAI!!!“; policijos įvykio registro išrašas (b. l. 7); 2015 m. lapkričio 7 d. eismo įvykio vietos schema (b. l. 8); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobiliui „Mazda 323“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas. Automobiliui „Nissan Qashqai“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis ir bagažinės dangtis (b. l. 9); nuotraukos (b. l. 20). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad I. B., vairuodama transporto priemonę, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl tokia jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 7 d., apie 3.10 val., Vilniuje, Kernavės g. 88, vairuodama automobilį „Mazda 323“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo neatidi, supainiojo stabdžio pedalą su greičio pedalu ir jį nuspaudė, dėl to atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį „Nissan“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir eismo įvykio metu apgadinusi abi transporto priemones, nesupildė eismo įvykio deklaracijos, neinformavo nukentėjusiojo apie eismo įvykio metu jam padarytą žalą, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Protokole tokia I. B. veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). I. B. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog ji sumaišė stabdžio pedalą su greičio pedalu, dėl to apgadino priekyje stovėjusį automobilį. Po to prasidėjo jos draugo kaltinimai, šūkavimai, tuo momentu „emocijos ėmė viršų“. Kuprinėje susirado gabalą popieriaus, parašė raštelį „Nissan“ savininkui ir išbėgo namo. V. P. ją vijosi. Pripažįsta savo kaltę, nesislepia, kaltos buvo jos emocijos, dėl to net nesugalvojo skambinti ir dėl viso šio įvykio labai blogai jaučiasi. Analogiškas aplinkybės savo paaiškinime nurodė ir kartu su ja važiavęs V. P., kuris, be kita ko, nurodė, jog kadangi buvo naktis, paliko raštelį už valytuvo, kad ryte užpildytų eismo įvykio deklaraciją. Policijai nebuvo pranešta, nes I. savo kaltės neneigė ir pripažįsta savo kaltę. I. vairavo jo automobilį, nes jis pats vartojo alkoholį. Iš eismo įvykio vietos išėjo namo, nes pykosi ir nežinojo, ką daro, nesivaldė (b. l. 13). Administracinio teisės pažeidimo byloje esantis raštelis patvirtina šių asmenų paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog I. B. iš tiesų apgadinto automobilio vairuotojui paliko raštelį, kurio turinys toks: „Užpildom deklaraciją! Nekvieskite pareigūnų! Mes čia vietoje! (duomenys neskelbtini) I. Susiskambinam tikrai sutarsim. KAIMYNAI!!!“ (b. l. 17). Policijos pareigūnas G. A. savo tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, jog už automobilio „Nissan“ valytuvo rado raštelį dėl padaryto autoįvykio, parašyta I. vardu su kontaktiniu telefonu (b. l. 6). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nepaisant to, kad vairuotoja iš karto įvykio vietoje ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos bei apie eismo įvykį nepranešė policijai, tačiau ji nevengė atsakomybės, kadangi, priešingai nei nurodoma protokole, ji informavo nukentėjusiąją apie eismo įvykio metu jam padarytą žalą, t. y. parašė raštelį su savo kontaktiniais duomenimis. Be to, atsižvelgiant į eismo įvykio aplinkybes, t. y. į tai, kad eismo įvykis įvyko naktį (o tokiu paros metu galimybės rasti apgadinto automobilio vairuotoją yra apsunkintos), bei į tai, kad tiek įvykio metu, tiek po įvykio ji konfliktavo su automobilio keleiviais ir buvo susijaudinusi, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamos I. B. veiksmai nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės. Jau vien palikto raštelio turinys leidžia suprasti, jog vairuotoja siekė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau tuomet, kai atsiras apgadinto automobilio vairuotojas ir perskaitys paliktą raštelį bei su ja susisieks. Pažymėtina, kad teismui I. B. pateikė duomenis (telefono abonento išklotinę) apie tai, kad ji sekančią dieną bandė susisiekti su nukentėjusiuoju, tačiau pavyko susisiekti tik su policijos pareigūnu, o vėliau skambino policijos budėtojui (b. l. 28). Teismas pažymi, jog šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad po eismo įvykio administracinėn atsakomybėn traukiama I. B., apgadinusi kitą transporto priemonę, paliko ją tame pačiame kieme, kuriame ir įvyko susidūrimas. Taigi vairuotojos elgesys po eismo įvykio rodo, jog ji nebandė slėpti savo automobilio, taisyti ar kitaip maskuoti automobilio defektų, atsiradusių kontakto metu, ar imtis kitų veiksmų, kurie leistų išvengti atsakomybės, priešingai, ji rašteliu informavo nukentėjusįjį apie pastarojo automobiliui padarytus apgadinimus, paliko savo kontaktinius duomenis su pasiūlymu užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir pan. KET 222 punktas numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad buvo nakties metas, į tai, kad vairuotoja buvo susijaudinusi, pagal esamas galimybes ėmėsi priemonių, kad nukentėjusiajam būtų pranešta apie eismo įvykį, be to, jos vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 25), o duomenų, kad ji buvo neblaivi nėra, spręstina, kad I. B. neturėjo tiesioginės tyčios pasitraukti iš įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos ir išvengti administracinės atsakomybės. Todėl teismas konstatuoja, jog I. B. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas I. B. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, darbdavio apibūdinama teigiamai (b. l. 37), administracine tvarka bausta, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą, kas laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). I. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kas pirmiau aptarta, teismas daro išvadą, jog I. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus šios rūšies nuobaudos dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

nutaria:

I. B. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai trisdešimt penkių eurų (35 Eur) dydžio baudą.

I. B. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.