- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2-158-652/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05134-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 2.5.10.2.4.1Turtinė žala
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui V. P. ir E. B., nedalyvaujant ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovei O. B. (po pertraukos), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ teismo prašo priteisti iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 7200 Lt (2085,26 Eur) žalai atlyginti, 216 Lt (62,56 Eur) žyminį mokestį, 6 % dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiųstame rašte prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 3, b. l. 24). Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad 2013-10-09 Alytuje, Kalvių g. 4 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora, kad kaltas dėl eismo įvykio pripažintas transporto priemonės valdytojas A. K., kuris buvo atsakovės darbuotojas. Nurodė, kad ieškovė išmokėjo 7729,42 Lt žalos atlyginimo draudimo sutarties pagrindu, o dabar reiškia atgręžtinį reikalavimą kaltojo asmens darbdaviui. Nurodė, kad A. K. atlygino 529,42 Lt žalos, o 2014-01-20 mirė. 2015-04-21 rašte ieškovė nurodė, kad sudarant taikos sutartį sumažintų žalos atlyginimą iki 6700 Lt (1940,45 Eur) (t. 1, b. l. 106). 2015-05-18 rašte ieškovė nurodė, jog palaiko 6679,27 Lt (1934,45 Eur) žalos atlyginimo sumą ir pateikė naują lokalinę sąmatą (t. 2, b. l. 143-154).
Atsakovės atstovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad A. K. eismo įvykio metu nebuvo darbiniuose santykiuose su atsakove. Nurodė, kad ieškovės pirminis sprendimas buvo išieškoti žalą iš kalto asmens A. K., kad jam buvo siųstos visos pretenzijos, kad dėl to A. K. ir pradėjo mokėti žalos atlyginimą, pripažindamas savo kaltę dėl žalos atsiradimo, tačiau mirė, nespėjęs išmokėti visos sumos. Nurodė, kad ir žalos paskaičiavimas yra netikslus, kad ieškovė, patikslinusi žalos dydį, neišminusavo jau sumokėtos žalos atlyginimo sumos bei PVM mokesčio, todėl žalos dydis yra 1445,39 eurai. Atsakovės atstovė E. B. papildomai paaiškino, kad A. K. mašinos malkoms atsivežti paprašė iš vakaro, kad iš ryto jam atėjus buvo duoti mašinos rakteliai, kad jis maždaug už 1,5 valandos sugrįžo, pats vairuodamas mašiną, mašina buvo tuščia, be jokio krovinio ir joks metalas nebuvo priduotas. Pabrėžė, kad 2013-10-09 A. K. atostogavo ir tvarkėsi savo reikalus. Nurodė, kad A. K. pareiškimą dėl atostogų ji priėmė asmeniškai.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė O. B. po pertraukos į teismo posėdį neatvyko. Gautame atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad kreditorius pažeidė trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuotinas nuo palikėjo mirties, kreditoriniams reikalavimas pareikšti (t. 3, b. l. 35-38).
Liudytoja R. A. parodė, kad ji, būdama ieškovės žalų ekspertė, gali paaiškinti, kad ieškovės ir atsakovės pateiktos žalos paskaičiavimo sąmatos yra skirtingos dėl kai kurių medžiagų kainų skirtumo nurodymo.
Liudytojas M. S. parodė, kad prieš dvejus metus Santaikos gatvėje užsakė, kad pas jį atvažiuotų ir išvežtų metalo laužą, kad atvažiavo vairuotojas ir apsisukdamas išvertė dalį kaimyno R. T. tvorą, buvo iškviesta policija. Nurodė, kad vairuotojo pavardės nežino.
Liudytoja L. J. parodė, kad ji gyveno kartu su A. K. iki jo mirties. Paaiškino, kad nuo 2013 metų spalio mėnesį jis pasiėmė atostogas, o iš vakaro prieš autoįvykį buvo susitaręs su darbdaviu dėl automobilio panaudojimo atsivežti malkoms. Nurodė, kad tą rytą jis išvežė jos vaiką į darželį ir nuvažiavo į darbą paimti mašinos, buvo blaivus. Paaiškino, kad tą dieną grįžo apie pietus susijaudinęs, pasakė, kas atsitiko, dėl to labai gailėjosi ir prisiėmė kaltę. Nurodė, kad iš draudimo jo vardu buvo atsiųsti dokumentai, kad dar vyko susirašinėjimas, aiškinosi dėl žalos dydžio, po to ji pati pradėjo mokėti įmokas ir sumokėjo dvi ar tris įmokas.
Ieškinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-10-09 Alytuje, Kalvių g. 4 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta tvora, kad kaltas dėl eismo įvykio pripažintas transporto priemonės valdytojas A. K., kuris buvo atsakovės darbuotojas (t. 1, b. l. 5-7). Iš ieškovės pateiktos draudimo sutarties matyti, kad šia sutartimi buvo apdrausta transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojų civilinė atsakomybė (t. 1, b. l. 12-14). Šios sutarties pagrindu ieškovė išmokėjo jos paskaičiuotą 7729,42 Lt žalą (b. l. 20). Ieškovė reiškia atgręžtinį reikalavimą remdamasi Civilinio kodekso 6.264 straipsniu, kai darbdavys atsako už darbuotojo padarytą žalą, ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, eismo įvykio metu, nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neblaivus. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos, ieškovės procesinių dokumentų, atsakovės atstovo paaiškinimo matyti, kad A. K. 2013-10-09 vairavo automobilį F. C., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į tvorą (prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-1333-791/2013). Iš procesinių dokumentų, atsakovės atstovų paaiškinimo, liudytojos L. J. paliudijimo matyti, kad dalį ieškovės paskaičiuotos žalos A. K. atlygino, t. y. 153,33 eurus (t. 2, b. l. 11). Iš ieškovės pateiktos žalos paskaičiavimo medžiagos matyti, kad ieškovė nurodė A. K., kad jis yra atsakingas už eismo metu padarytą žalą ir ją turi atlyginti per nustatytą terminą (t. 2, b. l. 2-4). 2014-02-18 UAB ,,Skolų rizikos sprendimai“, sudaręs sutartį su ieškove, taip pat ragino A. K. sumokėti žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 52). Taip pat matyti, kad 2014-03-06 ieškovė su kreditoriniu reikalavimu kreipėsi į Alytaus rajono 1-ąjį notarų biurą, kad A. K. įpėdiniai atlygintų ieškovės sumokėtą žalą, nes A. K. mirė 2014-01-20 (t. 2, b. l. 12). Iš Testamentų registro išrašų matyti, kad niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties (t. 3, b. l. 5-12). Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ir 2014-09-26 ieškovė kreipėsi į Alytaus rajono 1-ąjį notarų biurą, Centrinę hipotekos įstaigą, kad sužinotų apie A. K. įpėdinius (t. 2, b. l. 17-18). Darytina išvada, kad ieškovė nuo pat žalos atsiradimo iki ieškinio pateikimo asmenį, atsakingą už žalos padarymą, laikė A. K., t. y. pasirinko atsakingą asmenį pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsniu, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, eismo įvykio metu, nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis vairavo transporto priemonę neblaivus.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka atlyginti A. K. padarytą žalą, nes ieškovė priėmė sprendimą žalą išieškoti iš A. K. ir mano, kad neturi teisės pasirinkti kitą asmenį, vien dėl to, kad nėra A. K. paveldėtojų, be to eismo įvykio metu A. K. nebuvo darbiniuose santykiuose su atsakove. Iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2013-09-30 įsakymo Nr. 136, A. K. 2013-09-28 prašymo atostogoms matyti, kad A. K. buvo išleistas atostogų nuo 2013-10-01 iki 2013-10-28 imtinai, jam buvo išmokėti atostoginiai (t. 1, t. 1, b. l. 47-51). Vadinasi, žalos padarymo metu A. K. atostogavo. Iš atsakovės atstovų, liudytojos L. J. parodymų, 2014-11-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimo Lietuvos draudimui matyti, kad A. K., būdamas atostogose, žodinės sutarties pagrindu paėmė automobilį F. C. savo reikmėms. Liudytojo M. S. parodymai vertintini kritiškai, nes teismui apžiūrėjus Juodųjų metalų laužo ir jų atliekų supirkimo apskaitos knygą ir išanalizavus pateiktus išrašus matyti, kad 2013-10-09 nei liudytojas M. S., nei vairuotojas A. K. metalo laužo nepridavė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, to jis nenurodė ir apklausoje. Taip pat nėra aiškios M. S. 2015-01-27 rašytinio paaiškinimo, kurį pateikė ieškovė, atsiradimo aplinkybės (t. 1, b. l. 67, 88-91). Atsakovė ginčydama prievolę atlyginti žalą, ginčijo ir žalos dydį, pateikdama savo lokalinę sąmata, kurioje nurodyta, jog tvoros atstatymo darbai kainuotų 1595,52 eurus (t. 1, b. l. 53-56).
Pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Analizuotina, ar šioje byloje nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos už darbuotojo veiksmais padarytą žalą. LAT praktikoje nurodyta, kad samdančio darbuotojus asmens civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymui būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi samdančio darbuotojus asmens civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma. LAT nurodė, kad darbdavio teisė kontroliuoti nėra absoliuti ir negali peržengti įstatyme nustatytų ribų, t. y. darbdavys gali kontroliuoti savo darbuotojus tik darbo metu ir darbo vietoje (LAT 2013-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013).
Iš byloje aptartų rašytinių įrodymų šalių paaiškinimų, matyti, kad 2013-10-09 A. K. buvo atostogose, lapkričio mėnesį pagal atostogų prašymą jam kartu su atlyginimu buvo išmokėti atostoginiai, todėl darytina išvada, kad darbdavys įrodė, jog žalos padarymo metu darbuotojas A. K. neatliko darbo funkcijų (LAT 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011) (t. 1, b. l. 47-51). Nustačius šią aplinkybę, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, ieškovės ieškinys atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atmestinas.
Teismas atmetė ieškovės prašymą skirti rašysenos ekspertizę dėl to, kad ieškovė tokį prašymą galėjo pareikšti anksčiau (ieškovės ginčijami įrodymai byloje atsirado 2014-12-29), be to teismas, peržiūrėjęs nemažai dokumentų, kuriuos pasirašė A. K., nenustatė akivaizdžių parašo skirtumų (t. 3, b. l. 47-59). Pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašymas ištirti A. K. parašą prašyme dėl atostogų suteikimo, nepasiektų tikslo, nes po to minėtas asmuo pasirašė, gaudamas atostoginius pinigus (t. 1, b. l. 49-51). Pastarosios aplinkybės ieškovė neginčijo. Atsakovės atstovė E. B. patvirtino, kad ji asmeniškai priėmė A. K. pareiškimą dėl atostogų 2013-09-28 (t. 1, b. l. 48). Pažymėtina, kad ieškovė rėmėsi tik viena aplinkybe – tai, kad A. K. dirbo pagal darbo sutartį pas atsakovę, ir neatsikirto į atsakovės argumentus dėl papildomų sąlygų darbdavio atsakomybei atsirasti.
Pasisakant dėl žalos dydžio, matyti, kad šalys nesiginčija dėl paskutinės atliktos tvoros remonto lokalinės sąmatos, kuria ieškovė grindžia žalos dydį, tačiau sutiktina su atsakovės atstovų argumentais, kad ieškovė, patikslinusi žalos dydį, neišminusavo jau sumokėtos žalos atlyginimo sumos, kuri sudaro 153,33 eurai, bei 335,73 eurų PVM mokesčio, todėl iš dalies žalos dydis yra nepagrįstas (t. 2, b. l. 11, 148-150).
Atmetus ieškinį, atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro atstovavimo išlaidos: 700 Lt (198,41 Eur) (t. 1, b. l. 59-60), 150 eurų (t. 1, b. l. 112) – viso 348,41 euras. Iš ieškovės priteistinos pašto išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, esančios J. B. g. 12, Vilniuje, atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), naudai 348,41 eurus (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, esančios J. B. g. 12, Vilniuje, 15,77 eurų pašto išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.