Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61033-18,

kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas 2018 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį 40 parų arešto bausme, bausmę atlikęs 2018 m. spalio 22 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2018 m. gruodžio 13 d., apie 08:00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą mažametės dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o būtent: koja vieną kartą spyrė dukrai A. B. į sėdmenis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai mažametei A. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena name (duomenys neskelbtini), su žmona S. B. ir augina tris mažametes dukras – A., gim. (duomenys neskelbtini), V., gim. (duomenys neskelbtini), A., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu gyvena ir uošvis V. S., kuriam priklauso namas. 2018 m. gruodžio 13 d., ryte apie 8:00 val. žmona S. ruošėsi vežti dukras A. ir V. pas gydytojus, kadangi jos sirgo. Besiruošiant į namus atėjo kaimynė I. S.. Uošvis tuo metu buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Atėjus I., dukra A. susipešė su sese V., jai pradėjo žnaibyti į kūną, pešioti plaukus, todėl, stovėdamas šalia A., jai vieną kartą spyrė koja (pėda), apauta šlepete, į sėdmenis (spyris buvo nestiprus), liepė nesimušti su sese. A. į spyrį sureagavo ramiai, neverkė, nieko nesakė, tik atsisėdo ant lovos. I. liepė eiti į savo namus, o prieš išeidama ji pasakė, kad praneš policijai. Po šio įvykio A. žmona nuvežė pas šeimos gydytoją, esančią Upninkų ambulatorijoje, dukra buvo apžiūrėta dėl gripo, nes nuo 2018 m. gruodžio 13 d. sirgo. Kai vieną kartą spyrė A. į sėdmenis, kambaryje buvo žmona S., I. S. ir dukra V. B.. V. pamačiusi neišsigando, reagavo ramiai. Praėjus kelioms dienoms po šio įvykio, į namus atvyko Vaikų teisių specialistai, įspėjo, kad daugiau prieš vaikus nesmurtautų. Po įvykio 2018 m. gruodžio 13 d. žmona apžiūrėjo A. sėdmenis, tačiau jokių sužalojimų pas ją ant sėdmenų nebuvo, dukra fiziniu skausmu sėdmenyse nesiskundė. Dėl to nuoširdžiai gailisi, įvykio metu buvo blaivas ir neapsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 93–96).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. B. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Liudytojos I. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. gruodžio 13 d. apie 7:40 val. nuėjo pas kaimynus Sandrą ir M. B., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) ir augina tris mažametes dukras: A., V. ir A., nes S. iš vakaro paprašė ateiti padėti suruošti jai vaikus pas gydytojus. Būnant jų namų kambaryje, M. vieną kartą koja spyrė mergaitei A. į sėdmenis. A. tuo metu nieko nedarė, tiesiog ramiai stovėjo kambaryje. Po to kai M. A. įspyrė, A. buvo rami, nesiskundė, kad jai skaudėtų ar verktų, bet mergaitė priėjo ir apsikabino. S. šį įvykį matė, bet nieko nesakė M.. Jis yra anksčiau smurtavęs prieš dukrą A., prieš kitas dukra nesmurtauja (b. l. 49, 50).

Liudytojos S. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su vyru M. B. augina tris mažametes dukras: A., V. ir A.. 2018 m. gruodžio 13 d. ryte, prieš 8 val., namuose (duomenys neskelbtini), M. B. vieną kartą spyrė koja dukrai A. į sėdmenis. Spyris buvo nestiprus, kadangi A. visiškai nieko nesakė, nebuvo jokios mėlynės. Po to su A. vyko pas gydytojus, kadangi A. slogavo ir kosėjo. Visą tą įvykį matė kaimynė (b. l. 46, 47).

Liudytojos A. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad ji yra Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė, yra įgaliota atstovauti mažametės A. B. interesus ikiteisminio tyrimo medžiagoje bei bylos nagrinėjimo teisme metu. M. B. ir S. B. šeima, auginanti tris mažamečius vaikus, yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šioje šeimoje tėvas M. B. prieš mažametę dukrą A. B. smurtauja ne pirmą kartą, jis už nusikalstamą veiką buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 2018 m. gruodžio 19 d. Socialinių paslaugų centras raštu informavo jų skyrių apie tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d. M. B. galimai smurtavo prieš mažametę dukrą A. B.. Skyriaus specialistės nuvyko į minėtą šeimą, buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, Jonavos rajono socialinių paslaugų centras nustatė teikti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. Dėl nukentėjusiosios A. B. amžiaus, jos nuomonės apie šį įvykį išklausyti nebuvo galimybės, kadangi yra uždaro būdo, jos kalbos raida pakankamai neišvystyta. Ieškinio byloje nereiškia, bet pageidauja, kad M. B. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka. Neprieštarauja, kad šis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 57–60).

Liudytojos R. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad dirba Upninkų pagrindinėje mokykloje, ikimokyklinio ugdymo grupėje, yra vyresnioji darželio auklėtoja. Grupėje mokosi A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sesuo V. B.. Su A. ir V. B. tėvais nelabai bendrauja, nebent kada tėvai atvyksta į darželyje vykstančias šventės. A. B. yra uždaro būdo, su svetimais žmonėmis nelabai bendrauja. Pas A. B. jokių sužalojimų jos kūne nematė ir 2018 m. gruodžio mėnesį pati A. B. niekuo nesiskundė ir nepasakojo, kad ją namuose būtų skriaudę. Apie tai, kad prieš A. B. buvo galimai smurtaujama, sužinojo tuomet, kada į darželį atvyko vaiko teisių atstovai su policija ir paprašė paklausti A. apie tai, ar jos namuose nemušė tėtis. Bendraujant su A. apie tai, kad prieš ją kas smurtautų, nieko nepasakojo, paklausus, ar jos tėtis neskriaudžia, ji viską neigė, minėjo, kad tėtis geras, jos nemušė, neskriaudžia ir apskritai nieko iš šeimos narių neskriaudžia. O prieš tai, kuomet 2018 metų vasaros metu A. buvo sumušta tėvo, mergaitė viską aiškiai papasakojo, kad prieš ją smurtavo tėtis. Nuo 2018 m gruodžio 13 d. iki gruodžio 18 d. A. darželyje nebuvo, nes sirgo, pristatė gydytojo pažymą (b. l. 65, 66).

2018 m. gruodžio 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad, apžiūrėjus namą (duomenys neskelbtini), tinkamų identifikavimui pėdsakų nerasta (b. l. 40–43).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus raštu Nr. 4SD-2885 nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. buvo gautas raštas iš Socialinių paslaugų centro, kad 2018 m. gruodžio 13 d. M. B. smurtavo prieš mažametę dukrą A. B.. 2018 m. gruodžio 20 d. atstovai nuvyko pas M. ir S. B. šeimą bei nustatė pirmą grėsmės vaikui lygį (b. l. 23–39).

BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui asmeniui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą, būtina nustatyti kilusius padarinius (skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių.

Kaltinamasis M. B. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. B. tyčia panaudojo fizinį smurtą mažametės dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu - koja vieną kartą spyrė dukrai A. B. į sėdmenis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai mažametei fizinį skausmą. Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė mažametei fizinį skausmą. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. B. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. M. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 103–105).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. B. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš mažametę dukrą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas už tos pačios mažametės dukters nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinio skausmo sukėlimą (b. l. 76–83), administracine tvarka nebaustas (b. l. 75), nedirba (b. l. 72), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 71), Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytojus psichiatrus lankosi nuo 2014 m., nustatytas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, dėl šios ligos yra aktyvioje psichiatrijos įskaitoje (b. l. 74).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įvertinant tai, kad kaltinamasis vėl smurtavo prieš savo mažametę dukrą praėjus trumpam laikui po bausmės atlikimo pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam M. B. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant terminą, artimą maksimaliam.

Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 84 (aštuoniasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. galutinę 56 (penkiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.