Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant L. A. ir Ievai Mišeikienei, dalyvaujant prokurorei Inetai Jurešienei, kaltinamajam E. M., gynėjui advokato padėjėjui Simui Šuminui, nukentėjusiajam K. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2007-03-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

2) 2007-05-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. 2007-07-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus bausmes, paskirtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-05-02 ir 2007-03-20 nuosprendžiais, galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui; 2009-06-09 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu, paleistas lygtinai neatlikus 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms, uždrausti lankytis viešose vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais, jeigu tai nesusiję su darbu; 2009-06-17 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, 2009-06-22 įrašytas į įskaitą Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos, 2009-12-20 išbrauktas iš įskaitos Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2006 m. rugsėjo 26 d. apie 2.24 val., veikdamas kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išdauždami automobilio „Opel Calibra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo, esančio Korsako g. 13, Šiauliuose, kieme galinį bei dešinės pusės priekinių durelių stiklus ir tokiu būdu įsibraudami į saugyklą - automobilį „Opel Calibra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą - K. T. priklausantį CD grotuvą „LG“ už 800 Lt, garso kolonėlę „Sony“ už 800 Lt, palangę už 200 Lt, 2 vienetus garso kolonėlių „JBL“ už 300 Lt, žibintuvėlį už 10 Lt, viso K. T. priklausančio turto už 2110 Lt.

Be to, E. M. 2006 m. rugsėjo 26 d. apie 2.24 val., veikdamas kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išdauždami automobilio „Opel Calibra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio namo, esančio Korsako g. 13, Šiauliuose, kieme galinį stiklą už 300 Lt, dešinės pusės priekinių durelių stiklą už 150 Lt, apgadindami dešinės pusės galinį dangtį už 200 Lt, tyčia sugadino svetimą - K. T. priklausantį turtą, tuo padarydami K. T. 650 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamojo visišką prisipažinimą, jo teisme duotus parodymus, kurie atitinka byloje surinktą medžiagą, taip pat nukentėjusiojo K. T. bei liudytojo A. K. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ikiteisminio tyrimo veiksmų – įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti, protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tarnybinio šuns panaudojimo akte, nutarime paimti pavyzdžius genetinei daktiloskopijai, specialisto išvadoje užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog E. M. (kad jis dalyvavo įvykdant nusikaltimą pagrindžia tai, kad nukentėjusiajam priklausančiame automobilyje 2006-09-26 rasti kraujo pėdsakai ant galinio stiklo palangės laikiklio, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo ir žibintuvėlio, rasto prie Korsako g. 19 namo esančiuose krūmuose (14-20 b. l.), kuriuos ištyrus bei palyginus su E. M. seilių pavydžiu, nustatyta, kad žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. M. genotipu (57, 73-75 b. l.), be to, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu prisipažino įvykdęs minėtą nusikaltimą) 2006 m. rugsėjo 26 d. apie 2.24 val. namo, esančio Korsako g. 13, Šiauliai, kieme, veikdamas kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių 2012-02-29 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas į atskirą tyrimą (6-7 b. l.), įsibrovė į automobilį, t.y. slapta neteisėtu būdu išdauždamas su savimi turėtu akmeniu galinį bei dešinės pusės priekinių durelių stiklus ir taip įveikdamas automobilio „Opel Calibra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio K. T., mechanines automobilio apsaugos priemones, sulaikančias nuo fizinio patekimo į automobilį, neteisėtai, neleistinai prieš turto savininko valią pateko į minėtą automobilį, į kurį patekti kaltinamajam apskritai draudžiama. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis, veikdamas kartu su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš pradžių pateko į automobilį, išdaužęs automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, po ko jis iš automobilio priekinės panelės ištraukė bei pagrobė kompaktinių plokštelių grotuvą „LG“ (94, 95 b. l.), kurio vertė 800 Lt, bei iš daiktadėžės pagrobė žibintuvėlį (nukentėjusiojo parodymai), kurio vertė 10 Lt, o tuo tarpu kiti du, tyrimo metu nenustatyti asmenys buvo šalia (94, 95 b. l.), po to su akmeniu, kuris po įvykio rastas ant galinės minėto automobilio sėdynės (14-20, 24-26 b. l.), smūgiuodamas du kartus į automobilio galinį stiklą, jį išdaužė ir taip pateko į automobilio saloną (94, 95 b. l.), iš kurio pagrobė 2 vienetus garso kolonėlių „JBL“ (14-20, 28-31, 35-37 b. l.), kurių vertė 300 Lt, garso kolonėlę „Sony“ (14-20, 28-31, 87 b. l.), kurios vertė 800 Lt, kurią atjungiant laidus padėjo pagrobti vienas iš dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų (94, 95 b. l.), bei palangę (14-20 b. l. bei nukentėjusiojo parodymai), kurios 200 Lt vertė, tuo tarpu kitam tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint kiek toliau prie gatvės ir stebint gatvę (94, 95 b. l.). Po to kaltinamasis su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiėmę pagrobtus daiktus, pasišalino link arkos, kuri jungia Korsako g. 11 ir 13 namus, link parduotuvės „KUBAS“ (94, 95 b. l.). Po to du nusikaltimą įvykdę asmenys vienas paskui kitą prabėgo pro Korsako g. 21 ir 27 namus jungiančią arką link Korsako g. 27 namo, už minutės du nusikaltimą įvykdę asmenys vienas paskui kitą prabėgo pro Korsako g. 27 ir 29 namus jungiančią arką ir įėjo į Korsako g. 29 namą, kur netrukus trečiame aukšte dešinės pusės bute užsidegė šviesa (23 b. l.) ir tokiu būdu kaltinamasis kartu su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis pasišalino iš įvykio vietos. Po to prie Korsako g. 19 namo esančiuose krūmuose šalia namo buvo rasti 2 vienetai garso kolonėlių „JBL“, garso kolonėlė „Sony“, kuriuos atpažino nukentėjusysis K. T. (35-37, 87 b. l.), tačiau kiti pagrobti daiktai nebuvo rasti. Taip pat toje pačioje vietoje rastas juodos spalvos žibintuvėlis, tačiau K. T. žibintuvėlio neatpažino (41-42 b. l.), teigė, kad jo žibintuvėlis buvo juodu korpusu, į jį buvo dedami 2 maitinimo elementai (89 b. l.). Atsižvelgiant į minėtus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, iš automobilyje „Opel Calibra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusių daiktų be nukentėjusiojo K. T. žinios bei prieš jo valią paėmė jam priklausančius daiktus – kompaktinių plokštelių grotuvą „LG“, kurio vertė 800 Lt, 2 vienetus garso kolonėlių „JBL“ - 300 Lt vertės, garso kolonėlę „Sony“ - 800 Lt vertės, palangę, kurios vertė 200 Lt, žibintuvėlį - 10 Lt vertės ir tą svetimą turtą neatlygintinai pasisavino, t.y., pagrobę 2 vienetus garso kolonėlių „JBL“, garso kolonėlę „Sony“, šiuos daiktus paslėpė šaliai Korsako g. 19 namo esančiuose krūmuose, o kitus daiktus pasišalindami iš įvykio vietos nusinešė, ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią. Todėl įsibraunant į automobilį paimtas svetimas turtas laikomas pasisavintu, nusikalstama veika laikoma baigta, nes kaltinamasis kartu su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis nebuvo niekieno sulaikyti, pasišalino iš įvykio vietos ir įgijo galimybę svetimu turtu disponuoti kaip savu. Kvalifikuojant veiką, kaip įsibrovimą, labai svarbu nustatyti, kokį tikslą turėjo kaltinamasis prieš patekdamas į automobilį ir kada jam kilo sumanymas padaryti vagystę. Iš liudytojo A. K. duotų parodymų matyti, kad 2006-09-26 apie 2.20 val. jis išgirdo duslų smūgio garsą, todėl nuėjo prie lango ir pro langą pamatė jaunuolį su gobtuvu ant galvos nueinantį nuo automobilio „Opel Calibra“, pagalvojęs, kad tai automobilio savininkas, nuėjo nuo lango (92 b. l.). Tačiau po kelių minučių jis išgirdo dūžio garsą, o priėjęs prie lango pamatė tris jaunuolius su gobtuvais, iš kurių vienas buvo įlindęs į automobilio vidų pro išdaužtą priekinės keleivio pusės langą ir lupo salone buvusią automagnetolą. Po to lyg ir tas pats jaunuolis su plyta ar akmeniu smūgiuodamas du kartus išdaužė galinio stiklo langą ir įlindęs į vidų traukė didelę garso kolonėlę (94-95 b. l.). Iš minėtų parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis ar vienas iš dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų, prieš įsibraudami į automobilį „Opel Calibra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pagrobdami iš jo kaltinime nurodytus daiktus, norėdami įsitikinti, kad automobilyje nėra įrengta signalizacija, smūgiavo į automobilį ir būtent minėtą smūgį girdėjo liudytojas A. K. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis, veikdamas kartu su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ruošėsi įsibrauti į automobilį „Opel Calibra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pagrobti iš jo jame esančius daiktus ir jiems sumanymas pagrobti automobilyje esantį svetimą turtą - kompaktinių plokštelių grotuvą „LG“, 2 vienetus garso kolonėlių „JBL“, garso kolonėlę „Sony“, palangę, žibintuvėlį, kilo dar prieš patenkant į automobilį, jis ar vienas iš tyrimo metu nenustatytų, veikusių kartu su juo asmenų, akmeniu, vėliau rastu automobilio salone, išdaužė automobilio langą ir į jį pateko jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t.y. jo veika buvo iš anksto apgalvota, todėl ji kvalifikuotina kaip įsibrovimas - kaltinamojo bei su juo veikusių dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų pasirinktas pavojingesnis veikimo būdas, leidžiantis paimti ir pasisavinti automobilyje esančius daiktus. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės visiškai įrodytos. Kaltinamasis E. M. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis į automobilį, kuriame buvo K. T. priklausantis turtas, pateko įveikęs kliūtis (mechanines automobilio apsaugos priemones), t.y. įsibrovė, ir atlikdamas minėtus veiksmus E. M. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. jog neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui bus padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal susiformavusią teisminę praktiką, asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų (automagnetolos, garso kolonėlių ir pan.) vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis) tik tuo atveju, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones (Lietuvos aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 nutarimas „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas kartu su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, į automobilį pateko įveikdamas mechanines automobilio apsaugos priemones, todėl jo veika turi būti kvalifikuojama kaip vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis bei kiti du tyrimo metu nenustatyti asmenys veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl visi trys atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, nustatytą jo veiksmuose įsibrovimo požymį ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog E. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), kaip baigta svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į saugyklą. Teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją dėl kaltinamajam palankesnės bausmės.

Įsibraudamas į K. T. priklausantį turtą, kaltinamasis aktyviais veiksmais, kurie pasireiškė mechaniniu poveikiu į daiktą,- akmeniu išdaužė priekinės keleivio pusės lango stiklą, kurio vertė 200 Lt, ir automobilio galinio lango stiklą, kurio vertė 300 Lt, taip pat apgadino dešinės pusės dangtį, kurio vertė 150 Lt, viso padarydamas nukentėjusiajam 650 Lt vertės žalą. Įsibraunant į saugyklą (automobilį) buvo sugadintas svetimas turtas - automobilio priekinės keleivio pusės lango stiklas, galinio lango stiklas ir automobilio galinės dalies dešinės pusės kėbulo dalis prie galinio dangčio tam, kad kaltinamasis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, galėtų pagrobti tai, kas buvo viduje - kompaktinių plokštelių grotuvą „LG“, 2 vienetus garso kolonėlių „JBL“, garso kolonėlę „Sony“, palangę, žibintuvėlį, todėl E. M. pagrįstai traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už turto sugadinimą. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia, nes turto sugadinimas jo ir kitų dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų suplanuotiems veiksmams įvykdyti buvo neišvengiamas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, kuris veikė kartu su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir sugadinto turto vertę, kuri viršija 1 MGL, bet neviršija 250 MGL, pripažįsta, jog E. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaip svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamojo veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Skirdamas E. M. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. E. M., veikdamas tiesiogine tyčia, kartu su kitais dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė 2 nusikalstamas veikas - 1 apysunkį ir 1 nesunkų tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos. E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis teismo posėdžio metu prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino dalį žalos bei susitarė su nukentėjusiuoju dėl likusios žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajame akte yra nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y., kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, teisiamojo posėdžio prašė pripažinti ir prokurorė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-745/2006). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje nėra jokių duomenų apie E. M. bendrininkus – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus kitus, kartu su juo dariusius nusikaltimus, du asmenis, jokiam kitam asmeniui, išskyrus E. M., įtarimai byloje nepareikšti. Kadangi nėra realių galimybių išsiaiškinti kito asmens ar asmenų – subjektų požymius, kaltės turinį ir t. t., todėl iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas E. M. padarė veikdamas bendru išankstiniu susitarimu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (bendrininkų grupėje), tai nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Kaltinamasis E. M. teisiamas trečią kartą už 2 nusikalstamų veikų padarymą (122-126, 128-134, 176-183 b. l.), veikas, už kurias teisiamas šioje byloje, padarė dar būdamas neteistas, nusikalstamos veikos padarytos seniai (2006 metais), nuo nusikalstamų veikų padarymo iki teisiamojo posėdžio dienos praėjo nemažas laiko tarpas, nusikalstamos veikos buvo padarytos iš karto jam tik pasiekus pilnametystę, dėl nepatyrimo, dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino dalį žalos, susitarė su nukentėjusiu dėl likusios dalies žalos atlyginimo, pažadėjo daugiau nebenusikalsti, ketina įsidarbinti, dirbti ir atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. E. M. yra baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (135-140 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (142 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (143 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (144 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, nes jis yra teistas, baustas administracine tvarka, žinomas kaip asmuo linkęs pažeidinėti įstatymus (147 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (148, 149 b. l.). Įvertinęs visas šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui, padariusiam dvi nusikalstamas veikas: apysunkį nusikaltimą (LR BK 178 str. 2 d.), už kurį numatyta bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas, ir nesunkų nusikaltimą (LR BK 187 str. 1 d.), už kurį numatyta viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas, bei į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (LR BK 55 str.), teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. M. už abi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., sankcijose numatytą bausmės rūšį- laisvės apribojimą, mažesnio dydžio nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies dydžio vidurkis (LR BK 48 str. 2 d.). Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą – taikytinas bausmių apėmimo būdas esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei- laisvės apribojimui, paskiriant LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies, 9 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 27 d. nutartimi, kuria E. M. 2007-05-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2007-03-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą.

Kaltinamasis E. M. nusikalstamas veikas padarė seniai (2006 metais), nuo nusikalstamų veikų padarymo iki teisiamojo posėdžio dienos praėjo nemažas laiko tarpas, nusikalstamos veikos buvo padarytos iš karto jam tik pasiekus pilnametystę, dėl nepatyrimo, dėl jų padarymo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, dalį žalos atlygino nukentėjusiajam, dėl kitos dalies žalos atlyginimo susitarė ir pažadėjo žalą visiškai atlyginti, nori pasitaisyti, pradėti dirbti, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nusikalstamų veikų padarymo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatė, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, o nuosprendžio priėmimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis (2011-12-22 įstatymo Nr. IX-1861 redakcija) numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, kuri yra palankesnė kaltinamojo atžvilgiu, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, taiko kaltinamajam palankesnę šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją (2011-12-22 įstatymo Nr. IX-1861 redakcija) ir, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam bausmės vykdymą atideda minimaliam įstatyme numatytam terminui, nustatydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 7 punkte numatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaitytina pagal 2007-07-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį visiškai atlikta bausmė, t.y. 3 metai 1 mėnuo.

Kaltinamajam E. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (112 b. l.) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Baudžiamojoje byloje nukentėjęs ir civilinis ieškovas K. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1660 Lt žalos atlyginimo (90 b. l.). Teismo posėdžio metu civilinio ieškinio sumą jis sumažino iki 1200 Lt, nes jie su kaltinamuoju sudarė 2012-06-29 susitarimą pagal kurį, K. T. E. M. 2012-06-29 atlygino 600 Lt žalos (198-199 b. l.), todėl K. T. palaikė civilinį ieškinį dėl 600 Lt žalos atlyginimo, nuo likusios dalies civilinio ieškinio atsisakė. Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio (LR BK 112 str. 3 d.). Nukentėjusiajam K. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakius ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio dalies- 1060 Lt, procesas šioje dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (LR BPK 107 str., 113 str. 2 d., LR CPK 140 str. 1 d.), jam išaiškintinos civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimų požymių, dėl kurių nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atsirado žala - jis neteko jam nuosavybės teise priklausančio turto, o kitas turtas buvo sugadintas, kaltinamojo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiajam, ir buvo svetimo turto įgijimo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl E. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. T. privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. T. pareikšto civilinio ieškinio kaltinamasis neginčija, šis civilinis ieškinys įrodytas byloje pateiktais dokumentais, padaryta žala tiesiogiai susijusi su nusikalstamais E. M. veiksmais. Pats kaltinamasis sutiko, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, sutiko su jam pareikštu civiliniu ieškiniu, neginčijo žalos ir pareikšto civilinio ieškinio dydžio, pažadėjo visą žalą nukentėjusiajam atlyginti, todėl šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš E. M. K. T. priteistina 600 Lt suma.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

akmuo, kuris saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate pagal 2012-03-20 kvitą B serija BBB Nr. 058266 (27 b. l.), dėžutė su tamponu, dokumentu, žibintuvėliu, seilių pavyzdžiais, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariate pagal 2011-12-21 kvitą B serija BBB Nr. 002146, 2012-02-09 kvitą B serija BBB Nr. 002173 (76, 77 b. l.), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 str. 1 d. 4 p.);avalynės pėdsako fragmentas, saugomas voke prie bylos (46 b. l.), įsiteisėjus nuosprendžiui, saugotinas kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);žemo dažnio garso kolonėlė, 2006-10-16 priėmus nutarimą, pagal pakvitavimą grąžinta nukentėjusiajam K. T. (b. l. 32-34) ir dvi garso kolonėlės „JBL“, 2006-11-16 priėmus nutarimą, pagal pakvitavimą grąžintos nukentėjusiajam K. T. (b. l. 38-40), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinos savininko K. T. neribotai nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams, E. M. įpareigojant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2007 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria 2007-05-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2007-03-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu laisvės apribojimo bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę bausmę E. M. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2007 m. liepos 27 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį visiškai atliktą bausmę, t.y. 3 (tris) metus 1 (vieną) mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu (2011-12-22 įstatymo Nr. IX-1861 redakcija), E. M. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, nustatant šiuos įpareigojimus:

pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje;neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Kaltinamajam E. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš E. M. nukentėjusiajam K. T. 600 Lt (šešis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo.

Procesą dėl nukentėjusio K. T. dalies civilinio ieškinio- 1060 Lt (vieno tūkstančio šešiasdešimt litų) nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

akmenį, dėžutę su tamponu, dokumentu, žibintuvėliu, seilių pavyzdžiais sunaikinti;avalynės pėdsako fragmentą, esantį voke, palikti saugoti byloje;žemo dažnio garso kolonėlę ir dvi garso kolonėles „JBL“ palikti savininko K. T. neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.