- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- II-210-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00094-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pažeidėjas
- D. K., Institucijos
- Kategorijos
- 19.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovams A. V., S. Ž.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. K. skundą dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. VMI-05-ANR_N-901-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25267970108, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vedėjos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalį paskirta 3 550 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė teisėto mokesčių administratoriaus – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – nurodymų Nr. (42.59 Mr) FR0706-2539 ir Nr. (42.59 Mr) FR0706-61, kuriais jam buvo pavesta iki 2025 m. vasario 28 d. pateikti 2021 m. spalio 1 d. – 2024 m. liepos 31 d. laikotarpio dokumentus, būtinus mokestiniam tyrimui atlikti, t. y. 1) didžiąsias knygas, nurodant detalias buhalterinių sąskaitų apyvartas; 2) automobilių įsigijimo pirminius dokumentus. Jų užpajamavimo registrą (eurais); 3) parduotų automobilių savikainos apskaičiavimą, paskirstant remonto ir detalių įsigijimo išlaidas pagal konkrečius automobilius; 4) neparduotų automobilių likutį 2024 m. liepos 31 d., nurodant markę, VIN, adresą ir kur jie saugomi; 5) atsargų (detalių) registrą ir inventorizacijos aktus 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. gruodžio 31 d., 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d.; 6) kuro nurašymo aktus už 2022-2023 m. pagal automobilius; 7) metines pelno mokesčio deklaracijas (PLN204) už 2022, 2023 m. ir buhalterinės apskaitos dokumentus (registrus), kurie leistų nustatyti Bendrijos pajamas ir patirtas išlaidas.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gegužės 14 d. gautas, pagal teismingumą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas, D. K. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. skundu prašo panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje ROIK 25267970108, ir administracinę teiseną nutraukti.
2.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, kad nesutinka su administracinio nusižengimo protokolu bei skundžiamu nutarimu. D. K. paaiškino, kad dalies iš mokesčių administratoriaus prašytų dokumentų – MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių registrų ir apskaitos duomenų – negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, kadangi jie buvo saugomi kompiuteryje, kuris buvo konfiskuotas kratos metu.
2.2. D. K. pažymėjo, jog Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, atvykę į vietą, buvo informuoti apie šias aplinkybes, tačiau vis tiek laikė, kad nurodymas neįvykdytas. D. K. teigia, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, jis nesiekė trukdyti mokestiniam tyrimui, o dokumentų nepateikimas susijęs tik su techninėmis kliūtimis, dėl kurių objektyviai nebuvo galimybės nurodymo įvykdyti.
2.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir nesurinkus pakankamai įrodymų, kad jo veika atitiktų administracinio nusižengimo sudėtį. Skunde pabrėžiama, kad mokesčių administratorius neįrodė, jog dokumentai buvo tyčia nesuteikti, todėl administracinė atsakomybė taikyta nepagrįstai. D. K. prašo teismo pripažinti, jog jo kaltė neįrodyta, ir panaikinti 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROI K 25267970108, administracinę teiseną nutraukiant.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime prašė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25267970108 palikti nepakeistą, o D. K. skundo – netenkinti.
2.4. Institucija nurodė, kad D. K., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, du kartus gavęs mokesčių administratoriaus nurodymus Nr. (42.59 Mr) FR0706-2539 ir Nr. (42.59 Mr) FR0706-61, per nustatytus terminus jų neįvykdė – nepateikė visų prašytų buhalterinės apskaitos dokumentų, reikalingų mokestiniam tyrimui atlikti, ir nepranešė apie priežastis, dėl kurių nurodymai nebuvo įvykdyti.
2.5. Inspekcijos teigimu, pareiškėjas kliudė mokesčių administratoriaus specialistei tinkamai ir laiku atlikti pavestą mokestinį tyrimą – įvertinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių apskaičiavimo bei deklaravimo teisingumą. Institucija pažymėjo , tai kad MB (duomenys neskelbtini)buhaterinės apskaitos dokumenttai yra saugomi kompiuteriuose, nėra pagrįsti , tai yra nebuvo pateiktas paimamų daiktų apyrašas ar kitas dokumentas, kuriame būtų nurodyta, kad kompiuteriuose saugomi MB (duomenys neskelbtini)buhaterinės apskaitos dokumentai. Be to, pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai turėtų būtų popierinaii, todėl kompiuterio peėmimas neturėjo įtakos nurodymo vykdymui.
2.6. Institucija pažymėjo, jog D. K. ir anksčiau buvo baustas už analogišką nusižengimą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, todėl šį kartą jo veiksmai laikytini pakartotiniais ir atitinka ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
2.7. Inspekcijos vertinimu, administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas, neįvykdydamas teisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 punktą ir 33 straipsnio 10 punktą, kuriais nustatyta pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi ir vykdyti jo teisėtus nurodymus.
2.8. Institucija nurodė, kad mokesčių administratorius išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio nusižengimo aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai pripažino D. K. kaltu padarius ANK 505 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį paskirta vidutinio dydžio 3550 Eur bauda. Atsižvelgdama į tai, institucija prašo teismo D. K. skundo netenkinti ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 25267970108 palikti nepakeistą.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. teismo posėdyje nurodė, kad su Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu nesutinka ir savo skundą palaiko. Jis nurodė, jog negalėjo pateikti mokesčių administratoriaus prašytų buhalterinės apskaitos dokumentų, nes tuo metu visi įmonės duomenys buvo kitoje institucijoje – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT), kuri buvo atlikusi poėmį ir paėmusi jo kompiuterį bei dalį dokumentų. Pasak D. K., minėtame kompiuteryje buvo saugomi tiek jo asmeniniai, tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, kaupti daugiau nei dešimt metų. Pareiškėjas teigė, kad VMI pati buvo kreipusis į FNTT ir gavusi atsakymą iš Generalinės prokuratūros dėl paimtų dokumentų. Kompiuteriai jam buvo grąžinti 2025 m. balandžio 2 d., o iki gegužės 2 d. jis pateikė prašomą informaciją ir dokumentus, nors dalis jų buvo pateikta ne pilnos apimties. D. K. paaiškino, kad didžiosios knygos ir kiti apskaitos registrai buvo vedami kompiuteryje, todėl neturint prieigos prie duomenų nebuvo įmanoma jų pateikti. Gavus grąžintus įrenginius, jis visus turimus dokumentus išsiuntė elektroniniu paštu VMI specialistei D. U.. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 2025 m. balandžio 8 d. neatvyko, nes jam buvo pasakyta, kad paaiškinimus galima pateikti raštu, ir jis taip ir padarė. Pasak jo, jeigu būtų žinojęs, jog byla bus nagrinėjama žodžiu, jis būtų atvykęs. D. K. pažymėjo, kad dalį dokumentų, įskaitant sąskaitas faktūras, automobilių įsigijimo sąrašus ir pavedimus, pateikė tiek 2024, tiek 2025 metais, siųsdamas juos elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Jo teigimu, buvo išsiųsta apie šimtą elektroninių laiškų su prisegtais dokumentais. Nors pateikė ne visus dokumentus pilna apimtimi, tačiau pateikė visus tuo metu turimus.
4. Institucijos atstovė S. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad Institucijos pozicija dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo nepasikeitė ir sprendimas yra pagrįstas. Ji paaiškino, kad D. K. pateikė daugybę padrikų dokumentų el. laiškų forma, tačiau nebuvo pateikti visi dokumentai, kurių buvo reikalauta mokesčių administratoriaus nurodymuose. Atstovė akcentavo, kad pirmasis nurodymas nebuvo iki galo įvykdytas, todėl antrajame buvo pratęstas terminas, tačiau ir šis liko neįvykdytas, dėl ko buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Atstovė pažymėjo, jog pagal nurodymus turėjo būti pateikti buhalterinės apskaitos registrai, suvesti didžiojoje knygoje arba atskiruose registruose, tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti. Tie dokumentai, kurių nebuvo gauta pagal pirmąjį nurodymą, buvo pakartoti ir antrajame, tačiau rezultato tai nedavė. Ji taip pat nurodė, kad didžioji knyga apima pajamas, išlaidas ir sąnaudas, todėl jos nepateikimas trukdė atlikti mokestinį tyrimą. Institucijos atstovė teigė, kad mokesčių administratorius vertino D. K. paaiškinimus objektyviai ir kreipėsi į prokuratūrą, nes buvo paaiškėję, jog asmens kompiuteris buvo paimtas FNTT atliekamo tyrimo metu. Tačiau institucija nebuvo informuota, kada tiksliai šie kompiuteriai buvo paimti, nes tokių duomenų iki 2025 m. kovo 20 d. nebuvo gauta. Anot atstovės, jeigu būtų buvę nustatyta, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti dokumentų, administracinio nusižengimo protokolas nebūtų surašytas, tačiau kompiuterio paėmimas nebuvo pripažintas pakankama priežastimi dokumentų nepateikimui.
5. Liudytoja V. J. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba juridinių asmenų patikrinimo patarėja, paaiškino, kad mokestinis tyrimas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėtas 2024 m. lapkričio 27 d., ir tą pačią dieną mokesčių mokėtojui buvo išsiųstas pranešimas pateikti dokumentus, reikalingus tyrimui atlikti. Ji nurodė, kad D. K. į pirmąjį prašymą nieko nepateikė, todėl 2025 m. sausio mėnesį buvo išsiųstas antrasis mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti dokumentus. Vasario 13 d. asmuo pateikė prašymą atidėti dokumentų pateikimo terminą, motyvuodamas tuo, kad kompiuteriai buvo paimti FNTT. Liudytoja pažymėjo, kad tuo metu nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, jog prašomi buhalterinės apskaitos dokumentai iš tiesų buvo saugomi paimtuose kompiuteriuose. Dėl to terminas nebuvo pratęstas, o pareiškėjui buvo duotas dar vienas nurodymas pateikti dokumentus. Pasak liudytojos, institucija pati kreipėsi į Europos prokuratūrą ir gavo atsakymą, jog 2025 m. balandžio mėnesį kompiuteriai jau buvo grąžinti jų savininkui. Ji taip pat nurodė, kad iki gegužės 2 d. buvo duotas naujas nurodymas (2025 m. kovo 27 d. data), tačiau jo pareiškėjas taip pat neįvykdė, todėl jam buvo pasiūlyta atvykti administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Liudytoja paaiškino, kad aplinkybės dėl kompiuterių paėmimo buvo nurodytos tik po to, kai mokesčių administratorius jau buvo išdavęs nurodymus pateikti dokumentus. Ji akcentavo, jog apskaitos duomenys gali būti saugomi ne tik kompiuteriuose, bet ir popieriniuose dokumentuose, todėl kompiuterio paėmimas nelaikytinas pakankama priežastimi neįvykdyti mokesčių administratoriaus reikalavimo. Pasak liudytojos, po kompiuterio grąžinimo D. K. visos apskaitos taip ir nepateikė – nors dokumentai buvo pateikti, jie nebuvo apskaityti. Ji pabrėžė, kad visos sąskaitos ir dokumentai turi būti tinkamai įtraukti į buhalterinę apskaitą, o paprastas sąskaitų pateikimas be jų apskaitos nelaikytinas tinkamu reikalavimo įvykdymu.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkintinas.
1. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams ir visuomeniniais pagrindais veikiantiems aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pagalbininkams – neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams – įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą, išskyrus ANK 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų (ANK 505 straipsnio 2 dalis).
D. K. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, 2025 m. vasario 28 d. nevykdė teisėto mokesčių administratoriaus – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos – reikalavimo, išdėstyto 2025 m. sausio 7 d. nurodyme Nr. (42.59 Mr) FR0706-61, pateikti 2021–2024 m. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus, būtinus mokestiniam tyrimui atlikti, taip kliudydamas mokesčių administratoriui tinkamai įvertinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių apskaičiavimo bei deklaravimo teisingumą. Nors jam buvo pratęstas dokumentų pateikimo terminas ir suteiktos galimybės įvykdyti reikalavimą, D. K. dalies prašytų dokumentų nepateikė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo motyvavo, kad negalėjo pateikti duomenų dėl to, jog jo kompiuteris buvo paimtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, kratos metu, tačiau byloje esantys duomenys rodo, jog šis įrenginys jam buvo grąžintas dar iki nutarimo priėmimo, o dokumentai pilna apimtini vis tiek nebuvo pateikti. Institucijos atstovė nurodė, kad D. K. pateikti failai buvo neorganizuoti, be reikiamos buhalterinės apskaitos struktūros, todėl negalėjo būti laikomi tinkamu nurodymo įvykdymu.
Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 25267970108 yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per mokesčių administratoriaus nurodymuose Nr. (42.59 Mr) FR0706-2539 ir Nr. (42.59 Mr) FR0706-61 nustatytus terminus nepateikė esminių buhalterinės apskaitos dokumentų – didžiosios knygos, apskaitos registrų, automobilių įsigijimo dokumentų, atsargų registrų bei kitų tyrimui būtinų duomenų. Nors D. K. buvo suteiktos papildomos galimybės įvykdyti nurodymus ir pratęstas dokumentų pateikimo terminas, visų prašytų duomenų jis taip ir nepateikė. Neįvykdžius pirmųjų nurodymų, buvo duotas naujas nurodymas. D. K. teigia dokumentų nepateikęs dėl to, kad jo kompiuteris ir dalis dokumentų buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamo tyrimo metu. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nurodymų nevykdymo laikotarpiu D. K. mokesčių administratoriui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, neinformavo apie realias priežastis, trukdžiusias įvykdyti nurodymą. Apie tai, jog kompiuteriai yra paimti informavo tik 2025 m. vasario 13 d. , kai tuo tarpu pranešant apie numatomą patikrinimą dokumentus buvo prašoma pateikti iki 2024 m. gruodžio 9 d. Mokesčių administratorius nurodymu nurodė iki 2024 m. gruodžio 20 d. pateikti prašomus dokumentus, dokumentai nebuvo pateikti ir tik priėmus dar vieną mokesčių administratoriaus nurodymą 2025 m. sausio 7 d. pateikti prašomus dokumentus iki 2025 m. vasario 14 d. pateikė 2025 m. vasario 14 d. el. paštu pateikė 2025 m. vasario 13 d. rašytinį paaiškinimą, kad kompiuteris yra paimtas. Pažymėtina ir tai , jog pratęsus nurodymo įvykdymo terminą iki 2025 m. vasario 28 d. , nepateikė jokių duomenų, jog buhalterinės apskaitos dokumentai yra saugomi kompiuteryje, tai yra paimtų daiktų apyrašo. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog tik 2025 m. kovo 20 d., jau surašius administracinio nusižengimo protokolą D. K. teikdamas paaiškinimą nurodo tik kokius kompiuteris paėmė, tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų. Taigi kaip matyti, apie kompiuterio paėmimą jokių patvirtinančių dokumentų nebuvo pateikta. Be to pažymėtina, jog kompiuteris ir kiti daiktai jam buvo grąžinti iki nutarimo priėmimo dienos. Net ir grąžinus įrangą, Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn pateikė tik dalį dokumentų, kurie, kaip nustatyta Institucijos paaiškinimu ir liudytojos parodymais, buvo neorganizuoti ir neatitiko mokesčių administratoriaus nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad iki nustatyto termino D. K. nepateikė didžiosios knygos bei apskaitos registrų, kurie yra pagrindiniai dokumentai, leidžiantys atlikti mokestinį tyrimą, įvertinti pajamas, sąnaudas ir mokesčių apskaičiavimo teisingumą.
Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn argumentai, jog dokumentai buvo nepateikti dėl objektyvių kliūčių, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais byloje surinktais įrodymais. Pats faktas, kad kompiuteris buvo paimtas, savaime neatleidžia nuo pareigos pateikti apskaitos dokumentus, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi būti saugomi ir popierine forma arba kopijuojami į atsargines laikmenas. Nors asmuo nurodė, jog siuntė dokumentus, tai patvirtina ir teismui el paštu pateiktos siuntimo kopijos, tačiau pateiktos sąskaitos nėra tinkamas pateikimas, dokumentai turi būti apskaityti. D. K. nenurodė jokių papildomų aplinkybių, patvirtinančių, kad tinkamai apskaitytų dokumentų pateikimas apskritai buvo neįmanomas.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo nurodymų nevykdymą ir teisėtai pripažino D. K. padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 505 straipsnio 2 dalį. Nutarime padarytos išvados yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais, o paskirta nuobauda – proporcinga ir atitinkanti įstatymo reikalavimus.
2. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
3. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Administracinės nuobaudos švelninimas taikytinas tik išimtiniais atvejais, kai konkrečių aplinkybių visuma rodo, jog sankcijoje numatyta nuobauda būtų akivaizdžiai neproporcinga. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta – asmens elgesys buvo pakartotinis, pasireiškė aktyviu ir nuosekliu mokesčių administratoriaus reikalavimų nevykdymu. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta nei lengvinančių , nei sunkinančių aplinkybių, todėl nuobauda individualizuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikyti nėra pagrindo – paskirta 3 550 Eur bauda atitinka nusižengimo pobūdį, yra proporcinga ir pakankama siekiant specialiosios ir bendrosios prevencijos tikslų.
Taigi, įvertinus visas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. VMI-05-ANR_N-901-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25267970108, yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta administracinė nuobauda – paskirta laikantis teisingumo bei proporcingumo principų. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad D. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, Institucijos nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
D. K. skundo netenkinti.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. VMI-05-ANR_N-901-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25267970108, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.