- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-06
- Bylos Nr.
- 2K-669/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Antanas Klimavičius, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- V. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lidijos Liucijos Žilienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. K. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 3 dalį, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis, kuria V. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. B., būdami neblaivūs, pagrobė juridinio asmens dokumentus, t. y., 2006 m. rugpjūčio 14 d., apie 1.20 val., Varėnos mieste, Dzūkų gatvėje, prie namo Nr. 19 esančioje nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, per langą įsibrovė į UAB ,,V.’’ priklausantį autobusą KAVZ 3270 (duomenys neskelbtini) ir iš jo vidaus pagrobė juridiniam asmeniui UAB ,,V.” priklausančius dokumentus: nurodyto autobuso techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat V. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. B., būdami neblaivūs, pagrobė svetimą turtą įsibrovę į automobilį, t. y., 2006 m. rugpjūčio 14 d., apie 1.30 val., Varėnos mieste, Vytauto gatvėje, prie namo Nr. 24 esančioje nesaugomoje automobilių aikštelėje, įsibrovę pro dureles į D. G. priklausantį automobilį „AUDI 80” (duomenys neskelbtini), iš jo vidaus pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam D. G. priklausančių daiktų už 511 Lt.
Šalies argumentai
V. K. kasaciniame skunde prašo paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Nuteistasis nurodo buvęs sulaikytas vėliau ir prie savęs, kitaip nei kitas nuteistasis, neturėjo jokių nusikalstamu būdu įgytų daiktų, tačiau jis savanoriškai nurodė pareigūnams daiktų buvimo vietą ir taip padėjo pareigūnams išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką. Visa tai turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat kasatorius teigia, kad teismas, bausmes subendrindamas visiško sudėjimo būdu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistojo veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl turėjo būti taikytas bausmių apėmimo būdas (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Nuteistasis taip pat prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad padaryta nedidelė žala, sunkesnių pasekmių išvengta, pagrobti daiktai grąžinti, materialinė žala atlyginta, nukentėjusieji pretenzijų neturi, nusikaltimus padarė dėl sunkios šeimos finansinės padėties, nes šeimoje auga du mažamečiai vaikai, kuriems reikalingas išlaikymas, o vienam – ir medicininė priežiūra. Iki pat suėmimo nuteistasis teigia dirbęs bei išlaikęs savo šeimą. Kasatorius tikina, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas šį klausimą, išdėstė argumentus, kuriais remdamasis konstatavo, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe V. K. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Kolegija pritaria tokiai teismo išvadai, nes susiklosčiusi teismų praktika paprastai nepripažįsta kaltininko BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jeigu kaltininko nusikalstamą veiką išaiškina teisėsaugos institucijos ir dėl to kaltininkas apie ją duoda teisingus parodymus, siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe žalos atlyginimas ar padarytos žalos pašalinimas paprastai pripažįstamas tais atvejais, kai kaltininkas pats savo noru atlygina ar pašalina visą nusikalstama veika padarytą žalą. Bylos duomenys patvirtina, jog V. K. benešant iš nusikaltimo vietos pavogtus daiktus paslėpti į savo automobilį, jis sužinojo, kad sulaikytas jo bendrininkas D. B., todėl jis atsikratė vogtų daiktų, išmesdamas juos į krūmus, kur jie vėliau ir buvo surasti. Todėl įstatymo taikymo aspektu teismas, nepripažindamas šios aplinkybės V. K. atsakomybę lengvinančia, nepažeidė Baudžiamojo kodekso reikalavimų.
Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad už V. K. padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą. V. K. nepagrįstai teigia, kad jo veikos padarytos idealiąja sutaptimi. Idealiąją nusikaltimų sutaptį galima apibūdinti kaip atvejus, kai viena veika tuo pačiu metu padaromi du nusikaltimai, numatyti skirtingose Baudžiamojo kodekso normose, o V. K. skirtingu laiku padarė dvi atskiras veikas iš skirtingų vietų, vienu atveju pagrobė juridinio asmens dokumentus, o kitu atveju įsibraudamas į saugyklą pagrobė svetimą turtą, todėl teismai šias veikas pagrįstai kvalifikavo kaip realiąją nusikaltimų sutaptį ir pagrįstai bendrino remiantis BK 63 straipsnio 3 dalimi. V. K. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl teismas pagrįstai rėmėsi BK 56 straipsnio 1 dalies nuostata ir parinko jam laisvės atėmimo bausmės rūšį. Bausmės paskirtos arčiau minimalių sankcijos ribų, subendrintos taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, tačiau ir subendrinta bausmė yra švelnesnė nei sankcijos vidurkis pagal sankcijas konkrečių straipsnių, pagal kuriuos nuteistas V. K. Įstatymo taikymo aspektu V. K. bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Skundo argumentai dėl sunkios šeimyninės padėties, padarytos nedidelės žalos ir išvengtų sunkesnių padarinių nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, šie klausimai buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, į juos atsižvelgta skiriant bausmę.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. K. kasacinį skundą atmesti.