- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- e2-305-886/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01762-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- Ž. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Geltas“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geltas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas Ž. R. (toliau – ir Ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės UAB „Geltas“ (toliau – ir Atsakovė): 1) 1430 Eur (su privalomais mokesčiais) neišmokėto darbo užmokesčio ir 270 Eur dienpinigių už 2018 m. gruodžio mėnesį; 2) 386,64 Eur (su privalomais mokesčiais) neišmokėto darbo užmokesčio ir atostoginių, 30 Eur dienpinigių už 2019 m. sausio mėnesį; 3) neišmokėtą 1508,76 Eur (su privalomais mokesčiais) piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 4) 11 059,62 Eur (su privalomais mokesčiais) netesybų už uždelsimą atsiskaityti; 5) bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Ieškovas nurodo, kad pagal neterminuotą darbo sutartį atsakovo įmonėje dirbo nuo 2016 m. kovo 1 d., darbo sutartis nutraukta 2019 m. balandžio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiškimu. Ieškovas nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo vaiko priežiūros atostogose. Atleidimo dieną, 2019 m. balandžio 4 d., darbdavys nebuvo išmokėjęs ieškovui darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų už 2018 m. gruodžio mėnesį, 2019 m. sausio mėnesį. Iki ieškinio pateikimo darbdavys su darbuotoju neatsiskaitė.
Atsiliepimas
Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsakovei nustatė 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį ir teismo nurodytus įrodymus ir byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2019 m. gruodžio 4 d. Teismo nutartis ir procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. lapkričio 21 d. Atsakovės vardu R. D. 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui prašymą atidėti parengiamąjį posėdį, nurodęs, kad nespėjo paruošti atsiliepimo į ieškinį. Teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi parengiamojo posėdžio datą perkėlė į 2020 m. sausio 15 d. 13.30 val. Ši nutartis įteikta 2019 m. gruodžio 5 d. Į parengiamąjį teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, 2020 m. sausio 14 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti UAB „Geltas“ atstovui nedalyvaujant, atsiliepimo ir teismo reikalautų įrodymų nepateikė. Ieškovo atstovė 2020 m. sausio 15 d. posėdyje prašė priimti sprendimą už akių.
Neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei teismo reikalautų dokumentų, bylos nagrinėjimui nesiruošė, į posėdžius neatvyko, elgėsi pasyviai. Iki pirmojo parengiamojo teismo posėdžio pateikė prašymą jį atidėti, motyvuodama tuo, kad nespėjo paruošti atsiliepimo į ieškinį. Nustačius kitą posėdžio datą, atsakovės atstovas į posėdį pakartotinai neatvyko, iki posėdžio pradžios nei atsiliepimo, nei teismo reikalautų dokumentų darbo ginčo išnagrinėjimui nepateikė. Teismas, įvertinęs tokį atsakovės pasyvų procesinį elgesį ir procesinių pareigų nevykdymą, atsakovo atstovo neatvykimo priežastis pripažįsta nesvarbiomis. Teismas sprendžia, kad CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių priimti sprendimą už akių nėra, nes byloje pateikti tik vienos šalies (ieškovo) įrodymai, atsakovė nepateikė nei įrodymų, nei atsikirtimų dėl ieškovo reikalavimų ir jų pagrįstumo, todėl ieškovo atstovei prašant, teismas priima sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė advokato padėjėja R. A. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė priimti sprendimą už akių, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad šalys 2016 m. vasario 29 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 78 (toliau - darbo sutartis), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti atsakovės įmonėje elektriko - inžinieriaus pareigose. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas dirbs 40 valandų per savaitę 5 darbo dienas, ieškovui bus mokamas 1430 Eur darbo užmokestis vieną kartą per mėnesį iki 15 dienos. Darbo sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116 kartu su darbo užmokesčiu ieškovui bus išmokamas priedas iki 50 procentų mėnesinės algos už faktiškai dirbtą laiką, kai darbas atliekamas lauko sąlygomis ar susijęs su važiavimu, bet ne daugiau kaip Finansų ministro patvirtinta tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje norma (8-9 e. b. l.). Ieškovas 2019 m. balandžio 3 d. atsakovei pateikė prašymą atleisti jį iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiškimu (10 e. b. l.). Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2019 m. balandžio 4 d. Ieškovas pateikė pareiškimą darbo ginčų komisijai, teigdamas, kad atleisdamas iš darbo darbdavys su juo neatsiskaitė, tačiau darbo ginčų komisija jo prašymą nagrinėti atsisakė, nes ieškovas praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą (6-7 e. b. l.).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas teigia, kad atleidimo iš darbo dieną darbdavys jam nesumokėjo 3 325,40 Eur (su privalomais mokesčiais) sumos, kurią sudaro nesumokėtas darbo užmokestis ir piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 300 Eur dienpinigių. Ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti pažymą apie priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau atsakovė tokių duomenų nepateikė (16 e. b. l.).
Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti rašytinius įrodymus: 1) ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius patvirtintas kopijas; 2) ieškovui priklausančio darbo užmokesčio, dienpinigių, atostoginių paskaičiavimo dokumentus už 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesius bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo dokumentus ieškovo atleidimo iš darbo dieną - 2019 m. balandžio 4 d., patvirtintus atsakovės vadovo ir buhalterio parašais, aiškiai nurodant ieškovui priskaičiuotą (su privalomais mokesčiais) ir ieškovui išmokėtiną (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) atsakovės vadovo ir buhalterio parašais patvirtintą pažymą apie ieškovo vidutinį mėnesio ir dienos darbo užmokestį, apskaičiuotą vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, aiškiai įvardijant darbo užmokesčio sumą prieš mokesčius ir sumą po mokesčių (20-22 e. b. l.), tačiau atsakovė šių duomenų nepateikė.
Pažymėtina, kad ir DK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę; šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojo reikalavimu darbdavys privalo išduoti pažymą apie darbą toje įmonėje, nurodydamas darbuotojo darbo funkciją ar pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį. Atsakovė nei ieškovui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų apie ieškovui priskaičiuotas ir išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatant ieškovui priteistino įsiskolinimo dydį, teismas vadovaujasi oficialiais rašytiniais įrodymais - VSDFV pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kurioje nurodytos ieškovo draudžiamosios pajamos (11-14 e. b. l.).
Ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad minėtoje pažymoje nurodyti duomenys yra teisingi, ir kad atsakovė liko skolinga jam už 2018 m. gruodžio mėnesį 1430 Eur darbo užmokesčio (su mokesčiais). Pažymėtina, kad dėl tokio atlyginimo šalys susitarė ir darbo sutartyje, todėl ši suma priteisiama ieškovui iš atsakovės. Darbo sutartyje šalys susitarė dėl priedo prie darbo užmokesčio, mokamo už faktiškai dirbtą laiką, kai darbas atliekamas lauko sąlygomis ar susijęs su važiavimu, bet ne daugiau kaip Finansų ministro patvirtinta tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje norma. Pažymėtina, kad darbo sutartyje nurodytas 2003 m. sausio 28 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 116 neteko galios, ir nuo 2017 liepos 1 d., įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, kompensuojamų išmokų dydį ir mokėjimo tvarką reglamentuoja DK 144 straipsnio 8 dalies nuostatos, jog darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, patvirtintą maksimalių dienpinigių sąrašą, lentelės 81 punktą 1 dienos dienpinigių dydis už komandiruotę Lietuvos Respublikoje yra 15 Eur, todėl ieškovui pagal darbo sutarties 7 punktą turi būti mokama 15 Eur dienpinigių už kilnojamo pobūdžio darbą. Ieškovas 2018 m. gruodžio mėnesį dirbo 18 darbo dienų, todėl jam iš atsakovės priteisiama 270 Eur dienpinigių (15 Eur/d. d. x 18 d. d. = 270 Eur).
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymui (2018 m. birželio 28 d., Nr. XIII-1336), pagal įstatymo 9 straipsnio 4 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. Pagal šias nuostatas perskaičiuotas pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo atlyginimas darbuotojui mokamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Todėl nuo 2019 m. sausio 1 d. ieškovui darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis turi būti indeksuojamas ir sudaro yra 1 843,27 Eur (1430 x 1,289). Ieškovas 2019 m. sausio mėnesį dirbo dvi dienas (sausio 2 d. ir sausio ir 7 d.) ir dvi dienas atostogavo (sausio 3 d. ir sausio 4 d.). Pagal VSDF pateiktus duomenis, atsakovė ieškovui 2019 m. sausio mėnesį nesumokėjo 386,64 Eur (su mokesčiais), todėl ši suma ir dienpinigiai už dvi darbo dienas – 30 Eur, priteisiami ieškovui iš atsakovės.
Be to, atleidimo iš darbo dieną, 2019 m. balandžio 4 d. atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui kompensaciją už nepanaudotas atostogas (DK 127 straipsnio 6 dalis). Pagal VSDF atsakovo pateiktus duomenis piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 1 508,76 Eur (su mokesčiais), todėl ši suma taip pat priteisiama ieškovui iš atsakovės.
Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Remiantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (DK 147 straipsnio 2 dalis). Šios įstatymo nuostatos suponuoja, jog pareiga mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestis per mėnesį – siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu. Iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovė su ieškovu neatsiskaitė, ieškovo kaltės dėl to nėra, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiama 11 059,62 Eur netesybų (1 843,27 Eur/mėn. x 6 mėn. = 11 059,62 Eur). Teismas pažymi kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1507-241/2019 (dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo) konstatuota, kad atsakovė UAB „Geltas“ kitiems įmonės darbuojamas skolinga 122 034,80 Eur sumą, daugumai darbuotojų įsiskolinimas atsiskaityti pradelstas daugiau nei 90 dienų.
Remiantis išdėstytais motyvais, atsakovės atžvilgiu priimamas sprendimas už akių – ieškinį patenkinti ir iš atsakovės priteisti ieškovui 3 325,40 Eur (su mokesčiais) darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą, 300 Eur dienpinigių ir 11 059,62 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteisiama 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (38-84 e. b. l., CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Už patenkintą turtinį reikalavimą mokėtinas 330 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas įstatymo, todėl iš atsakovės valstybei priteisiama 300 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 246 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Geltas“ (juridinio asmens kodas 303432477) ieškovui Ž. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 430 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų) (su privalomais mokesčiais) neišmokėto darbo užmokesčio ir 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) dienpinigių už 2018 m. gruodžio mėnesį; 386,64 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 64 ct) (su privalomais mokesčiais) neišmokėto darbo užmokesčio ir atostoginių bei 30 Eur (trisdešimt eurų) dienpinigių už 2019 m. sausio mėnesį; 1 508,76 Eur (vieno tūkstančių penkių šimtų aštuonių eurų ir 76 ct) (su privalomais mokesčiais) piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 11 059,62 Eur (vienuolika tūkstančių penkiasdešimt devynis eurus ir 62 ct) (su privalomais mokesčiais) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką; 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Geltas“ (juridinio asmens kodas 303432477), 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Atsakovė, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.