Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-198-468/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-07
Bylos Nr.
1S-198-468/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
G. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-198-468/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo G. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-02 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021-04-28 nutarimo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2010-10-26 nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus ir jam skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Nuteistajam G. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010-02-11, bausmės pabaiga – 2025-02-11, 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2020-02-11, neatliktos bausmės dalis 2021-04-23 – 3 metai 9 mėnesiai 19 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2021-04-28 nutarimu atsisakė nuteistajam G. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavusi, jog nėra stebima nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jis bus bedarbis, motyvacijos dalyvauti Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose neišreiškė, pasižymi smurtiniu ir impulsyviu elgesiu. Nesutikdamas su nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-02 nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusižengimo riziką, nusikaltimo sunkumą, ankstesnį teistumą, įžvalgų apie problemines sritis stoką, įžvelgiamą impulsyvumą, nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

5. Skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-02 nutartį ir iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą.

5.1. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, formali ir nepagrįsta, todėl keistina. Nuteistojo teigimu, jis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus – pateikė prašymą dėl paleidimo iš įkalinimo įstaigos ir yra atlikęs reikiamą minimalią bausmės dalį, taip pat materialiuosius pagrindus – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymi, kad Komisijos nutarime neteisingai nurodyta, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, o ne lengvos grupės sąlygomis, nuteistojo manymu, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimumo, nes parodo, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį, daro pažangą.

5.2. Pažymi, kad Komisijos nutarimas priimtas nesilaikant teisės aktų nuostatų, nėra nurodyti Komisijos nariai, kas dalyvavo priimant sprendimą, kiek asmenų buvo valstybės tarnautojai, kiek asmenų balsavo už ir prieš. Nurodo, kad Komisija ir apylinkės teismas ydingai nurodė, kad nuteistasis nesilaikė rekomendacijų atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, pažymi, kad nemokamų darbų atlikimas neįeina į socialinės reabilitacijos priemones. Pažymi, kad nuo 2020-11-20 iki 2021-03-03 dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Tavo strategija“, rodo savanoriškas iniciatyvas siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, atliko neatlygintinus darbus, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, avalynės gamintojo specialybę, bausmės atlikimo metu nuolat dirba, neturi skolų ir vykdomųjų dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Nuteistojo teigimu, bausmės atlikimo metu nevartojo alkoholio ar narkotinių medžiagų, jį paleidus iš įkalinimo įstaigos turėtų, kur gyventi, palaiko socialinius ryšius. Nurodo, kad ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu. Nuteistojo teigimu, jis išpildė visas galimas sąlygas, jo pažanga yra akivaizdi. Pažymi, kad aplinkybė, jog jis paleistas iš įkalinimo įstaigos bus bedarbis, negali būti laikoma pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. G. S. yra atlikęs du trečdalius teismo paskirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau bausmės atlikimo metu mažėjo nuo 56 (pirminis vertinimas 2020-04-10) iki 55, taigi jis formaliai atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Vis dėlto, kaip ir nurodė apylinkės teismas, vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinama socialinio tyrimo išvada, charakterizuojanti asmenį, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės, kadangi asmuo gali būti paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos tik tada, kai jo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu yra akivaizdūs, o atlikta bausmės dalimi jau yra pasiekti bausmės tikslai.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, skundžiamą nutartį, Komisijos nutarimą, pateiktą asmens bylą, konstatuoja, kad Komisija ir apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai padarė išvadą, kad šiuo metu vis dar nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad G. S. atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis nesutinka su tokiomis išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nuteistasis skunde nurodo tam tikrus Komisijos atliktus procesinius pažeidimus priimant nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo – jame nenurodyti dalyvavę asmenys, jų balsavimo rezultatai – tačiau šie priimto sprendimo trūkumai, aukštesnio teismo vertinimu, laikytini formaliais ir savaime nelemiančiais jo neteisėtumo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo asmens byla, socialinio tyrimo išvada buvo įvertinta ne tik Komisijos, bet ir apylinkės teismo, kuris pritarė pataisos namų Komisijos sprendimui nuteistajam G. S. netaikyti lygtinio paleidimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tiek Komisijos priimtas nutarimas, tiek apylinkės teismo nutartis, yra teisėti ir pagrįsti.

9. Nuteistasis skunde teigia, kad tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimus nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino surinktus duomenis apie jo elgesį bausmės atlikimo metu ir galimybę jį paleisti iš įkalinimo įstaigos, neatsižvelgė į jo teigiamus pokyčius, pastangas, tačiau iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu asmuo negali būti paleidžiamas į laisvę. Spręsdami lygtinio paleidimo taikymo G. S. atžvilgiu klausimą, Komisija ir teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pasižymi smurtiniu ir impulsyviu elgesiu, jau antrą kartą atlieka bausmę už tapataus nusikaltimo, kuriuo buvo atimta kito asmens gyvybė atėmimą, nededa pakankamų pastangų mažinti nusikalstamumo riziką.

10. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Vienas iš duomenų, svarbių svarstant lygtinio paleidimo galimybes, yra tai už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad G. S. atlieką bausmę už nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį nepataisomas pasekmes – kvalifikuotą nužudymą, anksčiau jis taip pat atlikinėjo bausmę už tyčinį kito asmens gyvybės atėmimą. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistajam būdingas impulsyvumas, interviu metu G. S. nurodė, kad pirmojo nusikaltimo metu nesugebėjo suvaldyti neigiamų emocijų ir panaudojo smurtą. G. S. suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių vertinimą linkęs labiau analizuoti iš savo individualių poreikių prizmės, stokoja nusikaltimų pasekmių suvokimo iš aukų artimųjų pusės, vertinimo metu gautų duomenų analizė leidžia formuoti prielaidą, jog nuteistojo gebėjimas suprasti ar atjausti kitus nėra emociškai gilus, stokojama personalizuotos empatijos aplinkiniams ar kaltės jausmo išgyvenimo visuomeniniame socialiniame diapazone, nuteistasis gali būti lankstus bei priimti kitokią nuomonę ar keisti savo požiūrį tik tam tikru laipsniu.

11. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, būtina atsižvelgti į bausmės tikslus, bausmės vykdymo principus, visuomenės saugumo interesus bei BPK 44 straipsnio 10 dalyje numatytą asmens teisių užtikrinimo pagrindą, jog kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Iš Šiaulių apygardos teismo 2010-10-26 nuosprendžio, kuriuo nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, turinio matyti, kad įvertinus G. S. veiksmus nusikalstamos veikos metu, jam buvo paskirta artima bausmės vidurkiui bausmė. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tuo tarpu G. S. buvo paskirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra ganėtinai švelni, atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Nors nuteistasis yra atlikęs daugiau nei du trečdalius bausmės, likęs gana ženklus neatliktos bausmės terminas – beveik keturi metai. Teismo vertinimu, per trumpas bausmės atlikimas gali G. S. ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkų ir vieną pavojingiausių tyčinį nusikaltimą ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu, todėl nuteistajam lygtinis paleidimas šiuo metu yra negalimas.

12. Nuteistasis nurodo, kad įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus bei lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis bei jo įsipareigojimus veikti nenusikalstamai, bet analizuojant jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, taip pat ir veiksmus, kuriuos nuteistasis atliko, jei anksčiau jo atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Iš Socialinio tyrimo išvadų matyti, jog beveik nestebima nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 2020-04-10 nustatyta rizika 56 balai, iš jų 10 statinių ir 46 dinaminiai, 2020-10-08 rizika sumažėjo vos vienu balu – 55 balai, iš jų 10 statinių ir 45 dinaminiai, 2021-04-07 atlikto vertinimo metu nustatytas tapatus rezultatas – 55 balai. Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje sistemiškai elgiasi netinkamai – bausmės atlikimo metu baustas 8 kartus, buvo fiksuotas administracijos reikalavimų, dienotvarkės nevykdymas, neleistinų daiktų laikymas. Nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje yra itin svarbus prognozuojant jo elgesį laisvėje, kadangi nustačius netinkamą taisyklių laikymąsi bausmės atlikimo metu, yra pagrindo manyti, jog asmuo taip pat gali nesilaikyti ir lygtinio paleidimo metu jam keliamų sąlygų ir taikomų apribojimų. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti jog nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13. Sutiktina su nuteistuoju G. S., kad aplinkybė, jog jis paleistas iš įkalinimo įstaigos bus bedarbis, savaime nelaikytina pagrindu jam netaikyti lygtinio paleidimo, tačiau duomenys, esantys jo asmens byloje ir susiję su nuteistojo darbine veikla, jį charakterizuoja neigiamai, todėl turi reikšmę svarstant, ar galima asmenį paleisti iš įkalinimo įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. S. nurodė laisvėje turėjęs įsidarbinimo ir darbo išlaikymo problemų, po pirmosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo jam buvo sunku rasti darbą, kai buvo registruotas darbo biržoje ir ieškodavosi darbo, turėjo finansinių nepriteklių, išvyko į užsienį, bet nesėkmingai, iki kito nusikaltimo padarymo (2010 m.) nedirbo, šį kartą kreipdamasis dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės Komisijai nepateikė pažymos iš būsimo darbdavio, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog asmuo lygtinio paleidimo atveju galimai bus bedarbis, jo finansinė padėtis stokos stabilumo, tai gali apsunkinti nuteistojo kasdienybę bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesus.

14. Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados matyti ir pozityvūs nuteistojo pokyčiai – jis buvo 5 kartus skatintas, bausmės atlikimo metu dirbo, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, perkeltas atlikti bausmę lengvosios grupės sąlygomis, kaip nurodo, bausmės atlikimo metu nevartojo alkoholio ar narkotinių medžiagų, jį paleidus iš įkalinimo įstaigos turėtų, kur gyventi, palaiko socialinius ryšius, dalyvavo elgesio korekcijos programose, rodo savanoriškas iniciatyvas siekiant gerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygas, atliko neatlygintinus darbus, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, avalynės gamintojo specialybę, bausmės atlikimo metu nuolat dirba, neturi skolų ir vykdomųjų dokumentų, vis dėlto, šie teigiami pokyčiai negali būti laikytini pakankamais svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo vertintina visų nuteistojo asmenybę ir atliekamą bausmę apibūdinančių duomenų visuma, todėl negali būti skiriamas išimtinis prioritetas nustatytą bausmės atlikimo tvarką atitinkančiam asmens elgesiui ar jo norui toliau bausmę atlikti laisvėje. Konstatuotina, kad aukščiau aptartos aplinkybės, kaip negatyvūs duomenys, savo reikšme yra žymiai svarbesni už nuteistojo teigiamą elgesį bausmės atlikimo metu, todėl laikytina, kad lygtinis paleidimas jau šiuo metu pagal nustatytas ir aukščiau teismo analizuotas bylos aplinkybes prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

15. Atsižvelgiant į tai, nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, įsipareigoja vykdyti lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių daryti išvadą, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals ir lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Laikyti, kad Komisija ar apylinkės teismas netenkindami nuteistojo prašymo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-02 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė