- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-02-06
- Bylos Nr.
- 2A-158-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12416-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Egidijus Tamašauskas (pran.)
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- DNSB „Kurpė“
- Trečiasis asmuo
- V. K., V. V., UAB „Vitae Litera“, R. B., N. Š., M. B., G. J., B. N., Akademinei
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1862-945/2014 pagal ieškovės DNSB „Kurpė“ ieškinį atsakovei R. P., tretiesiems asmenims V. K., V. V., UAB „Vitae Litera“, R. B., N. Š., M. B., G. J., B. N., Akademinei kredito unijai dėl skolos priteisimo, ir atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei DNSB „Kurpė“ dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
2010 m. liepos 16 d. įkurta daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , Kaune savininkų bendrija „Kurpė“. Atsakovei R. P. nurodytame name nuosavybės teise priklauso 4 butas, tačiau atsakovė nėra bendrijos narė. 2010 m. rugsėjo 6 d. susirinkime buvo nutarta rinkti administravimo mokestį, dėl kurio dydžio sutarta nuspręsti 2010 m. rugsėjo 24 d., namo techninės priežiūros mokestį - po 30 centų už 1 m², kaupiamųjų lėšų mokestį ne šildymo sezono metu, sumą nustatant vėliau. 2010 m. rugsėjo 13-24 d. įvykusios apklausos metu nutarta bendrijos pirmininkui mokėti 102,60 Lt plius mokesčiai, buhalterei - 152 Lt plius mokesčiai darbo užmokestį, nustatytas 30 ct už 1 m² techninės priežiūros mokestis, 0,242 Lt su PVM 1 m² šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) mokestis ir po 30 Lt per mėnesį kanceliarinėms išlaidoms. 2011 m. vasario 26 d. susirinkimo metu nutarta kaupti lėšas namo remontui nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. po 3 Lt už 1 m² nuo savininko buto bendro ploto. 2013 m. gegužės 2 d. susirinkimo metu nutarta rinkti kaupiamąsias lėšas (kiekvienais metais pasibaigus šildymo sezonui iki sezono pradžios) nuo kiekvieno buto po 1 Lt už 1 m².
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 3 577,69 Lt (1 036,17 Eur) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško prievolės įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė nuo 2010 m. spalio 31 d. jai tenkančius mokesčius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimu, mokėjo iš dalies (viso sumokėjo 491,61 Lt (142,38 Eur), nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. mokesčių visiškai nemoka, todėl iki 2013 m. liepos 10 d. susidarė įsiskolinimas. Ieškovės vertinimu, nors atsakovė ir nėra bendrijos narė, bendro turto išlaikymo išlaidas ji privalo mokėti.
Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė, nustačius atsakovės skolos ieškovei sumą, užskaityti priešpriešinį atsakovės reikalavimą, sumažinant atsakovės skolą 1 970,45 Lt (570,68 Eur) suma, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad jai priklausantis 78,04 m² ploto butas pagal UAB „Kadastras Jums“ 2012 m. balandžio 23 d. skaičiavimus namo patalpų naudingame įteisintame plote (740 m²) sudaro 0,11 dalių. 2011 m. spalio 12 d. Statybos rangos sutarties su UAB „Statija“ pagrindu, 2011 m. spalio 17 d. gavusi bendraturčių sutikimą, atsakovė atliko avarinės būklės namo stogo dalies remontą ir apmokėjo jai pateiktą 19 704,52 Lt (5 706,82 Eur) 2011 m. gruodžio 30 d. sąskaitą Nr. ST-11/91. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16322-775/2013 atsakovei iš bendraturčių priteista 15 566,57 Lt (4 508,39 Eur) suma. Likęs skirtumas – 4 137,95 Lt (1 198,43 Eur), sudaro 0,21 dalį. 2013 m. sausio 15 d. atsakovė pateikė prašymą įskaityti jos dalį viršijančią sumą į kaupiamąsias lėšas, tačiau jos prašymas buvo atmestas. Nors ieškovė su UAB „Vitae Litera“ sudarė sutartį dėl tarpusavio reikalavimų užskaitymo, permoka, viršijanti atsakovei tenkančią dalį (1 970,45 Lt (570,68 Eur), negali likti nekompensuota, nes tokiu atveju atsakovė nukentės kitų bendraturčių atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 3 577,53 Lt (1036,12 Eur) skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3 577,53 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2013 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusius ieškinio reikalavimus ir priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 107 Lt (30,99 Eur) žyminio mokesčio ir 3 145,91 Lt (911,12 Eur) atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovės valstybės naudai 131,52 Lt (38,09 Eur) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Teismo sprendime teigiama, kad nors atsakovė ginčijo ieškovės reikalavimo teisę motyvuodama tuo, kad su anksčiau atitinkamas funkcijas vykdžiusiu administratoriumi priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas 2010 m. rugsėjo 30 d., tačiau juridinių asmenų registre šis faktas įregistruotas tik 2012 m. vasario 20 d., teismas su tokia pozicija nesutiko. Teismas nustatė, kad atsakovei apie tai, jog ieškovė perėmė gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, buvo žinoma iš karto po to, kai atitinkamos funkcijos buvo perimtos, todėl nėra pagrindo spręsti, jog administravimo funkcijų fakto neįregistravimas galėjo turėti kokios nors praktinės reikšmės, įtakos atsakovės teisėms ar teisėtiems interesams.
Kaip neturintis įtakos ieškinio pagrįstumui atmestas ir atsakovės argumentas, jog ieškovės įstatai yra galimai nesuderinti su galiojančiais Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Teismas sprendė, kad vadovaujantis 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, įstatai su naujais reikalavimais turėjo būti suderinti iki 2013 m. liepos 1 d., t. y. net jeigu ir egzistuoja tam tikri trūkumai, jie atsirado jau po laikotarpio, už kurį susidarė prašoma priteisti suma. Be to, teismas pažymėjo, kad galimus trūkumus atsakovė siejo ne su ieškovės teisėmis rinkti mokesčius, bet su surinktų lėšų panaudojimu. Teismas nurodė, kad atsakovė, laikydamasi pozicijos, jog dalis surenkamų lėšų naudojama ne pagal paskirtį, turi teisę ginčyti tokio lėšų panaudojimo teisėtumą, tačiau neįgyja teisės nevykdyti prievolės mokėti mokesčius bendrijai.
Kaip niekuo nepagrįstos prielaidos atmesti ir atsakovės argumentai, jog dalis surenkamų lėšų buvo panaudojama atsiskaityti už ieškovės pirmininkės buto išlaikymą. Šiai aplinkybei papildomai paneigti į bylą pateiktos trečiajam asmeniui B. N. išrašytos sąskaitos ir jos atliktų mokėjimų dokumentai (b.l. 40-55, t. 2). Aplinkybė, jog bendrijai išrašytose sąskaitose nurodytas ne registruotos buveinės adresas ((duomenys neskelbtini) -9, Kaunas), bet adresas (duomenys neskelbtini) -8, Kaunas, teismo vertinimu yra sietina su pasikeitusiu bendrijos pirmininku (sąskaitose nurodomas ne ieškovės buveinės, o dokumentų įteikimo, t.y. pirmininko gyvenamosios vietos, adresas), be to byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog toks adreso įvardijimas turėjo kokios nors įtakos bendrijos veiklai, mokesčių skaičiavimui ar surinktų lėšų panaudojimui.
Atsakovė taip pat kėlė klausimą dėl to, ar skaičiuojant mokesčius buvo tinkamai nustatyta jos dalis bendrojoje nuosavybėje. Teismas nustatė, kad atsakovei tenkančios dalies apskaičiavimas taikant didesnį bendrą patalpų plotą negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis atsakovės interesus (priešingai, tai lemia mažesnę atsakovės įsiskolinimo, kurį šioje byloje ir prašoma priteisti, sumą), tuo tarpu šio ploto nustatymo teisėtumas nėra šios bylos dalykas.
Teismas pažymėjo, kad administracinis mokestis buvo skaičiuojamas vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 6 d. susirinkime priimtu nutarimu rinkti administravimo mokestį, dėl kurio dydžio sutarta nuspręsti 2010 m. rugsėjo 24 d., ir 2010 m. rugsėjo 13-24 d. įvykusios apklausos rezultatais. Atsakovė ginčijo šiuos mokesčio skaičiavimo pagrindus remdamasi aplinkybe, jog jai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti vykdytoje apklausoje. Teismas atmetė atsakovės argumentą pažymėdamas, kad atsakovė nėra bendrijos narė ir negali turėti balso teisės bendrijos lygmenyje priimant nutarimus, be to, net ir atsakovei nesutikus su priimtais nutarimais, tai nebūtų turėję jokios įtakos, kadangi 2010 m. rugsėjo 6 d. susirinkime, kurio darbotvarkė paskelbta 2010 m. rugpjūčio 23 d., dalyvavo aštuoni asmenys, nuosavybės teise valdantys devynias iš dešimties patalpų (visi bendrijos nariai) ir visi nubalsavo „už“, tuo tarpu 2010 m. rugsėjo 13-24 d. apklausoje, dėl kurios organizavimo sutarta 2010 m. rugsėjo 6 d. susirinkime, be atsakovės nedalyvavo tretieji asmenys V. V. ir M. B., ginčo dėl to, jog balsų sprendimams priimti pakako, byloje nėra. Reikšminga aplinkybe teismas laikė tai, kad byloje nėra duomenų, jog atitinkami nutarimai buvo teisės aktuose nustatyta tvarka nuginčyti ir negali būti taikomi. Atsakovės argumentai dėl bendrijos pirmininko atlyginimo dydžio taip pat atmesti kaip nepagrįsti pažymint, jog buvo nustatyta 102,60 Lt pirmininkui išmokėtina suma, o aplinkybė, jog pagrindžiant priimamą nutarimą nurodoma, kad pirmininkas pageidauja gauti 100 Lt per mėnesį, teismo vertinimu teparodo sąlygas, kuriomis pirmininkas sutinka dirbti, bet nepaneigia priimto nutarimo turinio, kuriame suma, tikėtina, nurodyta atsižvelgiant į bendrą darbuotojui mokėtiną sumą, atėmus darbuotojo mokamus mokesčius. Analogiškai vertintas ir nutarimas dėl atlyginimo buhalterei nustatymo. Pastarajame nutarime aiškiai nurodyta, jog buhalterė F. G. pasirinkta dėl mažesnio pageidaujamo atlygio (150 Lt) bei fakto, kad ji dirba UAB „Vitae Litera“, kurios buveinė yra administruojamame name. Nors dalyje „nutarta“ nėra pateikiama konkreti darbo užmokesčio suma, žemiau esančioje lentelėje pateiktas detalizavimas neleidžia abejoti, jog buvo nustatytas 152 Lt atskaičius mokesčius darbo užmokestis. Be to, teismas vertino, kad ieškovės taikoma mokesčių paskirstymo sistema yra palankesnė atsakovei, nei jos pačios nurodoma, todėl pateikus išsamius ir detalius sumų (įskaitant mokėtinus mokesčius) paskaičiavimus, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo, paskaičiavimuose nurodytos sumos atitinka sumas, nurodytas atsakovės teismui pateiktose sąskaitose, reikalavimas dėl administravimo mokesčio iš atsakovės priteisimo vertintas kaip pagrįstas, todėl tenkintas visiškai.
Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl pastatų techninės priežiūros mokesčio skaičiavimo, teismas pažymėjo, kad atsakovei teiktose sąskaitose nurodytas įkainis - 0,3000013 - nors ir neatitinka nutarimo turinio, kaip matyti iš sąskaitose nurodytos mokėtinos sumos, neturėjo jokios realios įtakos skolos paskaičiavimui. Kaip formalus atmestas ir atsakovės argumentas, jog atsakovei teiktose sąskaitose nuo 2012 m. liepos mėn. atskira eilute išskiriamo namo techninės priežiūros mokesčio nebeliko, aukščiau aptartą sumą priskiriant prie kaupiamųjų lėšų. Teismas nurodė, kad mokesčio pavadinimo pakeitimas neturėjo jokios įtakos atsakovės prievolės dydžiui. Be to, savo pobūdžiu techninės priežiūros mokestis yra aiškiai kaupiamasis, kadangi nesiejamas su konkrečiomis kasmėnesinėmis išlaidomis.
Vertinant atsakovės argumentus, jog ieškovė, pažeisdama steigimo tikslus, nevykdė prievolės užtikrinti tinkamą namo techninę būklę, kadangi ilgą laiką buvo toleruojama avarinė stogo būklė (šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė į bylą 2010 m. vasario 2 d. savavališkos statybos aktą ir statybos sustabdymo), kuriuose užfiksuota, kad UAB „Žaidas“ be leidimo keitė stogo dangą, buvo nuardyta ¼ stogo dangos, taip pat 2010 m. balandžio 8 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro Statinio dalinės ekspertizės aktą, kuriame akcentuojama avarinė stogo būklė), teismas laikė reikšmingomis kelias aplinkybes. Pirma, problemos su stogo keitimu sietinos su laikotarpiu iki ieškovės įsteigimo, kuomet už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą atsakingu buvo administratorius UAB „Žaidas“. Antra, nuo pat bendrijos įsteigimo buvo fiksuojami tiek su pastato stogu, tiek ir su fasadu ar inžineriniais tinklais susiję trūkumai ir sprendžiama, kaip juos likviduoti ir surinktų lėšų panaudojimu. Trečia, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pareigos mokėti mokesčius, o ne dėl surinktų lėšų panaudojimo tinkamumo. Teismas laikė, kad į skolos paskaičiavimą nepagrįstai įtraukta 15 ct suma pastato techninės priežiūros mokesčio, todėl šioje dalyje ieškiniu prašomą priteisti sumą mažino.
Pasisakydamas dėl kitų kaupiamąsias lėšas sudarančių sudedamųjų dalių teismas nurodė, kad mokesčio fiksavimo pokyčiai negali būti vertinami kaip įtakojantys atsakovės pareigų apimtį. Be to, 2010 m. rugsėjo 6 d. susirinkime buvo nutarta rinkti kaupiamųjų lėšų mokestį ne šildymo sezono metu, sumą nustatant vėliau. 2010 m. rugsėjo 13-24 d. įvykusios apklausos metu nutarta klausimą spręsti 2011 m. vasaros pradžioje. 2011 m. vasario 26 d. susirinkimo, apie kurį paskelbta 2011 m. vasario 11 d., metu nutarta kaupti lėšas namo remontui nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. po 3 Lt už 1 m² nuo savininko buto bendro ploto. Pripažindamas šį argumentą pagrįstu, teismas atkreipė dėmesį, jog nurodytas pažeidimas laikytinas formaliu, kadangi nutarimai susirinkime priimti 7 balsais (net ir vieną balsą atmetus gaunamas pakankamas balsų skaičius sprendimams priimti). Be to, byloje nėra duomenų apie nutarimo nuginčijimą teisės aktuose nustatyta tvarka. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų skolos paskaičiavimo ir atsakovės į bylą pateiktų sąskaitų, šis mokestis buvo skaičiuojamas būtent 2011 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais, į atsakovei teikiamą sąskaitą įtraukiant 156,08 Lt per mėnesį sumą. Ši suma sudaro ne po 3 Lt už 1 m² atsakovės buto ploto, bet po 2 Lt už 1 m². Pastarąjį neatitikimą ieškovė grindžia ieškovės pirmininko 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 003, kuriuo koreguojamas 2011 m. vasario 26 d. susirinkimo nutarime nurodytas mokesčio dydis. Kaip ir 2011 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. 004 atveju, atsakovės argumentas, jog mokesčio dydis koreguotas teisės aktuose nenumatytos formos, todėl neteisėtu, aktu, nevertintas kaip neturintis įtakos ieškinio reikalavimų pagrįstumui (net ir pripažinus šį argumentą pagrįstu, tokia išvada tegalėtų lemti papildomą atsakovės pareigą, susijusią su didesnio dydžio mokesčio mokėjimu). Kadangi aptariamas mokestis yra kaupiamasis, atmesti atsakovės argumentai dėl duomenų apie jo pagrindu surinktų lėšų panaudojimo tikslingumą nebuvimo įtakos ieškinio pagrįstumui. 2013 m. gegužės 2 d. susirinkimo, kurio darbotvarkė paskelbta 2013 m. balandžio 15 d., metu nutarta rinkti kaupiamąsias lėšas. Kaip matyti iš skolos paskaičiavimo, už 2013 m. gegužės – birželio mėnesius paskaičiuota po 78,04 Lt šio mokesčio. Atsakovei teiktose sąskaitose už atitinkamus laikotarpius nurodoma atitinkamai 101,45 Lt per mėnesį kaupiamųjų lėšų sumos. Toks dydis, kaip matyti iš pateiktų dokumentų visumos ir ieškovės atstovės baigiamosios kalbos, gautas į kaupiamųjų lėšų eilutę perkėlus 23,41 Lt per mėnesį pastato techninės priežiūros mokestį (pastaroji aplinkybė ir sąlygojo nuorodą atsakovei teikiamose sąskaitose, kad bendra mokesčio suma sudaro ne 1 Lt už 1 m², bet 1,2999990 Lt už 1 m²). Ginčydama aptariamo nutarimo teisėtumą atsakovė akcentuoja aplinkybę, jog nutarimas priimtas pažeidus CK 4.85 straipsnio reikalavimus du balsus suteikiant buto Nr. 7 bendrasavininkėms. Pripažindamas šį argumentą pagrįstu, teismas atkreipė dėmesį, jog nurodytas pažeidimas laikytinas formaliu, kadangi nutarimai susirinkime priimti nepažeidžiant CK 4.85 straipsnyje numatytame specialiame teisės akte (iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3-4 dalys, nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojančio Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5-6 dalys) nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos kvorumą nustatomas jei susirinkime dalyvauja daugiau nei pusė bendrijos narių (nagrinėjamu atveju- 5 iš 9) ir nutarimas priimamas pusės susirinkime dalyvaujančių narių balsų dauguma (priimta vienbalsiai).
Dėl šilumos sistemų priežiūros mokesčio teismas nurodė, kad mokesčio padalijimo proporcijos (740,47 m² bendro bendraturčių valdomo ploto ir 78,04 m² atsakovės valdomo buto ploto) mokestis buvo paskaičiuotas atsakovei teikiamose sąskaitose ir įtrauktas į skolos paskaičiavimą (už 2012 m. rugpjūtį pateikus per didelę sąskaitą, 2012 m. rugsėjį teiktoje sąskaitoje nurodant mažesnę sumą skirtumas buvo išlygintas; 2013 m. balandį išrašius per mažą sąskaitą, trūkumas buvo įtrauktas pateikiant sąskaitą už 2013 m. gegužės mėn.). Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog už 2013 m. sausio-birželio mėn. mokėtina suma turėtų būti paskaičiuota atsižvelgiant į apyvartos žiniaraštyje eilutėje „debetas“ nurodytą bendrą sumą (835,64 Lt). Teismas pažymėjo, kad šioje eilutėje fiksuoti nurodytu laikotarpiu atlikti mokėjimai, o ne išrašytos sąskaitos, kurios atsispindi eilutėje „kreditas“ (bendra suma, atmetus iš ankstesnių metų perkeltus 153,83 Lt, sudaro 1 014,37 Lt). Atsakovės argumentą, jog sutartyse su tiekėjais nurodomi skirtingi namo plotai, teismas nelaikė reikšmingu, nes, iš vienos pusės, nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama ieškovės finansinių prievolių apimtis, iš kitos pusės, mažesnio ploto nurodymas sutartyje su UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ nulėmė mažesnes bendrijos išlaidas, o kartu ir mažesnę atsakovės įsiskolinimo sumą.
Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą dalyje dėl išlaidų banko patarnavimams, teismas nurodė, kad šios išlaidos nelaikytinos savarankiškomis, jos yra patiriamos atliekant mokėjimus. Byloje nustačius kelis neatitikimus, t. y. kad už 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. lapkričio mėn. atsakovei teiktose sąskaitose nurodytos 1 ct didesnės, nei skolos paskaičiavime už atitinkamus mėnesius nurodytos sumos, tuo tarpu 2012 m. liepos, rugpjūčio ir lapkričio mėn., atvirkščiai, 1 ct didesnės sumos nurodytos skolos paskaičiavime, nurodytą neaiškumą vertinant atsakovės naudai, teismas sprendė, jog už banko patarnavimus priteistina suma mažintina 1 ct (paskaičiuotina ne pagal skolos paskaičiavimą, bet pagal atsakovei teiktas sąskaitas). Kadangi atitinkamas reikalavimas sietinas su faktinių išlaidų (kurios, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, yra neišvengiamos) kompensavimu, kaip nepagrįstas atmestas atsakovės argumentas, jog šiuo klausimu privalėjo būti priimtas nutarimas.
Dėl išlaidų bendrojo naudojimo patalpų apšvietimui atlyginimo teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti ne visi rodmenų deklaravimo dokumentai, tačiau įvertinus pateiktų dokumentų visumą akivaizdu, jog sąskaitos buvo išrašytos tinkamai (pvz., 2011 m. vasario mėn. deklaruoti suma 86 kilovatai nurodant neteisingą reikšmę „nuo“, atsižvelgiant į ankstesnį rodmenį „iki“ gaunamas būtent atitinkamo mėnesio sąskaitoje pateiktas 107 kilovatų skirtumas; nors kai kurių mėnesių deklaravimo duomenys nepateikti, vėlesnių laikotarpių duomenys atskleidžia atitikimą tarp rodmenų ir energijos tiekėjos pateiktų sąskaitų). Nurodyta aplinkybė paneigia bet kokias abejones dėl ieškovės išlaidų tikslingumo, o kartu ir atsakovės pareigos atlyginti šių išlaidų dalį.
Pasisakydamas dėl bendros įsiskolinimo sumos teismas nurodė, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas grindžiamas į bylą pateiktu skolos paskaičiavimu ir mokėjimų dokumentais, iš kurių matyti, jog atsakovei paskaičiuota 4 069,30 Lt mokesčių suma, atsakovė sumokėjo 491,61 Lt, dėl ko susidarė 3 577,69 Lt. Nesant ginčo dėl atsakovės sumokėtų sumų dydžio, teismui pripažinus, kad į skolos paskaičiavimą nepagrįstai įtraukta 15 ct suma pastato techninės priežiūros mokesčio ir 1 ct suma banko patarnavimams, nustatyta bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma - 3577,53 Lt.
Tenkinant esminę dalį ieškinio reikalavimų, priteistos ir procesines palūkanos.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo nustatė, kad atsakovei buvo atlygintos visos jos dalį bendrojoje nuosavybėje viršijančios išlaidos, tuo tarpu atsakovė atlygino priešieškinio reikalavimui lygią UAB „Vitae Litera“ išlaidų, tenkančių atsakovės daliai, sumą. Kadangi byloje nesprendžiamas klausimas dėl atsakovės galimai patirtos žalos, susijusios su stogo būkle, teismas nepasisakė dėl atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su stogo trūkumų pasekmėmis.
Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, atitinkamai paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Teismas ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas laikė pagrįstomis, atitinkančiomis bylos apimtį, sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, Rekomendacijų nuostatas bei atsakovės procesinį elgesį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį dalyse dėl 3 120,37 Lt (903,72 Eur) skolos priteisimo ir dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmesti, priešieškinį patenkinti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad vadovaujantis CPK 178 str. ieškovė materialinį savo reikalavimą turėjo įrodyti finansiniais dokumentais, tačiau teismas, tenkindamas ieškinį sprendė, jog atsakovės pareiga mokėti mokesčius kyla vien tik todėl, kad bendrija priėmė atitinkamus nutarimus. Kaupiamosiomis lėšomis lentelėje ieškovė vadina mokestį už pastatų priežiūros paslaugas, pastato remontą, kanceliarines išlaidas. Taip pat lentelėje ieškovė išskiria atskirą mokestį už šilumos sistemų priežiūrą. Tuo tarpu teiktose sąskaitose nurodoma: šilumos sistemų priežiūra, pastato techninė priežiūra, kaupiamosios lėšos. 2010 m. rugsėjo 6 d. protokolo nutarimu Nr. 7 patvirtinti mokesčiai: administravimo išlaidų mokestis, pastato techninės priežiūros mokestis, šilumos sistemų priežiūros mokestis. Taip pat 7.2 p. nutarta namo techninės priežiūros mokestį skaičiuoti po 30 cnt. už kv. m., kas man sudarytų 23,41 Lt. 2010 m. rugsėjo 13-24 d. d. apklausos biuletenyje nežinia kas ir kada nutarė surinkti kas mėnesį po 30 litų kanceliarinėms išlaidoms. 2011 m. vasario 26 d. susirinkime nutarta kaupti lėšas namo remontui nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. po 3 litus už kv. metrą nuo savininko buto bendro ploto. Taigi lentelėje nurodyti mokesčiai, kuriuos prašo priteisti ieškovė, apeliantės teigimu, nesutampa su bendrijos nutarimais, kurie yra galiojantys, nepanaikinti, nenuginčyti ir turi juridinę galią, tačiau teismas visus šiuos argumentus atmetė.
Apeliantė nurodo, kad bendrija administravimo mokesčiu vadina atlyginimo pirmininkui ir buhalterei mokėjimą, kurio vienoks dydis įtvirtintas nutarimuose, kitoks pateikiamas sąskaitose. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog ji neprivalanti mokėti bendrijos administravimo išlaidų, nes bendrijos sukūrimo tikslai neįgyvendinami. Nors teismas nurodė, kad ieškovė skaičiuoja mokesčius atsakovei patogesne tvarka, tačiau apeliantė tenori, kad mokesčiai būtų skaičiuojami teisingai. Ji teigia, kad bendrija finansiniais dokumentais neįrodė administravimo mokesčio dydžio. Apeliantės vertinimu teismas be pagrindo priskyrė pastato techninės priežiūros mokestį prie kaupiamųjų mokesčių. Teismas, nenurodydamas, kokiais norminiais aktais vadovaudamasis šį mokestį priskirdamas kaupiamiesiems mokesčiams, atmetė argumentus, jog bendrija apskritai nevykdo namo techninės priežiūros. Be to, jos vertinimu, nėra bendrijos ir bendraturčių nutarimo dėl bendro apšvietimo mokesčio, todėl jis skaičiuotas be teisėto pagrindo. Ji nėra gavusi sąskaitų už kanceliarines išlaidas, todėl neprivalanti mokėti po 3,15 Lt, viso 37,80 Lt. Kokiu pagrindu atsakovei priskaičiuota už 2013 m. gegužės-birželio mėn. po 78,04 Lt, iš viso 156 Lt už pastato remontą ieškovė taip pat neįrodė, sąskaitos už tai nepateikė. Atsakovė taip pat ginčija reikalavimą priteisti skolą už šilumos sistemų priežiūrą 14,98 Lt dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad jos priešieškinis atmestas be pagrindo. Teismas, apeliantės manymu, ignoravo tą faktą, jog ji sumokėjusi 4 137,95 Lt už namo stogo remontą, mokėdama 19 704 litus, o ne 38 000 Lt. Prašoma užskaityti 1 970,45 Lt suma skirta namo bendro naudojimo objekto stogo remontui. Be to, ji laiko, kad neprivalo mokėti už banko patarnavimus, nes finansiniais dokumentais ši suma neįrodyta. Taip pat nesutinka ir dėl procesinių palūkanų, kadangi pati bendrija, neatsakydama į atsakovės paklausimus, sukūrė prielaidas kreiptis ginčui spręsti teisme. Apeliantė nesutinka ir su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kadangi be pagrindo byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti bendraturčiai, tokiu būdu nepagrįstai padidėjo pašto išlaidos, o ieškovės atstovavimo išlaidos buvo grindžiamos tik abstrakčiais argumentais.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, priimdamas sprendimą atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes, reikšmingas teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendraturčių) pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, priimdamas sprendimą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti.
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai bendrosios nuosavybės teisėje yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovei R. P. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios, bendro 78,04 kv. m. ploto patalpos, esančios daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) -4, Kaune. Ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „Kurpė“ kreipusis į teismą dėl skolos, kurią sudaro priskaičiuotos įmokos už namo administravimą, pastatų techninės priežiūros mokestis, kaupiamosios lėšos, šilumos sistemų priežiūros mokestis, išlaidos banko patarnavimams bei bendrojo naudojimo patalpų apšvietimo išlaidos iš atsakovės priteisimo, atsakovė neigia savo pareigą mokėti prašomas priteisti sumas nurodydama, jog darbo užmokestis bendrijos pirmininkui ir buhalterei apskaičiuotas nesilaikant teisės normų, priteistas pastato techninės priežiūros mokestis be pagrindo priskirtas prie kaupiamųjų mokesčių, bendrija nėra priėmusi sprendimo dėl bendrojo naudojimo patalpų apšvietimo išlaidų atlyginimo, netinkamai užfiksuotos bendros elektros energijos sunaudojimas, kanceliarinių išlaidos nėra pagrįstos finansiniais dokumentais.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas bendrijos ieškinį atsakovei, sprendė, kad atsakovė privalo mokėti administravimo, pastatų techninės priežiūros mokesčius, mokėti kaupiamąsias lėšas, apmokėti sąskaitas už sunaudotą bendrą elektrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, išlaidas banko patarnavimams, nes tai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl šių mokesčių mokėjimo yra priimti bendraturčių sprendimai.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSBĮ, redakcijos galiojančios nuo 2012-07-01) 10 str. 1 d. 8 p., nustatyta, kad visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti tarifus, įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendro naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Bendrijos įstatų VII skyriuje, kuris reglamentuoja tikslinių, kaupiamųjų ir kitų įmokų nustatymo ir mokėjimo tvarką, yra numatyta, kad įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas (Įstatų 7.7 p.).
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visuotinio bendrijos narių susirinkimo bei bendrijos narių apklausos protokolus (t. 1, b. l. 30-34, 35-41), nustatė, kad juose buvo sprendžiami klausimai, susiję su konkrečių įmokų rinkimu bendro turto administravimui ir namo eksploatavimui. Kolegija pažymi, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje įtvirtinta sąlyga atitinkamus sprendimus priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
DNSBĮ įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, todėl apeliantės akcentuota aplinkybė dėl bendrijos registravimosi namo administratoriumi, neeliminuoja bendrijos teisės rinkti bendrijos narių susirinkime nustatytas įmokas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad sprendimai dėl išlaidų už nurodytas paslaugas už šilumos sistemų priežiūrą, pastato techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, administravimo išlaidas buvo priimti bendrijos narių ir patalpų savininkų susirinkimuose. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovės iš atsakovės reikalaujamos bendrijos administravimo išlaidos, tame tarpe ir atlyginimo dydis bendrijos pirmininkui ir buhalterei, nėra nustatytos bendrijos sprendimais. DNSBĮ 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Bendrijos administravimas – bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas. Akivaizdu, jog bendrijos valdymo organizavimui, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymui yra reikalingos sąnaudos, kurias sudaro darbo užmokesčio mokėjimas šį darbą atliekantiems asmenims, taip pat tvarkant bendrijos finansus patiriamos išlaidos, atliekant bankinius pavedimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Byloje pateiktas 2010 m. rugsėjo 13 d. - 24 d. apklausos biuletenis Nr. 001 (t. 1, b. l. 35 - 41), t. y. balsavimo raštu duomenys patvirtina, kad buvo priimti bendrijos narių sprendimai dėl įstatuose nurodytų mokesčių ir įmokų. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Nurodyti bendrijos narių apklausos raštu duomenys patvirtina, kad bendrijos nariai yra priėmę sprendimus dėl atsakovės ginčijamų mokesčių už administravimą, bendrą elektrą, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, nuolatinę techninę priežiūrą ir kaupiamųjų lėšų dydžio, ir šie sprendimai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, todėl galioja ir atsakovei, ir ji privalo apmokėti nurodytas išlaidas, kadangi CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai sprendė, jog mokesčio pavadinimo pakeitimas nedaro jokios įtakos prievolės dydžiui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovei teiktose sąskaitose (t. 3, b. l. 10-26) nuo 2012 m. liepos mėn. atskira eilute išskiriamo namo techninės priežiūros mokesčio nebeliko, aukščiau aptartą sumą priskiriant prie kaupiamųjų lėšų. Sprendimo teisė sudaryti kaupiamąjį fondą ir nustatyti šios įmokos dydį įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkams. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (su vėlesniais pakeitimais). Prie privalomųjų reikalavimų visumos priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Butų ir kitų patalpų savininkai negali būti nušalinami sprendžiant dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo. Kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas priėmė sprendimus dėl lėšų kaupimo bei dėl pastatų techninės priežiūros mokesčio ir jų dydžio nustatymo, tai teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės veiksmai, t. y. kaupiamojo fondo sudarymas, šių įmokų dydžio nustatymas ir jų rinkimas, laikytini teisėtais.
Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl atsakovei priklausančio ploto kvadratinių metrų skaičiaus nekilo, todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad bendrijos dokumentuose buvo fiksuojamas didesnis patalpos Nr. 10 plotas ir atitinkamai didesnis bendras bendrijos plotas - 742,53 m², kolegijos vertinimu, pagrįstai spręsta, kad dėl šios aplinkybės atsakovei mokesčiai nebuvo netinkamai apskaičiuoti, nes šiuo atveju tai įtakojo patalpos Nr. 10 savininkų įmokos dydį.
Kaip minėta, ginčo paslaugos teiktos siekiant bendro turto savybėms išlaikyti, namo gyventojų poreikiams užtikrinti, įvairaus pobūdžio klausimai dėl šių paslaugų teikimo spręsti susirinkimuose, kuriuose galėjo dalyvauti ir bendrijai nepriklausantys kitų patalpų savininkai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, išreiškia namo bendraturčių valią. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atitinkami sprendimai priimti bendrijai veikiant visų namo bendraturčių interesais ir jų sutikimu, duomenų, leidžiančių teigti, jog bendrija atitinkamu būdu veikė viršydama įgaliojimus, nenustatyta. Tokie bendrijos sprendimai įpareigoja visus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkus, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje, juos vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, paslaugos, dėl kurių apeliantė nesutinka, atitinka bendruosius butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesus, sprendimai dėl jų priimti įgyvendinant bendrijos ir kitų patalpų savininkų valią, apeliantė, kaip ir kiti namo gyventojai, gavo naudą iš suteiktų paslaugų, dalį jų savo veiksmais aiškiai pripažino reikalingomis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis išimtimis atsisakyti mokėti išlaidas už neprivalomąsias pastato priežiūros paslaugas remiasi nepagrįstai.
Apeliantė savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas atmesdamas jos priešieškinį, ignoravo tą faktą, jog ji sumokėjusi 4 137,95 Lt už namo stogo remontą, mokėdama 19 704 litus, o ne 38 000 Lt, todėl teigiama, kad prašoma užskaityti suma 1 970,45 Lt suma likusi ne jos - apeliantės biudžete.
Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 12 d. statybos rangos sutarties pagrindu UAB „Statija“ atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, stogo dalies remontą, už kurį atsakovė pagal 2011 m. gruodžio 30 d. sąskaitą Nr. ST-11/91 UAB „Statija“ sumokėjo 19 704,52 Lt (t. 1, b. 1. 187-190). Kitą dalį t. y. 19 295,49 Lt už UAB „Statija“ sumokėjo UAB „Vitae Litera“ (2012 m. liepos 19 d. priešpriešinių tarpusavio reikalavimų užskaitymo sutartis, (t. 1, b. 1. 186). Byloje pateikti duomenys, jog vienam iš bendrasavininkų atlikus bendro turto remonto darbus, 2012 m. rugsėjo 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16322-775/2013 išspręstas ginčas tarp gyvenamojo namo bendrasavininkų dėl išlaidų, patirtų atliekant stogo remonto darbus, atlyginimo ir iš namo, esančio Kurpių g. 5, Kaunas, butų savininkų proporcingai jų nuosavybės daliai priteistos atsakovei R. P. išlaidos už stogo remontą. Nustatęs paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl stogo remonto yra išspręstas, todėl ieškovė prievolės atlyginti atsakovės patirtas išlaidas, pagrindo neturi.
Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, jog: „Teismas ignoravo bylos ekonomiškumo principą, nes trečiaisiais asmenimis laikė bendraturčius, abstrakčiai nurodydamas, kad sprendimas jiems gali sukelti teisines pasekmes, tačiau neįvardijo, ir bylos nagrinėjimo metu nenustatė bei sprendime nenurodė, būtent kokias - konkrečias pasekmes teismo sprendimas gali sukelti bendraturčiams, todėl atsirado 131,52 Lt. pašto išlaidų, kurias dėl be pagrindo padidintos bylos apimties, bylos koncentruotumo principo ignoravimo privalau apmokėti. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi tretieji asmenys į bylą įtraukti pagrįstai. Trečiųjų asmenų įtraukimas yra neabejotinai reikalingas, kadangi teismo sprendimas byloje jiems sukelia teisines pasekmes. Šiems tretiesiems asmenims, kaip bendrijos nariams ir namo gyventojams tenka tiesioginė mokestinė prievolė, kurios dydis priklauso nuo visų namo gyventojų, įskaitant ir atsakovę, piniginių prievolių dydžio nustatymo ir apmokėjimo. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad susidariusios pašto išlaidos iš jos priteistos nepagrįstai, atmestini.
Be to, atsakovė nesutinka ir su ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydžiu, kurį teismas, iš esmės patenkindamas ieškinį, priteisė iš atsakovės. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl atstovavimo dydžio pagrįstumo ir jų dydžio turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Kaip nustatyta byloje, ieškovės atstovė rengė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo 6 val. 30 min. trukmės teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra ženkliai mažesnė už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 p. numatytus dydžius. Pažymėtina, kad nepaisant to, teismas išanalizavo ir šalių procesinį elgesį nustatydamas, kad atsakovė, kuri proceso metu patvirtino dirbanti advokate, savo procesines pareigas atliko aplaidžiai, teikė įrodymus ne su atsiliepimu, o parengiamųjų teismo posėdžių metu, vėliau pateikė ir priešieškinį, kurį tikslino, prieš kitą posėdį pateikė teismui atsisakymą nuo patikslinto priešieškinio, nesidomėjo bylos eiga. Todėl darytina išvada, kad dėl pačios atsakovės veiksmų užsitęsė bylos nagrinėjimas ir išaugo ieškovės bylinėjimosi išlaidos. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad bylinėjimosi išlaidos (atstovavimo išlaidos) iš atsakovės buvo priteistos per didelės ar priteistos nepagrįstai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistinos atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos, neviršijančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių - 1 815 Lt (525,66 Eur).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei DNSB „Kurpė“ (juridinio asmens kodas 302538164) iš atsakovės R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 525,66 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus, 66 euro centus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.