Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2022-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-35-651/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
AN2-35-651/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01141-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Dalia Kursevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. V.
Institucija
Klaipėdos keleivinis transportas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-35-651/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01141-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. V. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovė A. B. 2021 m. liepos 16 d. surašė protokolą Ž. V. už tai, kad jis, vairuodamas automobilį taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio mėn. 11 d. 12 val. 27 min. patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) stotelėje VšĮ (duomenys neskelbtini) kontrolieriui K. G. signaliniu disku stabdant patikrinti 1/a taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesustojo ir nuvažiavo toliau. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio 4 dalį.

2. VšĮ (duomenys neskelbtini) vyr. specialistės I. B. (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. VIKKT-ANR_N-691-2021 Ž. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. V. priimtą nutarimą apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi Nr. II-783-563/2021 skundo netenkino ir VšĮ (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. VIKKT-ANR_N-691-2021 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. V. pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti nagrinėti žodinio proceso tvarka arba panaikinti Institucijos priimtą nutarimą Nr. VIKKT-ANR_N-691-2021.

4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šaukimo iš teismo negavo ir apie bylos nagrinėjimą nežinojo. Nurodo, jog Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnis garantuoja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisę pačiam apklausti kaltinimo liudytojus. ANK 577 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus. Taip pat nurodo, kad ANK 630 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Apelianto teigimu, apylinkės teismas apie teismo posėdį nepranešė, neleido patikslinti skunde nurodytų aplinkybių, apklausti Institucijos atstovo, neišklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, todėl priėmė formalią ir nepagrįstą nutartį.

4.2. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad yra prieštaravimų tarp apelianto nurodytų aplinkybių ir Institucijos pareigūnų parodymų. Pateiktoje nuotraukoje matyti, kad institucijos pareigūnas moja jau pravažiavus automobiliui, t. y. pradėjo stabdyti, kai apelianto vairuojamas automobilis buvo pravažiavęs pro pareigūną. Be to, nuotrauka daryta priešingoje gatvės pusėje stovinčio darbuotojo. Neatsižvelgta į tai, kokį vaizdą matė vairuotojas, lenkiantis dešinėje stovėjusį autobusą, kokiu atstumu buvo pareigūnas nuo autobuso. Apeliantas nurodo, kad neturėjo priežasčių nestoti, nes turėjo licenciją vykdyti taksi veiklą.

4.3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepasisakė, ar galima stabdyti skersai judėjimo krypties, stovint ant šaligatvio, o transporto priemonei lenkiant autobusą, stovėjusį pirmoje eismo juostoje. ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog uniformuoto pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Neatsižvelgta į tai, jog įstatymų leidėjas reikalauja, kad patrulis būtų sudarytas iš dviejų savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Institucija nurodo, kad šis reikalavimas taikomas tamsiuoju paros metu, tačiau ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytas reikalavimas, kad tamsiuoju paros metu institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Apeliantas daro išvadą, kad dviejų uniformuotų pareigūnų, turinčių specialiais ženklais pažymėtą automobilį, reikalavimas sustoti turi būti duodamas išėjus į gatvę skersai automobilių judėjimo krypties arba per garsiakalbį, esant įjungtiems mėlynos ar raudonos spalvos švyturėliams.

4.4. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismas apelianto parodymus vienašališkai atmetė, nesiaiškindamas ir nenagrinėdamas prieštaravimų tarp jo ir Institucijos parodymų. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja pakankamumo ir susiejamumo aspektams. ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Administracinių nusižengimų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui buvo pateikta. Nebandyta surasti ir apklausti taksi automobiliu vežto kliento.

4.5. Taip pat nurodoma, jog teismas nenagrinėjo skunde nurodytų argumentų dėl Institucijos pareigūnų veiksmų teisėtumo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėtumo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla bei visi jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ignoravo minėtas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

4.6. Pažymima, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadai apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant dėl administracinės atsakomybės yra būtina vadovautis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo pricipu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų teisenoje nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai, kuriai priklauso įrodinėjimo pareiga.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą laikinai VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas einantis A. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. spalio 25 d. išsiuntė pranešimus proceso šalims dėl posėdžio datos. Pranešime teismas nurodė, jog byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, ir kartu su pranešimu apeliantui buvo išsiųstas atsiliepimas į jo skundą. Pranešimas išsiustas apelianto nurodytu elektroniniu paštu. Šiuo atveju apeliantas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir jei pageidavo, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, turėjo teisė teismui pateikti prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Asmens deklaratyvūs teiginiai, jog apie bylos nagrinėjimą nežinojo, negavo pranešimo iš teismo, turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.

5.2. Be to, pažymima, kad apelianto teiginys, jog nematė jį stabdžiusio kontrolieriaus, yra gynybinė pozicija, nepagrįsta jokiais įrodymais. Ž. V., kaip taksi paslaugas teikiančiam asmeniui, taikomi didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Asmenys, pradėdami vykdyti taksi veiklą, susipažįsta su galiojančių teisės aktų reikalavimais, taip pat su kontrolės atlikimo tvarka bei subjektais, kurie šiuos veiksmus atlieka. Ž. V. teiginys, jog buvo stabdomas pravažiavęs kontrolierius, yra nepagrįstas, kadangi byloje esančiuose nuotraukose užfiksuota, kaip kontrolierius stabdo link jo važiuojanti taksi, kuris pravažiuoja pro kontrolierių nesustodamas, be to, patikrinimo akte patikrinimą vykdę kontrolieriai užfiksavo, jog stabdomas taksi nesustojo. Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad patikrinimo metu buvo šviesu, kontrolierius stovėjo gerai matomoje vietoje, iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad nebuvo kitų transporto priemonių, kurios būtų galėjusios užstoti matomumą, stabdomas vairuotojas buvo ne už autobuso. Nurodoma, kad maksimalus leidžiamas greitis toje gatvėje – 30 km/h, todėl važiuojant nurodytu greičiu neįmanoma nematyti stabdančio asmens. Kaip konstatavo ir apylinkės teismas, apelianto versija paneigta byloje esančiai įrodymais – fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota, kad kontrolierius, vilkintis specialiais ženklais pažymėtą aprangą bei šviesą atspindinčią liemenę su VšĮ (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais, signaliniu disku stabdo taksi automobilį. Automobilio vairuotojas pravažiavo pro jį stabdžiusį kontrolierių, nepaklusdamas reikalavimui sustoti.

5.3. Taip pat nurodoma, kad apeliantas klaidingai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių stabdymą. Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 6 dalimi, pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę privalo būti išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Tik tamsiuoju paros metu numatytas reikalavimas, jog patrulis būtų sudarytas iš ne mažiau dviejų pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviesiančia lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. 2021 m. birželio 11 d. patikrinimas buvo vykdomas dienos metu, todėl nebuvo privaloma stabdymą atlikti transporto priemone, pažymėta specialiaisiais ženklais, su įjungtais mėlynos ar raudonos spalvos švyturėliais. Kontrolierius tinkamai išreiškė reikalavimą stabdyti transporto priemonę, stabdė taksi automobilį, mojuodamas skrituliu su raudonu atšvaitu. Patikrinimą vykdė du kontrolieriai – vienas atliko stabdymo veiksmus, kitas patikrinimą fiksavo fotonuotraukomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas teigia, kad nepadarė jam inkriminuoto ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, ir, be kita ko, nurodo, jog buvo pažeista jo teisė būti išklausytam.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka, Ž. V., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teisės būti išklausytam, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus buvo pažeistos, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

9. ANK 571 straipsnis numato, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Efektyvaus teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. ANK 577 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir pareigas, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus (ANK 577 straipsnio 2 dalis 2 punktas).

10. ANK 630 straipsnio 1 dalis numato, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama ir tais atvejais, kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

11. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių proceso pažeidimų, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. spalio 25 d. Ž. V. elektroniniu paštu buvo išsiųstas teismo pranešimas dėl posėdžio datos, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto teismo rūmuose teisėja V. Olcvikienė 2021 m. lapkričio 17 d. 10.45 val. rašytinio proceso tvarka (proceso šalims nedalyvaujant) nagrinės pareiškėjo Ž. V. skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. V. savo kaltės dėl galbūt padarytų administracinių nusižengimų nepripažino ir neprašė bylos nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju nebuvo paklausta, ar Ž. V. apskritai sutinka, kad jo administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK 630 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir išvis nenurodė jokių sprendimo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka priežasčių. Apygardos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens Ž. V. skundą privalėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

12. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai, kai buvo nesilaikyta imperatyviųjų Administracinių nusižengimų kodekso normų ir Ž. V. skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, laikytini šiurkščiu ir esminiu proceso pažeidimu. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir neužtikrino tinkamo bei visapusiško jo teisės į gynybą įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai įvertinti Ž. V. skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai apklausti jo paties, tyrimą atlikusių pareigūnų, galbūt įvykį mačiusių liudytojų. Padaryto proceso pažeidimo taip pat negali pašalinti ir apygardos teismas net nagrinėdamas Ž. V. apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kadangi, priėmus priešingą sprendimą, negu priėmė pirmosios instancijos teismas, nebeliktų galimybės jį apskųsti apeliacine tvarka.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja, priimdamas skundžiamą 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį, padarė esminių proceso pažeidimų, kurie negali būti pašalinti šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Konstatavus, kad byloje buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, ir dėl to panaikinus skundžiamą nutarimą, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

perduoti administracinio nusižengimo bylą su Ž. V. 2021 m. spalio 3 d. skundu iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Dalia Kursevičienė