- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 1-43-409/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00768-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Nukentėjusysis
- J. O.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-03-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams, 2) 2004-05-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. - 50 parų areštu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 3) 2004-06-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 8 d. šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2004-03-26 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, 2004-07-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 ir 8 dalimis subendrintos bausmės paskirtos 2004-05-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2004-06-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 90 parų areštas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 4) 2005-02-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 ir 3 d. pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2004-05-14 ir 2004-06-15 nuosprendžius ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui, 5) 2005-07-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2005-02-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, 2006-11-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 157 str. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2008-06-25 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2010 m. gegužės 19 d. apie 18.15 val., Šiauliuose, viešoje vietoje – prie Talkšos ežero prieigų, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, tai yra suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam J. O. tris kartus į galvos ir veido sritį, bei po smūgių nukentėjusiajam J. O. užkritus ant šalia buvusios spygliuotos tvoros buvo sužalotas kairės plaštakos sulenkiamasis paviršius, kairės plaštakos penktas pirštas ir suplėšyta odinė striukė, kurios vertė 700 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. O. kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, galvos sumušimą, pjautines žaizdas kairės plaštakos sulenkiamajame paviršiuje ir kairės plaštakos penktame piršte, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei sugadindamas nukentėjusiajam J. O. priklausančią odinę striukę, kurios vertė 700 Lt, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2010-05-19 nuo 10 val. ryto užeigoje „M.“ gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 15 val. atėjo nukentėjusysis J. O., kurį atpažino iš televizijos ir spaudos. Jis dainininkui nupirko alaus, keptos duonos. Kadangi lauke buvo šilta, sugalvojo nueiti prie Talkšos ežero. Nusipirko dar du plastikinius butelius alaus. Nuėję už ežero išgėrė alų. Jam ruošiantis eiti namo, J. O. pradėjo prie jo kabinėtis, sakė, jog patinkąs, siūlė eiti į namus santykiausi oraliniu būdu. Išgirdęs tokį pasiūlymą, jis nuėjo nuo J. O. šalin. Einant link „Auksinio berniuko“ J. O., ėjęs iš paskos, vėl pradėjo kabinėtis, todėl jis nesusivaldė ir jam smogė kelis kartus. Nuo smūgio J. O. nugriuvo ant tvoros su spygliuota viela. Neprisimena, ar nukentėjusiajam ką nors sakė. Einant toliau J. O. jį sekė, kol atvyko policijos pareigūnai. Matė, kad J. O. ranka kruvina. Mano, kad girtumas įtakos jo veiksmams neturėjo. Dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Su ligonių kasa sudarė susitarimą dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo ir jį vykdo.
Nukentėjusysis J. O. parodė, kad 2010-05-18 buvo atvykęs į Šiaulius pas draugus. Kitos dienos ryte su taksi nuvažiavo į kažkokį barą. Bare prie jo priėjo trys vaikinai, pradėjo bendrauti. Alaus nusipirko pats. Kaltinamasis V. J. pasiūlė jam nueiti prie Talkšos ežero. Jiedu nuėjo prie ežero, užėjo į kažkokį mišką, ten gėrė alų. V. J. jam pasakė, kad jis jam patinkąs, prašė su juo lytiškai santykiauti. Jis atsisakė. Tuomet V. J. priėjęs prie jo labai arti jį labai greitai pabučiavo ir mobiliuoju telefonu tai nufotografavo. Tada V. J. pradėjo jį šantažuoti, grasindamas nuotrauką paviešinti, ir pradėjo skambinti žurnalistams. Po tų visų skambučių, V. J. ištraukė peilį ir juo bandė jam durti į pilvą. Pilvą jis užsidengė ranka, V. J. jam pažeidė delną. Po to jis išbėgo iš miško, o V. J. bėgo paskui. Einant asfaltuotu takeliu, V. J. ėjo jam iš paskos ir tyčiojosi, prašydamas padainuoti „dviratuką“. Jam atsisakius dainuoti, V. J. priėjo prie jo ir pradėjo mušti. Jis bandė apsaugoti veidą, nusisuko nuo V. J., todėl jam į veidą nepataikė. Kiek buvo smūgių nežino, smūgiai buvo labai stiprūs. Nuo smūgių rankomis į priekį jis nugriuvo ant spygliuotos tvoros. Atsistojęs pamatė, kad sužalotas visas kairės rankos mažasis pirštas, bėgo kraujas. Tada jis pradėjo greitai eiti nuo V. J.. Jis buvo visas kruvinas, žmonės jį fotografavo. V. J. ėjo jam iš paskos, buvo girtas ir agresyvus, užgauliojo, keikėsi. Atvykę policijos pareigūnai nuvežė jį į ligoninę. Ligoninėje žaizdą jam susiuvo. Kitos dienos ryte tyrėja paprašė jo važiuoti į policijos komisariatą duoti parodymus. Jis nuvažiavo ir į ligoninę nebegrįžo. Dėl sužaloto piršto lankėsi pas chirurgą, mikrochirurgus ir pas traumatologus. Gydymas vyko apie 8 mėn. Kiek kainavo visas gydymas nežino. Striukę jam buvo pirkusi mama, todėl tyrėjai pasakė, kad jos vertė 700 litų. Vėliau mama jam pasakė, kad už striukę mokėjo 1200 litų. Iki to įvykio šią striukę nešiojo apie pusę metų. Dokumentų apie striukės vertę neturi. Reiškia 200 000 litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl skaudančio piršto 8 mėnesius negalėjo koncertuoti, pablogėjo jo psichinė būsena, tapo nervingas, pradėjo bijoti žmonių. Dėl šių psichinių pablogėjimų kreipėsi į šeimos gydytoją, gydėsi VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre. Taip pat reiškia 2000 litų ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro striukės vertė 1200 litų ir vaistams bei visokiems tepalams išleisti apie 800 litų.
Liudytoja R. R. parodė, kad dirba barmene bare „M.“, esančiame (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2010-05-19, bare matė atėjusį J. O.. Tuo metu kaltinamasis V. J. sėdėjo prie stalo, pamatęs J. O. nustebo, priėjo prie jo, ėmė prašyti autografo. Kaltinamasis V. J. paklausė J. O., ar jam nupirkti alaus, po to nupirko J. O. alaus ir keptos duonos. Pats J. O. nieko nepirko. Po to jie nuėjo į kitą salę, atsisėdo prie stalo, kažkiek pabuvo, prie jų dar buvo prisėdę ir kitų asmenų, gal po valandos laiko visi išėjo iš baro. Ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs.
Liudytojas T. P. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2010 m. gegužės mėnuo, kartu su drauge J. M. buvo prie Talkšos ežero, ties pakraščiu prie pėsčiųjų tako. Jis matė einantį J. O. ir kaltinamąjį. Kaltinamasis V. J. kažką pasakė J. O., pastarasis kažką jam atsakė, tada kaltinamasis V. J. pastūmė J. O. ir šis krito rankomis į priekį ant tvoros. Matė tik vieną smūgį. J. O. bėgo kraujas, matė, jog sužeistas pirštas. J. O. šaukėsi pagalbos, bet niekas nenorėjo kištis. Aplinkui buvo daug žmonių, jie žiūrėjo, filmavo. Kaltinamasis rankose nieko neturėjo. Atsikėlęs J. O. nuėjo link parduotuvės „N.“ (duomenys neskelbtini), o kaltinamasis ėjo iš paskos. Jis iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytoja J. M. parodė, jog kartu su savo draugu T. P. buvo prie Talkšos ežero. Matė einantį J. O. ir kitą vaikiną. Kilus konfliktui, vaikinas pastūmė J. O.. Ji prastai mato, todėl nematė, kiek smūgių buvo suduota. Jos draugas paskambino policijai. Matė, jog J. O. buvo sužalota ranka.
Liudytojas L. Č. parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2010 m. gegužės 19 d. apie 18.15 val. dirbo kartu su kolega Ž. S., kai buvo gautas pranešimas, kad prie Talkšos ežero vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu muštynių jau nebebuvo, tačiau pašaliniai asmenys nurodė, kad konfliktuojantys asmenys nuėjo link parduotuvės „N.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vykstant į tą pusę pastebėjo, kad priekyje eina vienas vaikinas, atrodo, kad jis buvo su dviem merginomis, o iš paskos ėjo nukentėjusysis. Tie asmenys, kurie ėjo priekyje, pasakė, kad jie su nukentėjusiuoju prie ežero gėrė alkoholinius gėrimus. Sulaikytas J. O. mušęs vaikinas minėjo apie konfliktą, sakė, kad nukentėjusysis jį pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusysis buvo girtas, jo ranka buvo sužeista. Su nukentėjusiuoju dėl girtumo nebuvo galima susikalbėti. Nukentėjusiajam suteikė pirmąją pagalbą, o tą vaikiną, kuris buvo įtariamas sumušimu, pristatė į policijos komisariatą. Buvo atlikta sulaikyto asmens krata, bet jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta.
Liudytojas Ž. S. parodė, kad tikslios datos neatsimena, dirbo kartu su kolega L. Č., kai iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie Talkšos ežero vyksta muštynės. Nuvykus į įvykio vietą, muštynių nebebuvo, nukentėjusįjį ir kitą asmenį pastebėjo einančius (duomenys neskelbtini)gatvėje. Abu tie asmenys ėjo netoli vienas kito, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jie eina kartu. Nukentėjusysis jiems parodė vaikiną, kuris jį sužalojo. Nukentėjusiajam buvo sužalota ranka, jam iškvietė medikus, o tą nukentėjusiojo nurodytą vaikiną pristatė į policijos komisariatą.
Liudytojas A. L. parodė, kad yra gydytojas traumatologas. Tikslios datos neprisimena, maždaug prieš pusantrų metų, į ligoninę buvo atvežtas nukentėjusysis J. O.. Jis buvo neblaivus, sumuštas. Skubos tvarka buvo operuota kairė plaštaka dėl daugybinių, atrodė paviršinių, žaizdų. Neatmeta, kad galėjo būti sužalota sausgyslė, bet ketvirto, penkto piršto funkcijas įvertinti buvo sunku, nes pacientas buvo neblaivus – prašomas sulenkti ar ištiesti pirštus, pacientas to nedarydavo, o padarydavo tai neprašant. Peršvietus tokio sužalojimo negalima nustatyti, tai galima nustatyti tik pagal paciento pojūčius lankstant pirštus. Kitą rytą 7 val. jis bandė dar kartą apžiūrėti, bet su J. O. sunku buvo bendrauti, o po to J. O. pasišalino iš skyriaus.
Liudytoja V. B. parodė, jog datos neprisimena, kai jam paskambinęs kažkoks asmuo siūlė pirkti J. O. kompromituojančias nuotraukas. Ji tai daryti atsisakė. Po kurio laiko sužinojo, jog J. O. yra sužalotas ir jam padėjo grįžti į namus.
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, jog 2010-05-20 nukentėjusysis J. O. pateikė juodos spalvos odinę striukę (t. 1, b. 1. 17).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1584(10), 11-2461(10) matyti, jog tirti pateiktame švarke yra ne mažiau nei septyniais poveikiais padaryti mechaniniai pažeidimai. Iš jų ne mažiau nei šeši pažeidimai padaryti kietu daiktu, turinčiu aštrų smaigalį su užapvalinta viršūne, spaudžiant užkabinus ar persmeigus juo švarko odos paviršių ir plėšiant. Kokiu būdu susidarė švarko vidinės krūtinės kišenės pažeidimas, nustatyti negalima, dėl tiriamojoje išvados dalyje nurodytų priežasčių. Didelė tikimybė, kad ne mažiau nei šeši tirti pateikto švarko mechaniniai pažeidimai padaryti tirti pateikta spygliuota viela (t. 1, b. 1. 103-109).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog 2010-08-02 liudytoja R. R. iš jai pateiktų penkių asmenų nuotraukų atpažino V. J. kaip asmenį, kuris 2010 m. gegužės mėnesį su J. O. buvo bare „M.“ (t. 1, b. 1. 49-51).
Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2010-05-20 nukentėjusysis J. O. parodė vietą, esančią prie Talkšos ežero, kur su trimis vyriškiais vartojo alkoholinius gėrimus bei vietą, kur jam buvo smogta peiliu (t. 1, b. 1. 20-24).
Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2010-05-21 V. J. parodė užeigą „M.“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur susitiko su J. O., parodė vietą prie Talkšos ežero, kurioje smogė J. O. ir parodė tvorą, ant kurios J. O. buvo užsigulęs. Parodymų patikrinimo vietoje metu paimta viela nuo tvoros (t. 2, b. l. 11-18).
Iš akistatos protokolo matyti, jog 2010-06-07 suvedus į akistatą įtariamąjį V. J. ir nukentėjusįjį J. O., nukentėjusysis nurodė, jog jį V. J. sumušė, konflikto metu dingo mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir 100 litų pinigų, o V. J. parodė, jog sumušė J. O., kadangi šis pradėjo prie jo priekabiauti (t. 2, b. 1. 25-27).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 1206/10(04) matyti, jog J. O. padaryti kūno sužalojimai: pjautinės žaizdos kairės plaštakos sulenkiamajame paviršiuje ir kairės plaštakos penktame piršte, kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, galvos sumušimas. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Pjautinėms žaizdoms kairėje plaštakoje padaryti reikėjo vieno smūgio pjaunančiu daiktu ar įrankiu, kraujosruvai dešinės ausies kaušelyje ir galvos sumušimui padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į galvą. J. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiaulių apskrities ligoninės istorijos duomenimis J. O. po gautų sužalojimų į ligoninę pristatytas neblaivus. Ligos istorijoje aprašytos žaizdos kairėje plaštakoje ir kraujosruva dešinės ausies kaušelyje nėra būdingi spygliuota viela padaromiems sužalojimams (t. 1, b. 1. 119-120).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. KG 136-1206/10(04) matyti, jog J. O. padaryti kūno sužalojimai: pjautinės žaizdos kairės plaštakos sulenkiamajame paviršiuje ir kairės plaštakos penktame piršte, kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, galvos sumušimas. Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Pjautinėms žaizdoms kairėje plaštakoje padaryti reikėjo vieno smūgio pjaunančiu daiktu ar įrankiu, kraujosruvai dešinės ausies kaušelyje ir galvos sumušimui padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais į galvą. J. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto sužalojimo pobūdžio, todėl J. O. sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydimosi trukmę. Ūmiame periode po įvykio aplinkybėse nurodytos traumos 2010-05-19 20 val. 10 min. chirurginės operacijos metu revizuojant kairės plaštakos žaizdas pirštų lenkiamųjų sausgyslių pažeidimo nenustatyta, kairės plaštakos penkto piršto lenkiamosios sausgyslės pažeidimo nepatvirtino ir Klaipėdos ligoninės plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas V. J. 2010-11-15 ambulatorinės konsultacijos metu (t. 2, b. 1. 108-109).
Ekspertas J. S. parodė, kad susipažinęs su teisme papildomai gautais medicininiais dokumentais, pasilieka prie anksčiau pateiktų specialisto išvadų. Traumatologo konsultacijoje buvo parašyta, jog galima įtarti sausgyslių sužalojimą, rekomenduotina mikrochirurgo konsultacija, tačiau mikrochirurgo konsultacija nebuvo atlikta, todėl nėra medicininių duomenų, įrodančių, kad nukentėjusiajam J. O. buvo sužalota sausgyslė.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 937/10(04) matyti, jog 2010-05-19 19.00 val. paimtame J. O. kraujyje rasta 2,74 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. 1. 124).
Iš asmens blaivumo testo šaknelės (Lion alcometer 500, serijos Nr. 18931, testo Nr. 5523) matyti, jog 2010-05-19 18.41 val. V. J. nustatytas 1,82 promilių girtumas (t. 2, b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo V. J. kaltė įrodyta.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti negalvodamas kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/208, 2K-159/2009).
Kaltinamasis V. J. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais parodė nepagarbą aplinkiniams, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo J. O. atžvilgiu – t.y. sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam J. O. tris kartus į galvos ir veido sritį, nuo ko nukentėjusiajam buvo padaryta kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, galvos sumušimas, be to, nuo smūgių nukentėjusiajam nugriuvus ant tvoros su spygliuota viela buvo sužalotas pirštas ir sugadintas turtas – striukė. Tokiais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta viešoji tvarka, sukeltas triukšmas, atkreiptas aplinkinių dėmesys, pašaliniai asmenys kvietė policijos pareigūnus. Dėl šių aplinkybių kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., požymius.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką V. J. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. V. J. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., 56 str. 1 d. nuostatomis jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, turi šeimą, mažametį vaiką, savanoriškai sudarė su ligonių kasa susitarimą dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo ir jį vykdo, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant, skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis J. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 litų turtinės ir 200 000 litų neturtinės žalos priteisimo iš V. J. (t. 3, b. l. 30-31).
Dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis nurodė, jog sugadinta striukė kainavo 1200 litų, o visos gydymo išlaidos sudarė 800 litų. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. O. dėl striukės sugadinimo prašė atlyginti 700 litų žalą, ši suma buvo nurodyta ir pareikštame įtarime. Striukės vertės padidėjimo nukentėjusysis J. O. objektyviais duomenimis nepagrindė. Be to, striukė buvo dėvėta, todėl jos vertė nebegali būti tokia, kaip naujos striukės vertė. Nukentėjusysis taip pat nepateikė ir įrodymų, galinčių patvirtinti jo išlaidas vaistams, gydymui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo J. O. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo visa apimtimi nėra įrodytas, todėl tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo V. J. 700 litų nukentėjusiajam J. O. turtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).
Nukentėjusiajam J. O. nusikaltimu buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pablogėjo psichinė sveikata, dėl to prireikė gydymo, jis negalėjo užsiimti savo profesine veikla. Tačiau, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinęs tai, kad specialistų išvadomis nukentėjusiajam J. O. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir nėra pateikta kitų, be paties nukentėjusiojo parodymų, įrodymų, kad dėl patirto sužalojimo J. O. ilgą laiką negalėjo dirbti, teismas laiko, jog pareikštojo ieškinio suma aiškiai per didelė, ir daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas žalos padarymo aplinkybes, protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam sumažinus iki 2000,00 Lt.
Byloje Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo pareiškusi 625,83 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajam J. O. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (t. 1, b. l. 127-129). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2010-11-03 V. J. su Valstybine ligonių kasa sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartį, pagal kurią V. J. įsipareigojo žalą PSDF biudžetui atlyginti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo 2010-11-04, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą po 26,08 Lt (t. 1, b. l. 134-135). Iš mokėjimo nurodymų (t. 3, b. l. 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24) ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos raštų (t. 2, b. l. 203; t. 3, b. l. 78) matyti, jog kaltinamasis V. J. šią sutartį vykdo. Šiuo metu nėra pasibaigęs sutartyje numatytas žalos atlyginimo terminas. Todėl nesant galimybių tiksliai apskaičiuoti neatlygintos ieškinio sumos, civiliniam ieškovui - Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 1 p., 105 str. 1 d. nuostatomis iš kaltinamojo V. J. valstybės naudai priteistinos proceso išlaidos – nukentėjusiajam išmokėtos kelionės išlaidos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: sugadintas odinis švarkas, vielos fragmentas, kompaktinė plokštelė su pokalbių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; nukentėjusiojo pateikta kompaktinė plokštelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina nukentėjusiajam J. O..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., 67 str. 1 d., 2 d. 5 p., 70 str., bausmės vykdymą V. J. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. O. padarytą turtinę žalą, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią V. J. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012 m. kovo 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d., 66 str., į atliktą bausmę V. J. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-05-19 iki 2010-05-20.
Kardomąją priemonę V. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo J. O. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti dalinai ir priteisti iš V. J. nukentėjusiajam J. O. 700,00 Lt (septynis šimtus litų) turtinei ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 2 d. civiliniam ieškovui – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., priteisti iš V. J. 359,37 Lt proceso išlaidų valstybei.
Daiktinius įrodymus – odinį švarką, vielos fragmentą, kompaktinę plokštelę su pokalbių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; nukentėjusiojo pateiktą kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam J. O..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.