- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-23
- Bylos Nr.
- 2-3-206/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- UAB „Proteus Balticus“
- Kategorijos
- 1.2.6Darbo sutartis
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui UAB „Proteus Balticus“ dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, negrąžinant į jį; išmokų, susijusių su darbo santykiais bei jų nutraukimu, priteisimo; atsakovo UAB „Proteus Balticus“ priešieškinį ieškovei J. D. dėl padarytos žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, negrąžinant į jį, išmokų, susijusių su darbo santykiais bei jų nutraukimu, priteisimo. Ieškinį tikslino. Ieškovė nurodė, kad 2003-01-20 ji buvo priimta vyr.finansininkės pareigoms 0,25 etato į uždarąją akcinę bendrovę „Proteus Balticus“. 2006 metų lapkričio mėnesio pradžioje bendrovės direktorius informavo, kad bendrovės buhalterija perkeliama iš Kretingos rajono Vydmantų kaimo į Vilnių, todėl pasiūlė jai nutraukti darbo sutartį. Kartu pasiūlė pasiskaičiuoti pinigines kompensacijas, susijusias su darbo santykių nutraukimu ir nurodė iki lapkričio 15 dienos paruošti perdavimui visus buhalterinius dokumentus. Ji iki nurodytos datos vykdė darbines funkcijas, susirašinėjo su darbdaviu elektroniniu paštu bei mobilaus telefono žinutėmis. 2006 m.lapkričio mėn. 14-15 dienomis ji perdavė atsakovui visus turėtus įmonės dokumentus ir raktus nuo bendrovės buveinės patalpų. 2006-11-23 paštu gavo UAB „Proteus Balticus“ direktoriaus Sauliaus Mikoliūno reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, tai yra-kodėl ji neatvyko į darbą 2006 metų lapkričio mėnesio 7, 8, 9, 10, 14, 15 dienomis. 2006-11-27 ji išsiuntė darbdaviui paaiškinimą, nurodydama, kad nesutinka su nurodytais pažeidimais ir paaiškino, kad nurodytomis dienomis vykdė savo darbines pareigas. Tai patvirtina sąskaitų likučių suvestinės-lentelės, elektroninio pašto įrašų nuorašai. 2006-11-27 kreipėsi į UAB „Proteus Balticus“ dėl darbo ginčų komisijos sudarymo dėl darbo nesuteikimo nuo 2006-11-15. Ji gavo atsakymą 2006-12-05, kuriuo jai buvo pranešta, kad nuo 2006-11-30 ji yra atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 dalies 2 punktą ir 235 str. 2 dalies 9 punktą už darbo drausmės pažeidimą, tai yra už jos neatvykimą į darbą 2006 metų lapkričio mėnesio 7, 8, 9, 10 , 14, 15 dienomis. Ji vertina, kad iš darbo buvo atleista darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, pagal DK 129 straipsnio 1 dalį, nes tokie buvo atsakovo veiksmai: žodinis pranešimas apie buhalterijos perkėlimą į Vilnių, pasiūlymas nutraukti darbo sutartį ir pasiskaičiuoti pinigines kompensacijas. Teismo prašo pripažinti jos atleidimą neteistu ir atleisti pagal DK 129 straipsnio 1 dalį. Pakeitus pagal Darbo kodeksą atleidimo pagrindą, teismo prašo iš atsakovo priteisti išmokas, susijusias su atleidimu. Pirmu (ir patikslintu) ieškiniu ieškovė prašė priteisti 770 Lt atlyginimo už lapkričio mėnesį, 580,31 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2196,31 Lt trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 217,80 Lt kompensaciją už ūkio išlaidas. Nurodė, kad darbdavys jai pravedė 749,77 Lt, todėl liko nesumokėta 3014,81 Lt. Išnagrinėjus susijusią baudžiamąją bylą, po šios bylos atnaujinimo, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo suskaičiavo jai neišmokėtas išmokas: 890,48 Lt suskaičiuotas atlyginimas už lapkričio mėnesį, 3137,58 Lt trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, 217,80 Lt kompensacija už ūkio išlaidas, iš viso 4245,86 Lt. Kadangi DK 207 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina, kad, jeigu dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, todėl jai suskaičiuotų delspinigių dydis 793,55 Lt. DK 297 straipsnis numato, kad darbuotojui priteistina ir vidutinio darbo užmokesčio dydžio suma už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvertinus, kad jos vidutinis darbo užmokestis buvo 1100 Lt (vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 50,77 Lt). Jai priteistinos ir piniginės išmokos už nepanaudotas atostogas, išeitinės kompensacijos skirtumas bei delspinigiai būnant privertinės pravaikštos laike. Taip pat teismo prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė vertina, kad abu direktoriai dirbo aplaidžiai, bendrovėje nebuvo tvarkos, ji tyčia žalos nepadarė, todėl priešieškinio nepripažįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Proteus Balticus“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2003-01-20 atsakovas su ieškove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr.1, pagal kurią ieškovė nustatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį buvo priimta dirbti finansininke atsakovo įmonėje, dirbant nepilna darbo dieną - 0,25 etato. Sulygtas 200 Lt mėnesinis darbo užmokestis. 2006-11-30 su ieškove sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta ir J. D. atleista iš darbo UAB „Proteus Balticus“ direktoriaus įsakymu Nr.06-05 „Dėl J. D. atleidimo iš darbo“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Pagal šį straipsnį pravaikšta yra apibrėžiama kaip neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Darbuotojas laikomas atvykusiu į darbą, kuomet jis yra savo darbo vietoje ir atlieka jam pavestas darbo funkcijas. Ieškovė buvo atleista ne už tai, kad pažeidė darbo tvarkos taisykles ar pareigines instrukcijas, o už tai, kad 2006 m. lapkričio 7 d., 8 d., 9 d., 10 d., 14 d., 15 d. neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių ir nepateikė atsakovui jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą ieškovės neatvykimo į darbą priežastis pripažinti svarbiomis. Ši nuobauda J. D. buvo paskirta laikantis DK numatytų drausminės nuobaudos paskyrimo taisyklių. 2006-11-20 atsakovo direktorius surašė tarnybinį pranešimą Nr.06-02 „Dėl J. D. neatvykimo į darbą“, kuriame nurodoma, jog bendrovės vyr.finansininkė J. D. 2006 m. lapkričio 7 d., 8 d., 9 d., 10 d., 14 d., 15 d. neatvyko į darbą. Šis pranešimas buvo surašytas remiantis 2006-11-17 iš Viešosios policijos Klaipėdos apsaugos skyriaus gauta ataskaita, apie atsakovo pastato, esančio adresu Saulės tako g.14, Vydmantai, Kretingos raj. apsaugos sistemos įjungimą ir išjungimą nuo 2006-11-01 iki 2006-11-15. Iš šios ataskaitos matyti, jog 2006 m. lapkričio 7-10 dienomis įmonės pastato apsaugos sistema nei išjungta, nei įjungta nebuvo, o tai reiškia, jog ieškovė į savo darbavietę minėtomis dienomis atvykusi nebuvo iš viso. Nepagrįstas ieškovės teiginys, jog minėtomis dienomis ji dirbo, nurodant, kad viską darė kompiuteriu savo namuose. Pagal su ieškove 2003-01-20 darbo sutarties nuostatas ieškovė buvo priimta dirbti UAB „Proteus Balticus“ finansininke, darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad ji dirba namuose. Atsakovas jam priklausančiame pastate adresu Saulės tako g.14, Vydmantai, Kretingos raj., buvo sudaręs visas būtinas ir reikalingas sąlygas darbui, nes ieškovei buvo suteikta darbo vieta, jai buvo pastatytas kompiuteris su interneto ryšiu ir pan. J. D. savo darbines pareigas turėjo atlikti būtent ten. Ieškovei buvo sudarytos sąlygos pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, tačiau J. D. pasiaiškinime nurodė 2006 m. lapkričio 7 d., 8 d., 9 d., 10 d., 14 d., 15 d. buvusi darbe. Ieškovė melagingai nurodė, kad darbdavys 2006 m. lapkričio mėn. pradžioje ją žodžiu informavo apie bendrovės buhalterijos perkėlimą į Vilnių, nes bendrovė, kaip ir jos buhaterija, buvo ir liko Vydmantuose. J. D. buvo siūloma nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, nes atsakovui buvo reikalingas finansininkas, kuris savo darbines funkcijas atliktų bendrovės adresu Saulės tako g.14, Vydmantai, Kretingos raj., imant domėn, kad bendrovė yra maža, samdomų darbuotojų taip pat mažai, todėl finansininko buvimas darbo vietoje reikalingas bendrovės sklandžiam funkcionavimui, o jai neatvykus į darbą - tiesiog neįmanoma bendrovės veikla. Buvęs bendrovės direktorius buvo nereiklus, todėl leido finansininkei ne tik nedirbti kasdien, bet ir griežtos atskaitomybės dokumentus laikyti ne darbo vietoje. Esant teisėtam atleidimo pagrindui, iš viso nėra pagrindo priteisti ieškovės nurodytas su atleidimu susijusias išmokas. Su atleidžiamu darbuotoju J. D. buvo pilnai atsiskaityta atleidimo dieną ir tai patvirtina atsakovo 2007-08-10 pažyma apie ieškovei per 2006 metų lapkričio mėnesį išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas. Apie ieškovės atleidimą jos atleidimo dieną 2006-11-30 buvo pranešta Sodrai.
Atsakovas byloje 2010-09-13 pateikė priešieškinį. Atsakovas nurodė, kad 2003-01-20 UAB „Proteus Balticus“ su J. D. sudarė Darbo sutartį Nr.1. Vadovaujantis šia sutartimi J. D. buvo priimta dirbti nepilnai darbo dienai 0,25 etato finansininke už sutartimi sulygtą darbo užmokestį 200 Lt per mėnesį. Ši sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių: darbdavio UAB „Proteus Balticus“ direktoriaus S. S. ir darbuotojos J. D.. 2006-11-15 J. D. perdavė visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir kitą bendrovės dokumentaciją, įskaitant nurodytą darbo sutartį. Patikrinus šią sutartį, paaiškėjo, kad 2005-04-01 J. D. savo ranka darbo sutartyje surašė ir pati pasirašė priedą, kuriuo pati sau savavališkai pakeitė atlyginimą, nustatydama sau 1100 Lt mėnesinį atlyginimą bei sumažino savo darbo laiką nuo 0,25 etato iki 1 valandos per dieną. Taigi, atlyginimas per vieną dieną padidėjo 5,5 karto, o darbo krūvis sumažėjo daugiau kaip 2 kartus, kas yra akivaizdžiai nepagrįsta normaliomis bendrovės veiklos sąlygomis. J. D., pasinaudodama, jog ji yra finansininkė, sau kas mėnesį išsimokėdavo 1100 Lt atlyginimą. Ištaisiusi darbo sutartyje įrašą, nuo 2005-04-01 iki 2006-11-30 ji neteisėtai prisiskaičiavo 14410,00 Lt užmokestį, vietoje sutarto su darbdaviu 2620 Lt., ir atskaičius mokesčius išsimokėjo 11790,00 Lt. UAB „Proteus Balticus“ ne tik sumokėjo J. D. 11790,00 Lt darbo užmokesčio, bet ir privalėjo nuo šių neteisėtų J. D. pajamų sumokėti gyventojų pajamų mokestį, įmokas į valstybinio socialinio draudimo biudžetą, įmokas į garantinį fondą. Iš viso bendrai bendrovei padarė 23614,02 Lt žalą. Buvęs bendrovės direktorius S. S. 2007-08-31 teismo posėdžiu metu apklaustas liudytoju parodė, kad dėl J. D. atlyginimo pakėlimo buvo kalbama, tačiau atlyginimo padinimo fakto neįformino, nes jau buvo įsakymas atleisti jį patį iš direktoriaus pareigų. UAB „Proteus Balticus“ veikloje tvarkoma direktoriaus įsakymų knyga, kurioje yra įregistruoti ir sunumeruoti visi bendrovės direktoriaus priimti įsakymai bendrovės veiklos klausimais nuo 2003-01-20 iki 2005-04-18, tačiau jų tarpe nėra įsakymo apie J. D. atlyginimo dydžio keitimą. Darbo sutarčių registravimo taisyklės, patvirtintos 2003-04-24 LR Vyriausybės nutarimu Nr.503 „Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato privalomą darbo sutarčių registravimą ir visų galiojančių darbo sutarčių pakeitimų registravimą. Šių taisyklių 6.8 punkte numatyta, kad registravimo žurnale turi būti įrašyti duomenys apie darbo užmokesčio dydžio pakeitimą. UAB „Proteus Balticus“ darbo sutarčių registravimo žurnale yra tik du įrašai, susiję su J. D., iš kurių vienas apie darbo sutarties su J. D. sudarymą, antras-apie sutarties nutraukimą. 2005-04-23 UAB „Proteus Balticus“ pradėjo dirbti naujas direktorius Saulius Mikoliūnas. Manoma, kad finansininkė pasinaudojo momentu, kai bendrovėje keitėsi direktoriai ir pati vienasmeniškai darbo sutartyje nurodė apie atlyginimo sau pakėlimą. DK 99 str. yra nurodyta, kad darbo sutartis yra sudaroma raštu dviem egzemplioriais, ją pasirašo darbdavys ir darbuotojas, vienas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka pas darbdavį. Su šia byla susijusios baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad įrašą darbo sutartyje padarė J. D.. Darbo sutartis yra dvišalis sandoris, todėl nesant vieno iš šaliu parašo apie sutarties pakeitimą, toks pakeitimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių. J. D. ir pati tai pripažino apeliaciniame skunde baudžiamojoje byloje. CK 1.80 str. 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. UAB „Proteus Balticus“ įstatuose numatyta, kad bendrovės kasdienę veiklą organizuoja bendrovės direktorius, kuris yra vienasmenis valdymo organas. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str.1). Darbo kodekso 255 str. apibendrinti darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejai. Šio straipsnio pirmame punkte numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jeigu žala padaryta tyčia, todėl atsakovas prašo iš J. D. priteisti 23614,02 Lt žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad ieškinys ir priešieškinis nepagrįsti, todėl atmestini.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė J. D. 2003-01-20 buvo priimta finansininkės pareigoms 0,25 etato į atsakovo uždarąją akcinę bendrovę „Proteus Balticus“. 2006-11-30 su ieškove sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta. J. D. atleista iš darbo UAB „Proteus Balticus“ direktoriaus įsakymu Nr.06-05 „Dėl J. D. atleidimo iš darbo“ pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. pravaikšta yra apibrėžiama kaip neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną. Darbuotojas laikomas atvykusiu į darbą, kuomet jis yra savo darbo vietoje ir atlieka jam pavestas darbo funkcijas. Ieškovė buvo atleista ne už tai, kad pažeidė darbo tvarkos taisykles ar pareigines instrukcijas, o už tai, kad 2006 m. lapkričio 7 d., 8 d., 9 d., 10 d., 14 d., 15 d. neatvyko į darbą be pateisinamų priežasčių ir nepateikė atsakovui įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą ieškovės neatvykimo į darbą priežastis pripažinti svarbiomis. Iš pačios ieškovės prie pirminio ieškinio pateiktų įrodymų -jos 2006-11-27 dienos paaiškinimo matyti, kad ieškovė paaiškino nurodytomis dienomis buvusi darbe ir paaiškino, kad tai įrodo pridėti elektroniniai laiškai, lapkričio 15 dienos dokumentų priėmimas-perdavimas. Ieškovė prie ieškinio yra pridėjusi elektroninio susirašinėjimo su direktoriumi 2006-11-07, 2006-11-09, 2006-11-10, 2006-11-13, 2006-11-14 2006-11-15 elektroninių laiškų kopijas. Teismas vertina, kad nurodyti elektroniniai laiškai būtent ir nurodo, kad ieškovė nebuvo darbe, nes ji tik susirašinėjo su direktoriumi, o ne dirbo darbo vietoje ir sprendė finansininus klausimus, o laiškus, kaip ji pati paaiškino, siuntė iš namų kompiuterio, asmeninės elektroninės pašto dėžutės. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat davė parodymus, kad minėtomis dienomis ji darbe buvo, buvo tiek, kiek jai priklauso bendrovės būstinėje būti, tačiau neteisingai veikė, ar neveikė apsauginė signalizacija, kurios duomenimis remiasi atsakovas. Į teismo posėdį iškvietus apsaugos tarnybos specialistą - liudytoją G. D., jis paaiškino ir patvirtino, kad nurodytu laikotarpiu UAB „Proteus Balticus“ buveinės, esančios adresu Saulės tako g.14, Vydmantai, Kretingos raj. objekto apsauga veikė tvarkingai, gedimų nebuvo užfiksuota ir remiantis apsaugos ataskaitos suvestine nurodyto laikotarpio 7 d., 8 d., 9 d., 10 d. į patalpas iš viso nebuvo įeita, ar išeita iš jų. Po šių liudytojo parodymų ieškovė pakeitė savo parodymus ir nebeaiškino, kad buvo darbavietėje, ėmė aiškinti, kad jai nebuvo nustatyta, kur ji turi atlikti darbines pareigas, ji jas atlikinėjo namie, darbiniais reikalais važinėjo į SODRĄ, VST ir pan. Šiems savo paaiškinimams pagrįsti ieškovė įrodymų nepateikė. Pati ieškovė panaudojo terminą, kad 14-15 dienomis buvo „iškviesta“ perduoti buhalterinę dokumentaciją, kas rodo, kad ji nebuvo darbo vietoje, darbdaviui ją reikėjo iškviesti. Kad tarp šalių iš tikrųjų vyko derybos dėl J. D. atleidimo iš darbo šalių susitarimu rodo ieškovės byloje pateiktas bendrovės direktoriaus elektroninio laiško jai kopija, iš kurios matyti, kad direktorius nurodė „Paskaičiuok kiek tau priklauso išeinant iš darbo atostoginių ir kiek atlyginimo iki lapkričio 15 dienos“. Teismas laiko, kad nuobauda J. D. buvo paskirta laikantis DK numatytų drausminės nuobaudos paskyrimo taisyklių. 2006-11-20 atsakovo direktorius surašė tarnybinį pranešimą Nr.06-02 „Dėl J. D. neatvykimo į darbą“, kuriame nurodoma, jog bendrovės vyr.finansininkė J. D. nurodytomis dienomis neatvyko į darbą. Teismas vertina, kad 2006-11-14 ir 2006-11-15 negalėjo būti laikoma pravaikšta, nes pagal jau minėtą objekto apsaugos ataskaitą, tomis dienomis į bendrovės patalpas buvo įeita, šiomis dienomis, tiek ieškovės, tiek atsakovo atstovo parodymais, vyko perdavimas. Tačiau, kad ir mažesnis pravaikštų dienų skaičius nekeičia esmės. Pagal su ieškove 2003-01-20 darbo sutarties nuostatas ji buvo priimta dirbti UAB „Proteus Balticus“, darbo sutartyje nebuvo numatyta, kad ji dirbs namuose. Tačiau akivaizdu, kad bendrovėje pasikeitus direktoriams, buvo nurodyta darbo vieta ir reikalavimas būti darbo vietoje buvo. Atsakovas šiam teiginiui patvirtinti yra pridėjęs dar metų pradžioje rašyto 2006-01-17 elektroninio laiško J. D. kopiją, iš kurio aiškiai matyti, kad darbo vieta buvo apibrėta „kaip ir kalbėjome vakar, Vydmantuose darbo kabinetas yra pilnai paruoštas ir nuo šiandien sausio 17 d. kiekvieną darbo dieną po 2 valandas privalai dirbti savo darbo vietoje Vydmantuose“ (b.l. 1 t. 106). Atsakovo atstovas nurodė, kad 2006 metais bendrovei priklausančiame pastate adresu Saulės tako g.14, Vydmantai, Kretingos raj., buvo sudarytos visos būtinos ir reikalingos sąlygas darbui, nes ieškovei buvo suteikta darbo vieta, jai buvo pastatytas kompiuteris su interneto ryšiu ir pan., todėl J. D. savo darbines pareigas turėjo atlikti būtent ten. Ieškovė savo paaiškinimo, kad jai buvę leista dirbti ne bendrovės patalpose nepagrindė, tuojab, kad elektroniniame laiške ji pati rašo, kad „dabar ant principo liepia sėdėti po 2 val. Vydmantuose... vienu žodžiu, man tokie santykiai nepatinka“ (b.l. 1 t. 105). Čia ieškovė net neginčija, kad pagal pakeitimą jai tereikėtų darbo vietoje būti tik 1 valandą. Kritiškai vertintina ieškovės pozicija jos teiginių atžvilgiu, kad ji pildydama UAB „Proteus Balticus“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose ir 2006 spalio, lapkričio mėnesiais žymėjo, kad ji dirbo po 2 val., kai įrodinėja, kad jau virš metų laiko yra įsakymas pakeisti jos darbo laiką į vieną valandą ( b.l. 1 t. 86, 87). Teismas laiko, kad J. D. neįrodė, kad ginčijamu laikotarpiu buvo darbe visą jai skirtą darbo dienos laiką, todėl vertina, kad iš darbo J. D. buvo atleista pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. teisėtai ir pagrįstai, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jos atleidimą neteistu ir atleisti pagal DK 129 straipsnio 1 dalį laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Kiti ieškovės reikalavimai yra susiję ir priklausomi iš dalies nuo pirmo reikalavimo išsprendimo. Nepakeitus atleidimo pagrindo, nepriteistina kompensacija. Tikslu išspręsti klausimą, ar liko atsakovas skolingas kokių nors išmokų J. D., būtina nustatyti koks atlyginimas, kokiu pagrindu J. D. buvo mokamas, kiek išmokėta. J. D., kaip bendrovės finansininkė pati sau turėjo pasiskaičiuoti su atleidimu susijusias išmokas. 2006-11-13 elektroniniame laiškė bendrovės direktoriui ji nurodė „mano atsiskaitymas nuo 15 d. 3231,10 Lt (atlygin. komp., išeitinė), ūkio išlaidos 517,80 Lt (benzinas, tušas, nes namuose spausdindavau, kai nebūdavo interneto ryšio, telefono pokalbiai)“. Gavęs šį atsakymą, netrukus direktorius dar kartą parašė J. D., klausdamas, „kiek kartų prašiau tiksliai surašyti kas kiek ir už ką!”. Į šį laišką J. D. 2006-11-14 atsakė: „Išmokėti 3004.13 Lt (į rankas). Atlyginimas 408,28 Lt. Kompensacija už nepanaudotas atostogas 516.85 Lt. Kompensacija už tris mėn 2079 Lt. Skaičiavimas. Iš viso priskaičiuota 4179,75 Lt. Atlyginimas 471,40 Lt. Kompensacija už nepanaudotas atostogas 738,35 Lt. Kompensacija už tris mėnesius 2970 Lt. Išskaičiuoti mokesčiai 1175,62 Lt., GPM 1050,23 Lt, Sodra – 125,39 Lt“. 2006-11-15 ryte J. D. nusiuntė direktoriui dar vieną elektroninį laišką nurodydama dar didesnę sumą 3144,26 Lt. (b.l. 1 t.17). Paskutiniu patikslintu ieškiniu ji nurodė 890,48 Lt priskaičiuotą atlyginimą už lapkričio mėnesį, 3137,58 Lt dydžio išeitinę išmoką, 217,80 Lt kompensaciją už ūkio išlaidas, iš viso 4245,86 Lt, 793,55 Lt delspinigių bei kitų papildomai skaičiuotinų išmokų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas atsiskaitydamas su ja, jai pervedė 749,77 Lt.
UAB „Proteus Balticus“ darbo sutartyje Nr. 1 dėl priėmimo į darbą J. D. (originalas yra prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-123-474/2009 1 tomo 5 lape) yra nurodyta, kad ji priimta 0,25 etato su 200 Lt alga. Sutartyje tekstas atspausdintas. Sutartį pasirašė abi šalys. Toliau po šių parašų yra prierašas apie darbo sutarties pakeitimą ir parašyta „2005-04-01 nustatytas mėnesinis atlyginimas 1100 Lt“ ir dar kita spalva prierašas „ir darbo laikas 1 val per dieną“. Po darbo sutarties pakeitimu yra tik J. D. parašas. Akivaizdu, kad sutartį dėl priėmimo į darbą ir atlyginimo bei darbo laiko nustatymą surašė ne J. D., nes tekste ne kartą iškraipytas jos vardas. Prierašą padarė J. D. ir tai patvirtina baudžiamojoje byloje atlikta ekspertizė (prijungt.baudž.bylos I t. 78-80 l). Civilinėje byloje 2007-08-31 teismo posėdžio metu pirmą kartą buvo apklaustas buvęs bendrovės direktorius liudytojas S. S.. Jis teisme paaiškino, kad buvo kalbama apie J. D. atlyginimo padidinimą, šio atlyginimo padidinimo fakto neįformino, nes tuo metu jau buvo įsakymas atleisti jį iš darbo. Nepamena, kad būtų pasirašęs įsakymą dėl atlyginimo J. D. padidinimo (b.l. 1 t. 132). Ne be pagrindo teismo posėdžio metu buvo išsakyta atsakovo atstovo S.Mikoliūno replika, kad susijusioje baudžiamojoje byloje duodamas parodymus, buvęs bendrovės vadovas kuo toliau, tuo daugiau prisiminė. Baudžiamojoje byloje matyti, kad dar 2007-10-29 liudytojas S. S., būdamas perspėtas pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs konkrečius parodymus, kad 2005-04-19 jo namuose J. D. kreipėsi į akcininko žmoną R. K. dėl atlyginimo pakėlimo. Iki tol apie jos atlyginimo padidinimą su juo niekas nekalbėjo, jis pats šių reikalų nebetvarkė, nes jam buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo iš darbo (prijungt. Baudž. bylos I tomo 85 l.). Po metų tas pats liudytojas papildomų parodymų metu paaiškino, kad J. D. 2005-04-19 prašė, o ne tarėsi dėl atlyginimo padidinimo (prijungt. Baudž. bylos I tomo 86 l.). Vėliau, teismų posėdžių metu jis jau aiškino, kad buvo priimtas įsakymas pakelti J. D. atlyginimą. Prijungtoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas savininkas, vienintelis akcininkas C. K., kuris parodė, kad 2005 m. nei kovo, nei balandžio mėnesį nebuvo kalbėta apie J. D. atlyginimo pakėlimą ir darbo valandų sumažinimą, apie tai neužsiminė nei S. S., nei R. K.. Jis nieko nežinojo, kad J. D. padarė darbo sutartyje pakeitimus dėl atlyginimo pakėlimo ir darbo valandų sumažinimo. S. S. negalėjo savarankiškai spręsti visų klausimų (prijungt. Baudž. bylos I tomo 113 l.). Prijungtoje baudžiamojoje byloje buvo apklausta kaip liudytoja bendrovės faktinio savininko-vienintelio akcininko C. K. žmona R. K., kuri parodė, kad ji neturi jokių įgaliojimų tvarkyti UAB „Proteus Balticus“, taip pat neturėjo jokių įgaliojimų pakelti atlyginimą J. D.. 2005 m. nei kovo, nei balandžio mėnesį nekalbėjo su J. D. dėl jos atlyginimo pakėlimo (prijungt. Baudž. bylos I tomo 110-112 l.). Įtariamoji J. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo atsisakiusi duoti parodymus, atsisakė dalyvauti akistatose. Klaipėdos apygardos teismo J. D. atžvilgiu priimtame išteisinajame nuosprendyje pasisakyta, kad teismų praktikoje laikoma, kad dokumento suklastojimas– tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinėmis pastangomis pakeičiama dokumente užfiksuota informacija (keičiamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan., arba teisinga informacija pakeičiama pasinaudojus intelektinėmis pastangomis (įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys. Baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik, jei ji turi visus atitinkamos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Nuosprendyje nurodyta, kad byloje nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad J. D. sąmoningai, t. y. veikdama tiesiogine tyčia, suklastojo kaltinime įvardytą dokumentą – darbo sutartį – bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „Proteus Balticus“ priklausantį, turtą. Išanalizavus nuteistosios J. D. veiką, apygardos teismas padarė išvadą, kad J. D. veikoje nėra jai inkriminuotų nusikaltimų objektyviosios pusės požymio – priežastinio ryšio tarp apeliantės veikos ir kilusių padarinių. Baudžiamosios teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtaką padarinių atsiradimui. Tai, kad J. D. su darbdavio žinia, savo darbo sutartyje įrašė darbo užmokesčio ir laiko pakeitimus, teisėjų kolegijos nuomone, neįrodo, kad būtent nuteistosios veiksmai lėmė šių sąlygų įgyvendinimą. Tokiu būdu, J. D. baudžiamąja tvarka buvo pripažinta nekalta dėl dokumento duomenų pakeitimo, kuriuo buvo jai pakeltas atlyginimas, nes, šie vien jos pakeitimai negalėjo sukelti teisinių padarinių. J. D. sudaryti dokumentai – darbo sutartys, įsakymai buvo tik projektas, o ar pastarieji taps teisiškai reikšmingu dokumentu, sukeliančiu teisines pasekmes, priklausė ne nuo J. D. valios, nes ji tiesiog buvo nekompetentinga spręsti minėtąjį klausimą.
Teismo nuomone, už 2006 m. lapkričio mėnesį atlyginimas J. D. turėjo būti skaičiuojamas ne už visas darbo dienas, kaip skaičiavo ji pati, nes teismas pripažino, kad 4 dienas ji padarė pravaikštas, taip pat ir ne už 4 darbo dienas, kaip skaičiavo atsakovas, nes jis neįskaičiavo laikotarpio nuo lapkričio mėnesio 15 dienos, kai darbdaviui paliepus J. D. perdavė savo darbą, tačiau jai nebuvo suteiktas darbas iki atleidimo lapkričio 30 d. Jeigu vertinti, kad J. D. atlyginimas 1100 Lt, tai suskaičiuotinas atlyginimas už 17 darbo dienų (21-4) 890,46 Lt. Nuo šios sumos išskaičiuotina sod.draudimo įmoka (3 proc.) 26,71 Lt, GPM įmoka (27 proc.) 240,42 Lt. Išmokėtinas atlyginimas 623,33 Lt. Jeigu vertinti, kad nuo priėmimo datos-sausio 20 d. skaičiuotina kompensacija už nepanaudotas atostogas, o iki atleidimo priešpaskutinių trijų mėnesių vienos dienos atlyginimo dydis 50,77 Lt, kompensacija už nepanaudotas atostogas (23,82 ×0,7= 16,67 16,67×50,77) = 846,34 Lt. Nuo šios sumos taip pat išskaičiuotina sod.draudimo įmoka (3 proc.) 25,39 Lt, GPM įmoka (27 proc.) 228,51 Lt., išmokėtina 592,44 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jai pervedė 749,77 Lt., tačiau iš banko išrašo matyti, kad 2006 m. lapkričio mėnesį J. D. UAB „Proteus Balticus“ pervedė 1049,77 Lt (prijungt. Baudž.bylos 1 t. 15 l.), tai patvirtina įmokos Sodrai dydis. Ieškovė pati, būdama atsakovo finansininke, jai pavestus bendrovės dokumentus, tame tarpe ir finansinius dokumentus pildė netiksliai, nepilnai su ištaisymais, ką įrodo jos užpildyta jos pačios 2006 metų buhalterinė asmens kortelė, kurioje nėra duomenų apie tarnybos eigą, nenurodyta jokių įsakymų, atlyginimo ir jo priedų duomenų, kortelė su eile ištaisymų. Tos pačios finansininkės J. D. surašytos kortelės duomenimis 2006 metais jai atostoginiai buvo skaičiuojami sausio, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais (b.l. 1 t. 39 l.). Tai patvirtina ir bankų išrašai apie J. D. pervestus mokėjimus: atlyginimus ir atostoginius sausio, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais (prijungt. Baudž.bylos 1 t. 14-16 l.). 2005 metų gruodžio mėnesį jai atostoginiai buvo taip pat išmokėti (prijungt.baudž.bylos 1 t. 18 l.). Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad J. D. teisingai aiškino, kad jos atlyginimas nuo priėmimo momento faktiškai didėjo. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2003 metais jos pareiginis atlyginimas buvo 200 Lt ir toks buvo iki 2004 m gegužės mėnesio. 2004 m. birželio mėnesį jos pareiginis atlyginimas buvo 400 Lt, ir toks buvo iki metų galo. 2005 m. sausio-kovo mėnesiais buvo 500 Lt. Jokių išmokų už ūkio išlaidas nebuvo mokama (prijungt. Baudž. bylos 2 t. 3 l.). 2005 m. balandžio mėn., pasikeitus direktoriams, balandžio-gegužės mėnesiais žiniaraščiuose, nepatvirtintuose naujo direktoriaus S.Mikoliūno parašu ir kuriuos pasirašė tik J. D., jos pareiginis atlyginimas nurodytas 1100 Lt, o toliau - 2005 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais direktoriaus parašu nepatvirtinuose žiniaraščiuose J. D. savo atlyginimą nurodė net po 1720 Lt. Tokio dydžio atlyginimai jai ir buvo išmokėti, nes tai patvirtina bankų išrašai, duomenys apie valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo J. D. priskaičiuotų 1720 Lt atlyginimų (prijungt. Baudž. bylos 1 t. 20-23, 2 t. 3 l.). J. D. 2005 metais gruodžio mėnesį skaičiuodama ir išmokėdama atostoginius skaičiavo ne nuo vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio 50,77 Lt, koks turėtų būti skaičiuojamas jeigu jos atlyginimas būti 1100 Lt, (ir kaip pati ieškovė nurodė ieškinyje), o skaičiavo vidutinį vienos dienos darbo užmokestį laikydama jau 70, 94 Lt ir sau permokėjo 387,60 Lt. Toliau skaičuodama sau atostoginius 2006 metų pradžioje keturis mėnesius (sausio, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiai) toliau pagrindu turėjo nepagrįstai padidintą vidutinį vienos dienos darbo užmokestį ir taip dar kartą padidino atostoginius. J. D. pati pasiskaičiavo ir ūkio išlaidas 217,80 Lt, kurių mokėjimo pagrįstumo ji nepateikė nei kaip ieškovė, nei kaip atsakovo finansininkė. Teismo posėdžio metu J. D. paaiškino, kad ūkio išlaidų jai mokėjimas buvo aptartas žodžiu taip pat 2005 pavasarį. Tam buvo numatyta 250 Lt suma, tačiau kokiam laikui ji skirta - ji nežino (b.l. 1 t.116). Teismas atkreipia dėmesį, kad realiai lapkričio mėnesį ji dirbo tik 6 darbo dienas, todėl ūkio išlaidų dydis aiškiai nepagrįstas, nors atsakovo ir neginčytas. Imtina domėn ir aplinkybė, kad ieškovė sau ūkio išlaidas pradėjo skaičiuoti tik nuo 2006 metų sausio mėnesio, nors jau pusmetis dirbo direktorius S.Mikoliūnas ir jis šiuo klausimu jokių įsakymų nepriiminėjo. Darytina išvada, ką pasisakė ir pati J. D., nuo 2005-04-01 padidintas atlyginimas jai buvo mokamas projekto pagrindu. Teismas vertina, kad esant išdėstytai faktinei situacijai, sau padidintą atlyginimą J. D. skaičiavo ir mokėjo nepagrįstai ne dėl savo kaltės ar tyčios, o dėl bendrovės vadovo aplaidumo (ar tyčios). Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvusi jo klaida. Darytina išvada, kad atlyginimo skaičiavimo ir išmokėjimo klausimais buvo aplaidus ir bendrovės pareigas perėmęs naujas direktorius S.Mikoliūnas. Teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti išmokas susijusias su atleidimu, nepagrįstas (DK 206 str. 1 d.), , nes ji sau yra išsimokėjusi ir permokėjusi, todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas. Tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms, negali būti tenkinamas ir atsakovo priešieškinis, nes DK 255 str. 1 d., 2 d., numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai ji padaroma tyčia, nusikalstama veika. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad J. D. ginčo atlyginimas buvo išmokėtas ne dėl jos kaltų veiksmų, o dėl darbdavio aplaidumo, priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis LR CPK 93 str., 98 str., dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškinį ir priešieškinį atmetus, abi šalys paliktinos su savo turėtomis bylinėjimosi išlaidomis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.