- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- 2-1272-797/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00553-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- Šiaulių
- Advokatai
- Jonas Nekrašius
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovui advokatui Jonui Nekrašiui, atsakovo Šiaulių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos atstovui advokatui Gintarui Žičkui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Steponkienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams Šiaulių (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo ieškinį tenkinti – panaikinti 2010-12-21 (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymą Nr. K-22, kuriuo ieškovė buvo atleista iš direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigų, nepasiūlant jokio kito darbo, nuo 2010-12-22, sugrąžinti ją į (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas, priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikšts laiką, priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės 15000 Lt neturtinę žalą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vėliau patikslino savo reikalavimą ir sutiktų būti grąžinta ir į kitas pareigas, atitinkančias jos kvalifikaciją, o neturtinę žalą priteisti iš abiejų atsakovų. Paaiškino, kad Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius atleisdamas ją iš darbo, pažeidė jos teises ir teisėtus reikalavimus bei darbo įstatymus. Jis nesiėmė visų priemonių išsaugoti darbo vietą, nebuvo parodytas žmogiškumas. Paaiškino, kad ji nuo 1995 metų rugsėjo 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, nepadarė darbo drausmės pažeidimų, ji yra baigusi Vilniaus universiteto filologijos fakultetą, specialybė – lietuvių kalba ir literatūra, yra lietuvių kalbos mokytoja metodininkė nuo 2001 m. Pradėjusi dirbti direktoriaus pavaduotoja ugdymui, nuolat kėlė savo vadybinę kvalifikaciją Vilniuje ir Šiauliuose. Jai buvo netikėta, kai ji gavo įspėjimą apie atleidimą iš darbo, nes iki įspėjimo dienos apie direktoriaus pavaduotojo ugdymui etato naikinimą nebuvo diskutuota jokiame susirinkime ar mokyklos administracijos pasitarime, nebuvo kalbėta nei rengiant mokyklos veiklos programą 2010 m., nei rengiant 2010-2012 m. strateginį mokyklos veiklos planą, nei asmeniškai su ja. Tai buvo didelis šokas, sukėlęs stiprius emocinius išgyvenimus. Direktoriaus įsakymu Nr. V-359 (t.1, b.l.25) jai buvo skirtas net 41 darbo baras. Po įspėjimo įteikimo direktorius pažadėjo skirti tik 6 lietuvių kalbos pamokas vaduoti mokytoją I. U., kai ji išeis motinystės atostogų. Kitų pasiūlymų mokyklos direktorius ir Švietimo skyriaus vedėja nepateikė, laikinai buvo siūlomos tik 6 lietuvių kalbos pamokos, o apie priklausančią išeitinę išmoką už 15 metų direktoriaus pavaduotojos ugdymui darbą nebuvo siūloma. Su pasiūlymu laikinai vaduoti mokytoją I. U. ir turėti 6 pamokas būtų sutikusi tik su sąlyga, jei, atleidžiant iš direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigų, jai būtų išmokėta išeitinė išmoka atsižvelgiant į nepertraukiamąjį stažą (duomenys neskelbtini) mokykloje. Atsakymo į pasiūlymą laiku ji negalėjo pateikti, nes atsidūrė ligoninėje, todėl kreipėsi į mokyklą 2010-09-07, bet direktorius pasakė, kad pamokų jau nebėra, jos atiduotos kitoms mokytojoms, jokio kito darbo irgi nėra, bet jeigu ji atsisakytų išeitinės išmokos, tos 6 pamokos atsirastų nors ir šiandien. Pripažįsta, kad buvo struktūriniai pakeitimai mokykloje ir jie buvo realūs, bet paaiškino, kad tai, jog mokykloje 2010 m. buvo atleista 12 mokytojų, nėra tikslu, nes atleisti tik 2-3 mokytojai, turėję visą darbo krūvį, kiti dirbo kaip antraeilininkai, o treti jau buvo atleisti prieš metus laiko, jiems išmokėtos išeitinės išmokos ir jie vėl buvo priimti dirbti pagal terminuotą darbo sutartį. Tai: K. K., V. D., K. D., o V. V. buvo atleista, jai išmokėta išeitinė išmoka ir vėl priimta dirbti 2010-2011 metams, skiriant net 14 kontaktinių valandų nuo rugsėjo 20 d. Dėl pirmenybės teisės likti darbe paaiškino, kad N. L., atėjusiai iš Šventupio vidurinės mokyklos, kurioje seniau dirbo kartu su direktoriumi, (duomenys neskelbtini) mokykloje nuo pat pradžių buvo sudaromos geresnės darbo sąlygos negu ieškovei, nes ieškovei skirtas didesnis darbo krūvis – net 40 darbo barų, o įsakymu N. L. skirti 26 darbo barai. Be to, jai buvo skirti sudėtingesni ir atsakingesni darbai, N. L. buvo atsakinga už 1-5 klasių veiklą, ji atsakinga už 6-12 klasių veiklą. N. L. net nebuvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, nors jai iki senatvės pensijos buvo likę daugiau negu penkeri metai, t. y. penkeri metai ir vienas mėnuo, bet ji palikta dirbti pavaduotoja, nežiūrint į tai, kad ji atėjusi iš Šventupio mokyklos po reorganizacijos ir ji dirbusi trijose mokyklose, o ieškovė turėjo nepertraukiamąjį darbo stažą net 15 metų vienoje (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mano, kad neteisingai su ja pasielgta, nes galėjo padalinti darbo krūvį, o ne mažinti darbuotojų skaičių. Kitai pavaduotojai R. B. taip pat buvo įteiktas įspėjimas, bet ji liko dirbti. Dėl to, kad ji atleista neteisėtai, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą emocinę depresiją, prašo priteisti 15000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad nuo 2011-01-03 dirba suaugusiųjų mokykloje, bet mano, kad grąžinus ją į darbą, būtų palankios sąlygos dirbti, nes ji labai to norinti, toje mokykloje buvo jos gyvenimas. Paaiškino, kad jai nežinoma, ar nuo rugsėjo 1 d. buvo laisva darbo vieta mokykloje. Prašo ieškinį tenkinti.
Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti ir nurodo, kad atsakovas neteisėtai atleido iš darbo ieškovę, todėl prašo ją sugrąžinti į darbą mokykloje, priteisti už priverstinę pravaikštą, neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas – (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mokyklos direktorius paaiškino, kad mokykloje vyko struktūriniai pertvarkymai, kurie turėjo tiesioginį ryšį su mokyklos valdymo struktūros kaita ir pavaduotojų skaičiumi, nes keičiantis mokyklos tipui ir joje besimokančių mokinių skaičiui, administracijos darbuotojų atliekamų darbų pobūdis ir mastai taip pat keitėsi. Ieškovei buvo žinoma apie tai, todėl ji nepagrįstai teigia, kad jai buvo netikėta, kad nebeliks pavaduotojo etato. Pagal Švietimo ministro 2004-01-15 įsakymą numatyta, kad tokio tipo mokyklai pagal lentelę priklauso tiktai vienas pavaduotojas. Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2012 m. plane yra įtvirtinta optimalios mokyklos samprata. 2010-05-26 įsakymu Nr.V-366 patvirtinta mokyklos struktūra po pertvarkymo. Šiaulių (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktoriaus gegužės 26 d. įsakymais Nr. V-3C95, V-396 yra numatytas direktoriaus pavaduotojų ugdymui skaičiaus mažinimas. (duomenys neskelbtini) mokyklos struktūros pertvarka atsispindi visuose pagrindinės mokyklos veiklos dokumentuose: Šiaulių (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2010-01-13 įsakymu Nr. V-209 patvirtintoje 2010 m. veiklos programoje, 2010-04-01 įsakymu Nr.V-303, patvirtintame 2010-2012 m. strateginiame plane. Pertvarka vykdoma nuo 2007 metų, kai mokykla nustojo formuoti 9 klases. Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos pertvarka atsispindi 2010-08-31 sakymu Nr. 403 patvirtintame Šiaulių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2010-2011 metų ugdymo plane, o rengiant šiuos dokumentus ieškovė pati dalyvavo. 2009 m. buvo 2 pavaduotojai ugdymai ir laikinai iki vieno etato padidintas direktoriaus pavaduotojo etatas neformaliajam ugdymui. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir pavaduotojas neformaliajam ugdymui yra ne tas pats, tai visiškai skirtingos specialybės. Kai buvo kolektyve tariamasi, kaip gerinti mokyklos ekonominius rodiklius, tai dauguma nutarė, kad geriausias būdas būtų mažinti atlyginimus. Sprendžiant problemas dėl pertvarkymo ir finansavimo, dauguma mokytojų sutiko dirbti su sumažintu atlyginimu, buvo sutarta, kad nesimažina tie žmonės, kurie garantuoti, kad neteks darbo. L. M. parašė, kad nesutinka su atlyginimo mažinimu, tai jam buvo kaip ženklas, kad ji kažką planuoja. Ieškovė niekur nesiūlė mažinti ir taupyti administracijos sąskaita. Dabar teigia, kad direktorius galėjo spręsti problemą padalindamas 0,5 specialiojo pedagogo etatą. Ji priešingai siūlė, kad sumažinti tą etatą iki 0,25. Jis pasiūlė ieškovei darbą, kai tik jis atsirado, nors pagal LAT 2003-01-31 nutartį byloje 3K-3-145 to daryti neprivalėjau, kadangi parašyta, kad laikiną darbą, darbą pagal terminuotą darbo sutartį darbdavys privalėtų siūlyti, tik tuo atveju, kad ateityje atleidžiant darbuotoją iš laikino darbo, jo teisinis statusas nepablogėtų su esančiu darbo sutarties nutraukimo momentu. Priešingu atveju, jeigu darbuotojas perkeltas į laikiną darbą prarastų tam tikras garantijas, laikino darbo siūlymas būtų neadekvatus įstatymo numatytai darbuotojo garantijai. Kas buvo, tą pasiūlė. Kito darbo mokykloje nebuvo. Neteisi ieškovė teigdama, kad jeigu žmogui išmokėta kompensacija ir buvo galimybė dėl mokyklos poreikių laikinai pratęsti darbo sutartį, tai po to nebuvo išmokėtos jokios kompensacijos. Nei darbo kodeksas, nei įstatymai to daryti nedraudžia. Visais atvejais be jokios išimties, priimant sprendimus apie individualius darbo santykius buvo laikomasi DK 31 str. 1 ir 2 d. nuostatų. Jeigu koks žmogus buvo įdarbintas, tai dėl jo įdarbinimo po atleidimo nereikėjo atleisti kito žmogaus, nereikėjo niekam keisti darbo sąlygų, nebuvo nei vieno žmogaus, kuris į tas pareigas pretenduotų. Išskirtinais atvejais, kai buvo paminėtas p. D. ir p. D., jie patys apsisprendė nesutikti dirbti su pakeistomis sąlygomis, bet kai išėjo, tai liko 12 klasė, kuri nenorėjo keisti mokytojo. Tai buvo atvejis, kai atsižvelgiant į kitų žmonių interesus buvo leista metus baigti dėstyti tai klasei. Dėl civilinės saugos paaiškino, kad p. D. dirbo kūno kultūros mokytoju, o jungiant mokyklas jis nesutiko dirbti, pasiėmė kompensaciją ir išėjo. Įstatymas numatė, kad civilinė sauga turi būti dėstoma tik specialisto, jie kito žmogaus neturėjo, tai buvo susitarta su p. D., kad jis dėstytų. Atsakovas yra įsitikinęs, kad nieko nepažeidė, mokykla pasielgė teisingai, kaip ir su kiekvienu žmogumi. Šiai dienai neturi laisvos pareigybės, numato atleisti darbų mokytojus, yra klausimas ir dėl N. L., ar ji gali turėti visą etatą su lietuvių kalbos mokytojais, jiems įteikti pranešimai, nes darbo krūvis mažėja. Prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovo (duomenys neskelbtini) mokyklos atstovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta teisėtai, taip pat yra nepagrįsti ir atmestini reikalavimai dėl grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškovei buvo siūlomas darbas, bet ji nurodė sąlygą, be kurios, kaip pripažino ieškovė, ji nebūtų sutikusi dirbti lietuvių kalbos mokytoja. Darbuotojų skaičius buvo mažinamas dėl struktūrinių petrvarkymų, jis buvo realus ir teisėtas.
Šalies argumentai
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovė Laura Steponkienė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad tinkamas atsakovas būtų darbdavys – (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla, todėl neturtinė žala, jei ieškovė tokią būtų patyrusi, negali būti priteistina iš savivaldybės. Ieškovė ieškinį grindžia ir CK 6.271 str., tačiau ieškovė neįrodė, kokį savivaldybės institucijos aktą ji laiko neteisėtu ir kodėl, pati pripažino, kad nesikreipė dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais, ieškinių dėl to nėra pareikšta ir tarybos priimti sprendimai galioja, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, savivaldybei nekyla civilinė atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė J. T. ieškinį prašo atmesti ir ji palaiko mokyklos direktoriaus išdėstytą poziciją, kadangi jis viską išsamiai paaiškino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš pateiktų dokumentų matyti, jog 1995-08-31 ieškovė buvo priimta dirbti tuometinėje (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui (b. l. 55, t.1). 2010-06-23 ieškovė buvo įspėta, kad dėl struktūrinių pokyčių mokykloje mažinamas direktoriaus pavaduotojų ugdymui skaičius ir kadangi neturi pirmumo teisės būti palikta bei neturint galimybės pasiūlyti laisvos darbo vietos, nuo 2010-08-31 bus su ieškove nutraukta darbo sutartis pagal DK 129 str. (b. l. 6, t. 1). Ieškovė, gavusi įspėjimą, kreipėsi dėl etato išsaugojimo (b. l. 7-8. T. 1). 2010-08-27 ieškovė informuota apie atsiradusią galimybę pasiūlyti kitą darbą, t.y. nuo 2010-09-01 lietuvių kalbos mokytojo darbą nepilnu pedagoginiu krūviu - 6 lietuvių kalbos pamokos per savaitę pagal terminuotą sutartį ir nurodytas terminas apsispręsti iki 2010-08-31 imtinai (b. l. 11, t.1). Ieškovė į pasiūlymą pateikė raštą, kuriame nurodė, kad negalėjo laiku atsakyti į pasiūlymą, nes 2010-08-31 naktį atsidūrė ligoninėje, pateikė patvirtinančius dokumentus, kad nuo 2010-08-31 jai suteiktas nedarbingumo pažymėjimas (b. l. 16, 12-14, t. 1). Rašte dėl pasiūlyto darbo ieškovė nurodė, kad su pasiūlymu sutiktų, jei, ją atleidžiant iš pavaduotojos ugdymui pareigų, būtų išmokėta išeitinė išmoka atsižvelgiant į jos nepertraukiamąjį stažą mokykloje (b. l. 16, t. 1). Po šio rašto, ieškovė prašė suteikti apmokamas nepanaudotas atostogas, kurios buvo suteiktos, nukeliant atleidimo iš darbo datą po kasmetinių atostogų pabaigos (b. l. 17-18, t. 1). Iš darbo ieškovė atleista 2010-12-21 įsakymu Nr. K-22 (3.2) nuo 2010-12-22, išmokant 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką (b.l. 19, t. 1). Pažyma apie ieškovės vidutinį darbo užmokestį įrodo, kad darbo dienos vidurkis 144,45 Lt. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad įspėjimas apie atleidimą iš darbo buvo įteiktas ir kitai pavaduotojai R. B. (b. l. 154-166), kuriai pasiūlius kitą darbą ir jai sutikus, ji pervesta dirbti į neformaliojo ugdymo organizatorės pareigas. Iš įsakymo matyti, kad pagal DK 120 str. jai nėra išmokėta išeitinė išmoka. Pateikti įrodymai, patvirtinantys (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojų kvalifikaciją, išsilavinimą, patirtį, darbuotojų etatų sąrašai, tarifikacijos sąrašai, padėkos (b.l. 167-172, t. 1, 2 t.24-170, t.3 b. l. 128, 32-47). Įsakymais dėl atsakingo asmens skyrimo paskirstytos direktoriaus pavaduotojų funkcijos – darbo barai (b. l. 17-22, t.1).
Tarp šalių kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo. Ieškovė prašo grąžinti ją į direktoriaus pavaduotojos ugdymui pareigas, o paskutinio teismo posėdžio metu sutiko grįžti ir į kitas pareigas, nes laiko, kad atleista neteisėtai, kadangi liko dirbti kita pavaduotoja, atėjusi į (duomenys neskelbtini) mokyklą vėliau, negu ieškovė. Jai nebuvo pasiūlytas kitas darbas, darbdavys taiko dvigubus standartus, nes vieniems darbuotojams išmoka išeitines išmokas, o po to vėl priima į darbą, o su jos sąlyga jis nesutiko, išmokėjo išeitinę išmoką ir atleido iš darbo. Atsakovas nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, nes ieškovė atleista teisėtai, darbuotojų skaičius buvo mažinamas dėl struktūrinių ir ekonominių pertvarkymų, liko dirbti viena pavaduotoja, kuri turėjo pirmumo teisę likti, su siūlomu darbu be sąlygos ieškovė nesutiko, be to, likusi pavaduotoja geriau ir operatyviau atliko savo pareigas.
Dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į darbą. Kaip jau minėta, įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo priimtas 2010-12-21, o atleista ieškovė iš darbo nuo 2010-12-22 pagal Darbo kodekso 129 str. 1 d. (b. l. 19, t. 1).
DK 129 str. reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, suformuluotas nutraukimo pagrindas - svarbios priežastys, dėl kurių, darbdavio nuomone, konkretus darbuotojas negali dirbti tam tikro darbo. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, būtina laikytis tvarkos, nustatytos DK 129 str. 1 d. Šioje normoje nustatyta, kad nutraukti neterminuotą darbo sutartį darbdavio iniciatyva galima, prieš tai darbuotoją atitinkamai įspėjus. DK 130 str. 2 d. 1 p. reglamentuoja įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinį. Pagal šios dalies 1 punktą įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas.
Šioje byloje nustatyta, kad darbdavys įspėjime, kaip juridinį ieškovės atleidimo iš darbo pagrindą nurodė DK 129 straipsnio 2 d. – struktūrinius pokyčius mokykloje, įspėjimas įteiktas laiku, todėl teismas konstatuoja, kad įspėjimas įteiktas tinkamas ir laiku, nepažeidžiant DK 130 str. reikalavimų.
Laikydamasis darbuotojo atleidimo pagal DK 129 straipsnį tvarkos, darbdavys turi įvykdyti pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą ir tai padaryti, esant darbuotojo sutikimui.
Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, yra vienas iš juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį pagrindą. Tačiau darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą. Kitas darbas (laisva darbo vieta ir pareigos) visų pirma turi būti siūlomos atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, reikiamais atvejais – į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, – turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną.
Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010-08-27 buvo informuota apie atsiradusią galimybę pasiūlyti kitą darbą vietoj dirbamo, t.y. nuo 2010-09-01 lietuvių kalbos mokytojo darbą nepilnu pedagoginiu krūviu - 6 lietuvių kalbos pamokos per savaitę pagal terminuotą sutartį ir nurodytas terminas apsispręsti iki 2010-08-31 imtinai (b. l. 11, t.1). Iki nustatyto termino ieškovė darbdavio neinformavo, tik 2010-09-07 pateikė raštą, kuriame nurodė, kad negalėjo laiku atsakyti į pasiūlymą, nes 2010-08-31 naktį atsidūrė ligoninėje ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Liudytoja A. J. teisme patvirtino, kad ieškovė skambino ir pranešė, kad turi nedarbingumo lapelį (b. l. 16, 12-14, t. 1), tačiau rašte dėl pasiūlyto darbo ieškovė nurodė, kad su pasiūlymu sutiktų, jei, ją atleidžiant iš pavaduotojos ugdymui pareigų, būtų išmokėta išeitinė išmoka atsižvelgiant į jos nepertraukiamąjį stažą mokykloje (b. l. 16, t. 1). Mokyklos direktorius paaiškino, kad su šia sąlyga jis negalėjo sutikti, nes jai buvo pasiūlyta pakeisti darbo sąlygas ir jei sutiktų, jai kompensacija nepriklausytų, nes ji mokama tik atleidžiant iš darbo. Laikė, kad ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, tą ji patvirtino ir teismo posėdyje, kad nebūtų sutikusi dirbti lietuvių kalbos mokytoja, jei darbdavys nebūtų išmokėjęs jai išeitinės išmokos, todėl atleidžiant iš darbo, jai buvo išmokėta 5 mėn. išeitinė išmoka. Ieškovė nurodo, kad darbdavys taiko dvigubus standartus, nes mokykloje kiti darbuotojai būdavo atleidžiami, o paskui vėl priimami dirbti. Byloje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad kiti mokyklos darbuotojai: V. V., V. D., K. K., K. D. buvo įspėti apie atleidimą iš darbo, o pasiūlius dirbti pakeistomis sąlygomis, jie nesutiko dirbti, todėl jiems buvo išmokėtos išeitinės išmokos, informuota Sodra. Mokyklos direktorius tokius sprendimus paaiškino taip, kad darbuotojai nesutiko dirbti, todėl jam nebuvo pasirinkimo – tik atleisti darbutojus su išeitine išmoka. Buvo atvejis, kai liko 12 klasė, kuri nenorėjo keisti mokytojo, todėl buvo atsižvelgta į kitų žmonių interesus ir buvo leista metus baigti dėstyti tai klasei. Kitas atvejis buvo dėl civilinės saugos paaiškino, kad K. D. dirbo kūno kultūros mokytoju, o jungiant mokyklas jis esutiko dirbti, pasiėmė kompensaciją ir išėjo, o įstatymas numatė, kad civilinė sauga turi būti dėstoma tik specialisto, jie kito žmogaus neturėjo, tai buvo susitarta su K. D., kad jis dėstytų. Tai, kad mokykloje laikomasi darbo kodekso normų, patvirtina byloje esantys įrodymai, nes jeigu asmuo sutinka dirbti pakeistomis sąlygomis, išeitinė išmoka nemokama (įsakymas dėl R. B. - b.l. 166 t.1)
Teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad taikomi dvigubi standartai, nes Darbo kodekso 120 str. numato, kad jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas pagal DK 129 str., kas ir buvo padaryta su minėtais darbuotojais. Šioje byloje ieškovės pozicija buvo išdėstyta su sąlyga, kuri netenkino darbdavio, nes biudžetinė įstaiga turi taupyti lėšas, o ne jas švaistyti, todėl ieškovei nesutikus su darbo pasiūlymu, jai buvo išmokėta išeitinė išmoka ir atleista iš darbo (DK 120 str.).
Kita svarbi aplinkybė, kuria teismas turi išsiaiškinti sprendžiant atleidimą pagal DK 129 str., ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažintini svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros struktūriniai pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymą, įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu; darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi būti realiai vykdomas.
(duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos savininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė. Tarybos 2005-06-23 sprendimu Nr. T-210 buvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005-2012 m. bendrasis planas (b. l. 57-80, t. 1). Buvo pakeistas mokyklos pavadinimas, patvirtinti nuostatai, keitėsi statusas, buvo rengiamas strateginis veiklos planas, 2010 m. veiklos priemonių planas, įgyvendinant minėtą tarybos sprendimą, prie mokyklos buvo prijungta Šventupio vidurinė mokykla (b. l. 81-126, t.1). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, jog sprendimus priėmė tinkami subjektai, pertvarka buvo reali, buvo atleisti darbuotojai, o pertvarką įtakojo gimstamumo ir mokinių skaičiaus mažėjimas mieste ir mokykloje, netolygus mokinių srauto pasiskirstymas, nauja mokyklų finansavimo tvarka. Liko dirbti tik 90 proc. visų mokyklos mokytojų, konkrečiai mokinių skaičius nuo 473 sumažėjo iki 379, klasių komplektų skaičius sumažėjo nuo 23 ir 17, pedagoginis darbo krūvis nuo 811 val. sumažėjo iki 612 val. Nuo 2010-09-01 mokykloje nebevykdomas vidurinis ugdymas, nebeorganizuojami brandos egzaminai. Pati ieškovė taip pat pripažino, kad struktūriniai pertvarkymai buvo ir jie buvo realūs. Svarbios priežastys, kurios įtakojo mažinti darbuotojų skaičių, buvo tai, kad nebeliko ieškovės kuruotų 12 klasių, nebesudaromi vidurinio ugdymo planai, individualūs ugdymo planai, atitinkamą darbą dirbęs darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimis prisiimtų funkcijų, nes dalis funkcijų mokykloje nebeatliekama, o daliai funkcijų atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, laikytina, kad pertvarka buvo ir ji buvo reali, o darbdavio nurodytos priežastys buvo pakankamai svarbios, kad šiuo atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str. (CPK 178 str., Švietimo įstatymo 59 str., Vietos savivaldos įstatymo 17 str.).
Dėl pirmenybės teisės likti darbe. Ieškovė nurodo, kad įspėjimas nebuvo įteiktas kitai pavaduotojai N. L., nors jai iki pensijos buvo likę daugiau negu 5 metai, t.y. trūko vieno mėnesio iki 5 metų. Be to, ieškovė turėjo 15 metų nepertraukiamąjį darbo stažą mokykloje, o N. L. į (duomenys neskelbtini) mokyklą atėjo tik 2009 m., prijungus mokyklą, todėl mano, kad ji neturi nepertraukiamojo 10 metų darbo stažo vienoje darbovietėje.Tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti, nes iš byloje esančių dokumentų matyti, kad N. L. buvo perkelta iš Šventupio mokyklos į (duomenys neskelbtini) mokyklą reorganizavus mokyklą prijungimo būdu (b. l. 123, 135 t. 1). Darbo kodekso 30 str. 1 d. 3 ir 4 p. reglamentuoja, kad nepertraukiamasis darbo stažas yras laikas, dirbtas vienoje įstaigoje ar keliose įstaigose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, o įstaigos prijungimas prie kitos įstaigos darbo stažui įtakos neturi. Todėl atsižvelgiant į tai, laikytina, kad N. L. taip pat turėjo ne mažesnį kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo stažą. Dėl Darbo kodekso 129 str. 4 d. taikymo pasisakytina, kad kitai pavaduotojai N. L., gim. (duomenys neskelbtini), penkeri metai iki senatvės pensijos būtų 2010-07-20, įspėjimas dėl atleidimo iš darbo ieškovei buvo įteiktas 2010 m. birželio mėn., atleidimas iš darbo jau būtų po 2010-07-20, kai N. L. būtų mažiau nei 5 metai iki pensijos, todėl darbdavys teisingai įvertino situaciją ir tinkamai taikė teisės normą. Kai mažinant darbuotojų skaičių, būti palikti dirbti tarpusavyje konkuruoja du ar daugiau darbuotojų, kurių kvalifikacija yra vienoda, dirbti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas. (duomenys neskelbtini) mokykla atsiliepime ir paaiškinime nurodė, kad lėmė ir žmogiškasis faktorius – didesnis socialinis pažeidžiamumas, nes N. L. yra vieniša, vyresnio amžiaus, todėl jai būtų sunkiau susirasti darbą. Teismas, atsižvelgdamas į teisminę praktiką šiuo klausimu, sutinka su darbdavio pozicija ir laiko ją pagrįsta. Be to, buvo atlikta lyginamoji studija, kurioje konstatuota, kad darbuotojų kvalifikacija šioms pareigoms užimti yra vienoda, o ieškovės turimas vadybos ir verslo administravimo kvalifikacinis laipsnis nesuteikia pirmumo kitos atžvilgiu. Teismų praktikoje kvalifikacija laikoma ne tik išsilavinimas, bet ir praktiniai įgūdžiai, patirtis, darbuotojo asmeninės savybės, iniciatyvumas ir, kaip teigia mokyklos direktorius, tokiomis savybėmis labiau pasižymėjo N. L.. Teismas laiko, kad tai yra vadovo diskrecijos teisė spręsti šį klausimą, o teismas nenustatė, kad vadovo veiksmai buvo neteisėti ar nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovo priimtas įsakymas dėl atleidimo iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo pripažinti neteisėtu ir panaikinti nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas. Teismui atmetus ieškinį dėl įsakymo atleisti iš darbo ieškovę pripažinimo neteisėtu ir jį panaikinti, nepagrįsti ir atmestini reikalavimai dėl grąžinimo į darbą bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė pareiškė ieškinį ir prašo iš Šiaulių miesto savivaldybės priteisti 15000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl neteisėtų savivaldybės valdžios institucijų aktų, tačiau šio savo reikalavimo nepagrindė rašytiniais įrodymais, neįrodė, kad neteisėtais valdžios institucijų veiksmais ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, ar kad veiksmai neteisėti, tik patvirtino, kad nėra pripažinti savivaldos institucijų priimti sprendimai neteisėtais. Vėliau savo poziciją pakeitė ir prašė priteisti neturtinę žalą ir iš atsakovo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. Kadangi ieškinys dėl grąžinimo iš darbo atmestinas, todėl atmestinas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismui konstatavus, kad darbdavio veiksmai teisėti ir pagrįsti. Plačiau tik pasisakytina dėl CPK 414 str. 2 d., kur reglamentuota, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą. Teismui šioje byloje nebuvo pareigos įtraukti tinkamą atsakovą, kadangi jis jau buvo byloje įtrauktas, nes DK 250 str. reglamentuoja, kas atsakingas už neturtinę žalą, tai būtų darbo sutarties šalys. Kadangi iš pateiktų dokumentų buvo matyti, kad tinkamas atsakovas (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla byloje jau yra, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 414 str. 2 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla – biudžetinė įstaiga, todėl tinkamas atsakovas dėl neturtinės žalos yra darbdavys, kuris atleido darbuotoją iš darbo. Atsiliepimas buvo įteiktas ieškovei ir jos atstovui (CPK 178, 185 str.).
Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies išlaidas už advokato pagalbą, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir yra 7431,41 Lt. Kadangi sprendimas priimtas atsakovo (duomenys neskelbtini) mokyklos naudai, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų rengimą, į tai, kad vyko keletas posėdžių bei atsižvelgiant į Teisingumo ministro rekomendacijas, atsakovui iš ieškovės priteistinos pagrįstos rašytiniais įrodymais bylinėjimosi išlaidos mažintinos, atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumą, priteisiant iš ieškovės 4000 Lt: už atsiliepimo parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, užklausimus, pasirengimą bylai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei yra atleista pagal įstatymą (Civilinio proceso kodekso 83, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. M. atsakovui (duomenys neskelbtini) pagrindinei mokyklai 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių miesto apylinkės teismą.