Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-19 · Administracinė byla Nr. A-442-60-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
A-442-60-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00526-2009-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Veslava Ruskan
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo
Pareiškėjas
A. B.
Trečiasis asmuo
R. M.
Administracinė byla Nr. A442-60/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00526-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Ramūnui Valatkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B., atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. B. skundu (t. I, b. l. 4–5), kurį patikslino (t. I, b.l. 33–34), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas

1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2007 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. (1.23)-7R-10962;

2) įpareigoti Teisingumo ministeriją per 5 dienas nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos perduoti jo skundą dalyje dėl antstolės R. M. galimos nusikalstamos veikos, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus, ištyrimo kompetentingai institucijai ir apie tai jį informuoti raštu;

3) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą (toliau – ir Teisingumo ministras) atlikti antstolės R. M. veiklos tarnybinį patikrinimą ir veiklos auditą nuo 2003 m. sausio 1 d. dėl neteisėtų vykdymo išlaidų išieškojimo dydžio išaiškinimo ir nustatymo iš asmenų tik jos patvarkymų, be teismų sprendimų ir vykdomųjų raštų, pagrindu;

4) įpareigoti atsakovą Teisingumo ministrą iškelti antstolei R. M. drausmės bylą ir sustabdyti jos įgaliojimus iki bus išnagrinėta drausmės byla.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 11, 13 straipsnių pagrindu 2007 m. sausio 30 d. kreipėsi į Teisingumo ministrą su prašymu atlikti antstolės R. M. veiklos patikrinimą ir auditą nuo 2003 m. sausio 1 d., t. y. nuo naujos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytos vykdymo tvarkos įsiteisėjimo, siekiant išaiškinti antstolės padarytus pažeidimus ir galimą nusikalstamą veiką. 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr.(1.23)-7R-2880 atsakovas atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pažymėjo, kad atsakovas netinkamai atliko pareigas, nekontroliavo pavaldžių darbuotojų darbo ir į skundą atsakė formaliai. Atsakovas vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), kuris reikalauja per 5 dienas po skundo gavimo perduoti skundą nagrinėti kompetentingai institucijai, jeigu nustatoma, kad institucija yra nekompetentinga priimti sprendimą prašomu klausimu ir apie tai informuoti pareiškėją. Taip pat atsakovas pažeidė ir Antstolių įstatymo 11, 13 straipsnių nuostatas, nes antstolės R. M. netinkamos ir neteisėtos veiklos įrodymai buvo pateikti kartu su skundu. Be to, teigė, kad atsakovas vykdė diskriminaciją jo, kaip neįgalaus asmens, atžvilgiu ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, nes už tokius pačius pažeidimus kito antstolio D. S. atžvilgiu iškelta drausmės byla ir perduota nagrinėti antstolių garbės teismui. Pabrėžė, kad atsakovo vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus turėjo būti pripažintas neteisėtu ir atsakovas įpareigotas pašalinti padarytus pažeidimus. Pareiškėjas 2007 m. spalio 22 d. pakartotinai su skundu kreipėsi į atsakovą dėl antstolės R. M. veiklos tarnybinio patikrinimo atlikimo tuo pačiu pagrindu, kuriuo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas antstolio R. V. atžvilgiu, t. y. nustatyti antstolės padarytus neteisėtus pažeidimus ir išaiškinti nusikalstamą veiką, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus. Tačiau 2007 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. (1.23)-7R-10962 atsakovas ir toliau vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, taip padėdamas antstolei išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus, todėl tokia atsakovo veika turi būti pripažinta tęstine, neteisėta ir antikonstitucine, o atsakovas įpareigotinas pašalinti padarytus pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 47) nurodė, kad skundas turėtų būti atmestas.

Šalies argumentai

Nurodė, kad pareiškėjas 2007 m. spalio 22 d. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu, nurodydamas galimai neteisėtus antstolės R. M. veiksmus ir prašydamas iškelti jai drausmės bylą. Pažymėjo, kad A. B. su analogišku prašymu buvo kreipęsis į Teisingumo ministeriją 2007 m. sausio 30 d. skundu, į kurį jam atsakyta Teisingumo ministerijos 2007 m. kovo 19 d. raštu Nr.(1.23)-7R-2880. Nagrinėjant A. B. skundą, išsiaiškinta, jog antstolės R. M. veiksmai, siekiant išieškoti iš pareiškėjo ir jo tėvo V. B. vykdymo išlaidas, nagrinėjami Jonavos rajono apylinkės teisme (bylos sustabdytos iki bus išnagrinėtas pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme). Pabrėžė, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies pagrindu sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą nebuvo tikslinga, kadangi jo nagrinėjimas užsitęstų neapibrėžtam laikui. Gavus informaciją apie galimai neteisėtus antstolės R. M. veiksmus, atliekant vykdymo išlaidų skaičiavimą, Teisingumo ministerija gali pati inicijuoti drausminės bylos iškėlimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolė R. M. atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 138–141) prašė skundą atmesti.

Nurodė, kad iš skundo turinio neaišku, kokie konkrečiai jos veiksmai yra neteisėti ar turi nusikalstamos veikos požymių, skunde tik nurodytos civilinės bylos, užvestos dėl antstolio veiksmų, kurios šiuo metu nagrinėjamos teismuose. Teigė, kad skundžiamas Teisingumo ministerijos raštas yra visiškai pagrįstas. Pagal CPK 594 straipsnį bei Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, teisėjas, todėl tik teismas, CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Rėmėsi Antstolių 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, jog jei atliekant antstolio veiklos patikrinimą nustatomi Antstolių įstatymo, nustatytų finansinės veiklos taisyklių, Antstolių profesinės etikos kodekso pažeidimai, antstolio veiklos patikrinimo aktas ir antstolio paaiškinimas perduodami teisingumo ministrui ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, siūlant spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui (Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintos Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos 16 p.). Tačiau atliekant antstolio darbo organizavimo patikrinimą, negali būti vertinamas procesinių veiksmų, atliktų vykdant įstatymo suteiktus įgaliojimus, teisėtumas, jei šių veiksmų teisėtumo įvertinimas yra priskirtas teismo kompetencijai. Pažymėjo, kad tik esant teismo nustatytiems juridiniams faktams, kad antstolis, atlikdamas procesinius veiksmus, pažeidė teisės aktų reikalavimus, gali būti sprendžiamas antstolio drausminės atsakomybės klausimas. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu teismai nėra nustatę, jog pareiškėjo skundai jos atžvilgiu yra pagrįsti. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijai skundžia veiksmus, kuriuos ji atliko 2006 metų vasarį, pareiškėjo skundas ministerijai pateiktas tik 2007 m. spalio 22 d., o drausmės byla antstoliui negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai (Antstolių įstatymo 13 str. 4 d). Nurodė, kad pareiškėjo pateiktos internetinių straipsnių kopijos negali būti laikomos įrodymais nagrinėjamoje byloje, nes ji juose neminima.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu (t. II., b.l. 116–121) skundą patenkino iš dalies ir panaikino Teisingumo ministerijos 2007 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. (1.23.)-7R-10962 dalį, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo skundai dėl R. M. veiksmų priimant 2006 m. vasario 20 d. patvarkymus neišnagrinėti ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, jog antstolės veiksmai vykdant išieškojimą iš pareiškėjo yra neteisėti, taip pat įpareigojo Teisingumo ministeriją atlikti antstolės R. M. veiklos patikrinimą nuo 2003 m. sausio 1 d., o likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Nustatė, kad A. B. 2007 m. spalio 22 d. Teisingumo ministrui pateikė skundą, prašydamas iškelti drausmės bylą antstolei R. M. ir Teisingumo ministerijos sekretoriui P. K. už neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus valstybei bei prašė sustabdyti tolimesnę antstolės R. M. veiklą, perduoti klausimą dėl baudžiamosios bylos jiems iškėlimo institucijoms pagal kompetenciją. Teisingumo ministras 2007 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (1.23.)-7R-10962 (toliau – ir Raštas) atsisakė tenkinti A. B. skundą, kadangi Jonavos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl antstolės R. M. atliktų procesinių veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo, o procesinis sprendimas civilinėje byloje nepriimtas. Be to, Teisingumo ministras informavo A. B. apie atsisakymą vertinti buvusio Teisingumo ministerijos sekretoriaus veiksmus, kadangi P. K. iš ministerijos sekretoriaus pareigų atsistatydino. Teisingumo ministras išaiškino A. B. teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą asmenų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, atžvilgiu. Ginčijamame Rašte nurodyta, kad antstolės R. M. pateiktus siūlymus sumokėti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762 ir Nr. 0064/05/01842 pareiškėjas yra apskundęs teismui, taip pat yra apskundęs teismui ir antstolės veiksmus, tokie skundai dar neišnagrinėti, todėl Teisingumo ministerija negali spręsti klausimo dėl antstolės R. M. patraukimo drausminėn atsakomybėn, kol teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundų ir neįvertino antstolės veiksmų. Teismas nustatė, kad antstolė R. M. 2006 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymus vykdyti vykdomuosius dokumentus Nr. 0064/05/01964, 0064/05/01762 ir 0064/05/01842 A. B. ir V. B.. A. B. ir V. B. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą, prašydami pripažinti antstolės R. M. veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2006 m. vasario 20 d. patvarkymus Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762 ir Nr. 0064/05/01842. Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir pripažino antstolės R. M. veiksmus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš A. B. ir V. B. 2006 m. vasario 20 d. patvarkymuose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/001762, Nr. 0064/05/01842 neteisėtais ir šią patvarkymų dalį panaikino, bei įpareigojo antstolę R. M. vykdymo išlaidas iš A. B. ir V. B. vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/001762, Nr. 0064/05/01842 išieškoti CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad patvarkymų dalys dėl vykdymo išlaidų naikintini dėl to, jog nesilaikyta CPK 609 – 611 straipsnyje numatytos tvarkos ir nebuvo siųstas raštiškas siūlymas geruoju sumokėti vykdymo išlaidas. Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismui palikus Jonavos rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą, ji įsiteisėjo apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, t. y. 2006 m. rugsėjo 17 d. (CPK 279 str. 1 d.). A. B. ir V. B. 2006 m. lapkričio 8 d. buvo išsiųsti pasiūlymai susimokėti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose ir pateiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Skolininkams nesumokėjus vykdomosiose bylose susidariusių vykdymo išlaidų, antstolė R. M. 2007 m. vasario 15 d. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymais jas priteisti. Nustatė, jog vykdomosiose bylose susidariusias antstolės nurodytas vykdymo išlaidas Kauno apygardos teismas sumažino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad laikotarpiu, kai pareiškėjas A. B. kreipėsi su skundu į Teisingumo ministeriją (2007-10-29) ir Teisingumo ministerija į jo skundą atsakė (2007-11-27), bylos dėl vykdymo išlaidų dydžio vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762 ir Nr. 0064/05/01842 nebuvo išnagrinėtos. Tuo tarpu iš teismų sprendimų vykdymo matyti, kad išlaidos buvo sumažintos dėl be pagrindo priskaičiuoto 18 procentų dydžio pridėtinės vertės mokesčio. Konstatavo, kad Rašte dėstomi argumentai, jog pareiškėjo skundai dėl antstolės R. M. pateiktų siūlymų sumokėti vykdymo išlaidas vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762 ir Nr. 0064/05/01842 bei veiksmų 2007 m. lapkričio 27 d. neišnagrinėti, yra teisingi ir pagrįsti.

Nurodė, kad laikotarpiu, kai A. B. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu (2007-10-29) ir Teisingumo ministerija jo skundą išnagrinėjo (2007-11-27), teisme buvo išnagrinėta byla dėl skolų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0064/05/01964, Nr. 0064/05/01762 ir Nr. 0064/05/01842, ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu konstatuota, kad antstolė R. M. nesilaikė CPK 609 – 611 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – ir Instrukcija), 2 priede įtvirtintų nuostatų, kad užbaigus vykdomąją bylą antstolis turi pasiūlyti skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas geruoju ir tik šiam išlaidų nesumokėjus kreiptis į apylinkės teismą dėl minėtų išlaidų priteisimo. Todėl teismas konstatavo, kad antstolė R. M. nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų. Padarė išvadą, kad Rašto dalis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo skundai dėl R. M. veiksmų priimant 2006 m. vasario 20 d. patvarkymus neišnagrinėti ir nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, jog antstolės veiksmai, vykdant išieškojimą iš pareiškėjo, yra neteisėti, naikintina kaip nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis Antstolių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2005-12-08 iki 2009-04-01) 11 straipsniu, 13 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 14 straipsnio 1 dalimi, Teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktu, padarė išvadą, kad diskrecijos teisę spręsti dėl drausmės bylos antstoliui iškėlimo turi Teisingumo ministras. Be to, Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje (tiek redakcijoje, galiojusioje nuo 2005-12-08 iki 2009-04-01, tiek aktualioje) numatyta, kad drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl net jei teisės aktais teismui būtų suteikta teisė įpareigoti Teisingumo ministrą iškelti antstoliui drausmės bylą, tai padaryti nebūtų pagrindo, nes nuo pažeidimo padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai (pažeidimas padarytas 2006-02-20 priimant patvarkymus). Konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministrą iškelti antstolei R. M. drausmės bylą ir tuo pagrindu sustabdyti jos įgaliojimus, iki bus išnagrinėta drausmės byla, atmestinas. Atsižvelgdamas į Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2, 3, 6 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Teisingumo ministerijos nuostatų 8.10 punktą, Teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtinto Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1, 3, 5 punktus, į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartimi bei Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo konstatuota, jog antstolė R. M. nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti antstolės R. M. veiklos patikrinimą nuo 2003 m. sausio 1 d. yra pagrįsta ir tenkintina. Teismas nustatė, kad P. K. nuo 2007 m. lapkričio 18 d. nebedirba Teisingumo ministerijoje, todėl konstatavo, kad atsakovas Raštu pagrįstai atsisakė spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo, kadangi jo tarnybos santykiai su Teisingumo ministerija jau buvo pasibaigę. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta kokių nors nusikalstamos veikos požymių antstolės R. M. veikloje, todėl Raštu pagrįstai atsisakyta perduoti kompetentingoms institucijos spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos R. M. iškėlimo. Be to, Rašte pareiškėjui paaiškinta, kad jis turi teisę pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, jei mano, kad P. K. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Teisingumo ministeriją per 5 dienas nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos perduoti jo skundo dalį dėl antstolės R. M. galimos nusikalstamos veikos, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir klastojant dokumentus, ištyrimo kompetentingai institucijai ir apie tai jį informuoti raštu atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas A. B. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 126), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria nepatenkinti jo skundo reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – patenkinti visus nepatenkintus jo skundo reikalavimus. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie papildomi apeliacinio skundo argumentai:

1. Ginčijama teismo sprendimo dalis pažeidžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86, 87 straipsnius, nes pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad iš teismo procesinių sprendimų matyti, kad vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose po 2007 m. lapkričio 27 d. buvo sumažintos tik dėl be pagrindo paskaičiuoto pridėtinės vertės mokesčio. Nagrinėjamu atveju sąmoningai nenustatyta, kad jau Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartimi bei Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo nesilaikyta CPK 609 – 611 straipsniuose įtvirtintos tvarkos, kartu nesilaikyta ir Instrukcijos reikalavimų. Tuo tarpu Rašte buvo siekiama nuslėpti antstolės padarytus pažeidimus, o pati antstolė ir vėl netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas.

2. Skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pažeisti ABTĮ 109 straipsnio reikalavimai, nes esant nusikaltimo požymių Teisingumo ministerijos sekretoriaus ir antstolės R. M. veiksmuose nepranešta prokurorui arba neiškelta baudžiamoji byla. Aplinkybę, jog tokių asmenų veiksmuose buvo nusikaltimo požymių patvirtino ne tik pateikti įrodymai, bet ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateikta nauja Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis dėl sistemingai organizuotos neteisėtos ir nusikalstamos Kauno miesto apylinkės teismo antstolės S. V. bei antstolės R. M. veiklos.

Atsakovas Teisingumo ministerija pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 116–117), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas įpareigotas atlikti antstolės R. M. veiklos patikrinimą nuo 2003 m. sausio 1 d., neracionali, nepagrįsta, nesuderinta su teisingumo ir protingumo principais. Teismas nemotyvavo, kodėl turi būti atliktas tokios didelės apimties veiklos patikrinimas. Be to, teismas pažymėjo, kad yra suėję drausminės atsakomybės taikymo antstolei senaties terminai, todėl neaišku, kokias pasekmes galėtų sukelti patikrinimo rezultatai. Pabrėžia, jog antstolės žinioje yra keli tūkstančiai vykdomųjų bylų bei užbaigtų vykdomųjų bylų, o Teisingumo ministerija neturi darbinių išteklių įvykdyti tokį teismo patvarkymą. Taip pat nurodo, kad antstolė įvykdė Jonavos rajono apylinkės teismo patvarkymą, t. y. išieškojo iš skolininkų vykdymo išlaidas teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Nurodo, kad Teisingumo ministro 2011 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 1R-4 patvirtintas 2011 metų antstolių veiklos tikrinimo planas, pagal kurį 2011 metų IV ketvirtyje numatyta atlikti eilinį antstolės R. M. veiklos patikrinimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 152–154), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria Teisingumo ministerija įpareigota atlikti jos veiklos nuo 2003 m. sausio 1 d. patikrinimą, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Remdamasi Antstolių įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 1 punktu, pabrėžia, jog antstolio veiklos patikrinimo atlikimą turi teisę inicijuoti viešojo administravimo subjektas – Teisingumo ministras, o ne teismas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas Teisingumo ministeriją atlikti jos veiklos patikrinimą, prisiėmė viešojo administravimo subjekto funkcijas, nors tokių įgaliojimų neturi.

2. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą įpareigoti Teisingumo ministeriją atlikti jos veiklos patikrinimą, antstolė, kaip subjektas, kuriam teismo sprendimas sukuria teisines pareigas, negali tokio sprendimo skųsti pirmosios instancijos teismui. Tokiu būdu apribojama jos teisė į tinkamą teisminę savo teisių gynybą pirmosios instancijos teisme. Todėl teismas, nustatęs, kad Teisingumo ministerija Rašte nepagrįstai nurodė, kad dėl pareiškėjo procesinių skundų, kuriais buvo skundžiami antstolės 2006 m. vasario 20 d. patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, galėjo tik įpareigoti Teisingumo ministrą iš naujo vertinti ir spręsti, ar pareiškėjo skunde, adresuotame Teisingumo ministerijai, yra nurodytas pagrindas neeiliniam antstolės veiklos patikrinimui.

3. Teismas, įpareigodamas atlikti antstolės veiklos patikrinimą, nenurodė, tokio patikrinimo rūšies (eilinis ar neeilinis patikrinimas) bei kuo remiantis bus tikrinamas toks ilgas antstolės veiklos laikotarpis.

4. Remiasi Aprašo 7 punktu ir pabrėžia, jog neeilinis antstolio veiklos patikrinimas apima tik faktų ir aplinkybių, kurie yra antstolio veiklos neeilinio patikrinimo pagrindas, patikrinimą. Todėl teismas negalėjo įpareigoti atsakovą atlikti neeilinį antstolės veiklos patikrinimą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 24 d., o turėjo apsiriboti tik neeilinio patikrinimo pagrindo patikrinimu. Be to, šiais metais numatytas eilinis jos veiklos patikrinimas, todėl nėra būtinybės atlikti ir neeilinį veiklos patikrinimą.

5. Atlikti antstolės veiklos, atliktos 2006 m. vasario 20 d., patikrinimą netikslinga ir todėl, kad nuo tokių veiksmų atlikimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, todėl drausminės atsakomybės prasme net ir nustačius tam tikrus antstolio veiklos trūkumus, tai negalės būti pagrindu drausminės atsakomybės taikymui, nes nuo galimų pažeidimų padarymo praėjo daugiau kaip metai (Antstolių įstatymo 13 str. 4 d.). Tokią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimas

Atsakovai Teisingumo ministerija ir Teisingumo ministras atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 168–169) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, pabrėžia, jog kreipimąsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo reglamentuoja būtent pastarasis įstatymas, o ne Viešojo administravimo įstatymas. Be to, pats nukentėjęs asmuo turi surašyti skundą ir pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, nurodydamas galimas nusikalstamas veikas, todėl nepagrįstas argumentas, kad Teisingumo ministerija, nesikreipdama į ikiteisminio tyrimo įstaigas, dangsto antstolės R. M. ir buvusio Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus P. K. nusikalstamą veiklą.

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens R. M. apeliacinį skundą (t. II, b.l. 178–179) prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinis skundas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. M. apeliaciniai skundai tenkintini.

Konstitucijos 33 straipsnis piliečiams laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Realizuodamas šią konstitucinę teisę, pareiškėjas padavė skundą Teisingumo ministrui dėl savo teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, privalėjo pareiškėjo skundą ištirti ir informuoti pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus. Taigi, nagrinėjant šį ginčą, būtina tik nustatyti, ar buvo garantuotos pareiškėjo teisės tiriant jo skundą pagal Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, t. y. ar atsakovai tinkamai vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymo normomis ištyrė pareiškėjo skundą ir ar tinkamai jį informavo apie skundo tyrimo rezultatus.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo bei Teisingumo ministerijos 2007 m. lapkričio 27 d. rašto Nr. (1.23)-7R-10962, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo skundą, turinį, matyti, kad Teisingumo ministerija įvertino visas skunde nurodytas aplinkybes bei dėl jų pateikė išvadas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui pateiktas atsakymas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-884/2008).

Tai reiškia, jog kiekvienam suinteresuotam asmeniui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų teisminio gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kuo skundžiamas administracinis aktas, viešojo administravimo institucijos veiksmas ar neveikimas pažeidžia jo materialaus pobūdžio teises.

Skunde, į kurį buvo atsakyta 2007 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (1.23)-7R-10962, pareiškėjas nurodė, kad antstolė R. M. pateikė neteisėtus patvarkymus vykdomosiose bylose, o buvęs Teisingumo ministerijos sekretorius P. K. nesiėmė jokių priemonių dėl antstolės R. M. veiksmų vykdymo procese, todėl prašė R. M. ir P. K. iškelti drausmės bylas ir klausimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo šiems asmenims perduoti kompetentingoms institucijoms (t. I, b. l. 12).

Pareiškėjo teisės dėl antstolės R. M. patvarkymų vykdomojoje byloje gali būti ginamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Antstolės patraukimas drausminėn atsakomybėn, jos veiklos patikrinimas ar pranešimas institucijoms, kompetentingoms vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, apie jos veiksmus vykdymo procese, taip pat analogiški veiksmai P. K. atžvilgiu neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams vykdomojoje byloje.

Pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į pareiškėjo ginamų teisių ar teisėtų interesų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar tenkinant pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar tai turės įtakos kokioms nors jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Pareiškėjas skunde nenurodė, kuo jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia skundžiamas Teisingumo ministerijos 2007 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. (1.23)-7R-10962 bei kuo jo teisės ar teisėti interesai bus apginti įpareigojus Teisingumo ministeriją perduoti jo skundą dėl antstolės R. M. galimos nusikalstamos veikos nagrinėti kompetentingoms institucijoms, įpareigojus Teisingumo ministrą iškelti antstolei R. M. drausmės bylą ir sustabdyti jos įgaliojimus iki bus išnagrinėta drausmės byla, įpareigojus atlikti antstolės R. M. veiklos tarnybinį patikrinimą ir veiklos auditą nuo 2003 m. sausio 1 d.

Nors administraciniai teismai, nagrinėdami bylas, vykdo teisminę vykdomosios valdžios kontrolę, tačiau ši kontrolė nėra savitikslė, bet yra susijusi su suinteresuoto asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynyba. Nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas visų pirma įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu). Taigi būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas, o ne vien tik viešojo administravimo srityje padarytas pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, nenurodė, kuo bus apgintos pareiškėjo pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai Teisingumo ministerijai atlikus antstolės R. M. veiklos patikrinimą nuo 2003 m. sausio 1 d.

Įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus bei pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra nustatyta, kokias pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus pažeidė skundžiamas Teisingumo ministerijos 2007 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. (1.23.)-7R-10962; pareiškėjas irgi nenurodė teisių ar teisėtų interesų, kurie būtų pažeisti minėtu raštu, todėl tenkinti pareiškėjo šioje byloje paduotą skundą nėra pagrindo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą buvo iš dalies patenkinęs, todėl šis teismo sprendimas pakeičiamas pareiškėjo skundą atmetant visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens R. M. apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Dainius Raižys Veslava Ruskan