Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir nurodė, jog 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neatsimena, buvo šalia namo adresu (duomenys neskelbtini). Pro šalį ėjo J. (K.), kurią jis pakalbino ir pasiūlė eiti kartu išgerti. Su J. išgėrė alaus, parūkė, kaip tyčia pro šalį ėjo A. (M.) ir pakvietė užeiti pas jį. D. S. su J. nuėjo pas A., ten D. S. pamatė R. (J.). Visi keturi gėrė alų. Po kokio pusvalandžio atėjo S. (B.), pradėjo rėkti ant A., sudavė 2-3 smūgius – du į galvos sritį, vieną į krūtinę ir tada A. nukrito ant lovos. D. S. paklausė, kas čia vyksta ir S. pasakė, kad A. jį apkaltino telefono vagyste. Satkus į konfliktą nesikišo, toliau gėrė alų. K. S. išėjo, D. S. sudavė A. kelis smūgius ir pasakė, kad taip tarp kaimynų nesidaro, liepė jam atiduoti telefoną. Po to atsistojo R., kuris pasakė, kad jis A. M. atsilygins ir už tai, kad buvo ant jo parašęs pareiškimą. T. R. sudavė 8-9 smūgius A. M. į įvairias kūno vietas. A. nukrito šalia lovos. D. S. pasodino A. ant lovos, matė, kad po akim mėlynė ir nubrozdinta galva. Po to D. S. su J. išėjo namo. Teigia, jog viską gerai atsimena ir visai nebuvo taip, kaip sakė liudytojai, jog S. šokinėjo ant nukentėjusiojo. Prieš tai laiptinėje matė, kaip S. rėkia ant A., kad atiduotų telefoną ir suduoda jam kelis smūgius. Nematė, kad A. būtų nukritęs nuo laiptų. Ryte atsikėlęs, kartu su J. užėjo į A. butą, tuo metu A. su R. gėrė alų, A. blogai atrodė, todėl D. S. jam pasakė negerti alaus, o R. pasakė, kad jį (A.) visą naktį daužė už telefoną ir už tai, ką anksčiau yra pridaręs. D. S. pasakė, kad reiktų kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kviečiant greitąją, R. pasakė, kad čia ne jo reikalas ir dingo. A. paprašė jį perrengti švariais rūbais, todėl S. su J. padėjo jam persirengti. A. sakė, kad jam greitosios nereikia ir sakys, jog nukrito nuo laiptų. P. S. palydėjo A. iki greitosios, J. sako neteisybę, apie tai, kad jis liepė sakyti A., jog nukrito nuo laiptų. V. J. klausė, ar ją kvietė policija, tačiau iš jos atsakymo nesuprato kvietė ją, ar ne. Pasakė jai, kad ji sakytų teisybę arba sakytų ką nori, nes vis tiek viskas kris ant S., kadangi jis teistas, nors mušė visi, bet kaltas liks jis. J.i negrasino, kad nupjausiu galvą ir nėra sakęs, kad teistas už žmogžudystę, jis iš viso apie teistumus nekalba. Įvykio dieną tiek R., tiek Jurgą matė pirmą kartą, su Sauliumi pasisveikindavo, bet nieko bendro neturėjo, žino, kad jis yra agresyvus, muša savo žmoną ir visi kaimynai bendrabučio aukšte jo bijojo. Tą naktį S. nakvojo pas mamą, ji gyvena nuo A. per penkis kambarius, negirdėjo, kad iš A. kambario būtų sklidęs koks nors triukšmas. Kai ėjo į tualetą girdėjo, kad R. su kažkuo ginčijasi dėl telefono. Negalėjo naktį sutikti E. Ž. ir pasakyti, kad suspardė A.. Pamiršo per E. Ž. apklausą paklausti, ar tą vakarą ji buvo blaivi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pamiršęs pasakyti, kad sudavė A. du smūgius, tik pasakė, kad sudavė vieną smūgį delnu, kai pamatė, kad jis šlapinasi koridoriuje. J.i sakė, kad gal perlenkė lazdą ir per stipriai trenkė A. į veidą ir galėjo jam sulaužyti žandikaulį. Kai jis skambino greitajai med. pagalbai, A. jam liepė sakyti, kad jis nukrito nuo laiptų. Kai kvietė greitąją, R. jau nebuvo, nes jis iškart pabėgo, kur tuo metu buvo J. – nepastebėjo. A. S. skambino, jog jį priglaustų, bet ne dėl šito įvykio. Kitame bendrabutyje buvo sužalotas jaunuolis, todėl D. S. išsigando, kad viskas gali ,,kristi“ ant jo ir norėjo pasislėpti pas A. S.. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiksliai neatsiminė kiek, kartu ir kur A. M. sudavė S.. S. pirmiausiai A. sudavė smūgius laiptinėje, po to jo kambaryje. Visuomet, kai sutikdavo girtą R. klausdavo, ar jis eis pas tyrėjus, tai jis sakydavo, kad neis ir slapstysis tam, kad sėstų S.. Teigia, jog jam R. J. iš ryto pasakė, kad visą naktį daužė A. M..

Dėl civilinio ieškinio nurodė, jog be pagrindo iš jo prašo tiek daug pinigų, nes nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis tikrai negalėjo numirti. Nesupranta, kodėl jį kaltina vieną, kai mušė visi. Mano, kad daugiausiai žalos iš jo galėtų priteisti 8000 eurų, už tai, kad A. trenkė ir gal sulaužė žandikaulį ir prakirkto lūpą, užstatė mėlynių. O turtinės žalos padarė ne daugiau, kaip už porą tūkstančių eurų.

Dėl teisme perskaitytų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (3 t. 30-32 b. l.), D. S. nurodė, jog žinojo, kad visi kaltins jį ir planavo per teismą pasakyti visą teisybę. Supranta, kad padarė klaidą, jog ikiteisminio tyrimo metu nedavė visų ir teisingų parodymų. R. iš pradžių sakė, kad abu laikytųsi to paties ir neprisipažintų, todėl nenorėjo kalbėti ,,ant R.“. Dabar jau nemato tikslo meluoti, nes visi kalba ,,ant jo“, t. y. D. S.. Susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga neskaitė R. parodymų, prašė akistatos su R., bet ji nebuvo atlikta, o tyrėja pasakė, kad reikia greitai bylą pabaigti ir, kad viską galės aiškinti teisme. Kaip supranta, visi liudytojai susitarė kaltę suversti S., jų parodymai nesutampa apie nukentėjusiojo spardymą, o R. pasakė, jog neprisimena, kai ryte S. sakė, kad visą naktį A. daužė. Daug dalykų ikiteisminio tyrimo metu buvo pamiršęs, nes turėjęs galvos traumų tiek kalėjime, tiek laisvėje. Kas paslėpė patalynę ir A. kruvinus drabužius, po to kai jį išvežė greitoji – nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose D. S. nurodė, jog psichiatro ar narkologo įskaitą jis neįrašytas, galvos traumų neturėjęs. Galimai 2016 metų rugsėjo 4 d. prie savo laiptinės sutiko tos pačios laiptinės gyventojus – A. M., S., kurio pavardės nežino, ir S., kuris gyvena tame pačiame aukšte. Jie visi ginčijosi dėl kažkokio telefono, matė, kaip S. sudavė keletą smūgių A. M. kumščiu į veidą, A. M. nenugriuvo. D. S. pasakė S., kad nemuštų A. M. ir visi keturi užlipo į trečią aukštą. D. S. nuėjo į kambarį, kur gyveno su motina S. S., o A., S. ir Stasys nuėjo pas A. M. į kambarį. Vėliau, eidamas iš parduotuvės nusipirkęs alaus, sutiko iš matymo pažįstamą Jurgą, kartu su ja D. S. motinos S. kambaryje trise gėrė alų. Kai D. S. ėjo į tualetą pamatė koridoriuje, prie jo kambario durų besišlapinantį A. M., todėl jam delnu nestipriai pliaukštelėjo per veidą. A. buvo labai girtas, atsiprašinėjo, sumuštas nebuvo. Dar po poros valandų, eidamas į tualetą, koridoriaus gale išgirdo didelį triukšmą. A. M. kambario durys buvo atidarytos, girdėjo rėkiančio S. balsą. Nuėjo pažiūrėti prie A. M. kambario durų, pora žingsnių įžengė į prieškambarį. Matė, kad kambaryje yra daug žmonių. A. M. nematė, bet matė S., pastarojo draugę E., lygtai dar buvo žmonių. Suprato, kad vyksta kažkoks konfliktas tarp S. ir A., bet, ar A. kas mušė – nematė. Grįžo į savo kambarį ir nuėjo miegoti, J. nakvojo pas jį. Daugiau tą vakarą nei jis, nei J. į A. M. kambarį nėjo. J. iš viso tą vakarą A. M. kambaryje nebuvo, su juo nebendravo. Rytą atsikėlė prieš 7:00 val., J. išleido namo, palydėjo į laiptinę, grįždamas koridoriuje sutiko A. M., kuris buvo visas sumuštas, ėjo svirduliuodamas, laikydamasis už krūtinės, pasakė, kad nusivertė nuo laiptų ir taip susižalojo. K. A. prastai atrodė, todėl pasiūlė jam iškviesti medikus, nors A. atsisakė, tačiau D. S. paskambino numeriu 112 iš savo telefono. Kol laukė medikų, parvedė A. namo, kur buvo betvarkė – išstumdyti foteliai, išmėtyti daiktai. A. prašė padėti persirengti, kur A. padėjo rūbus, nekreipė dėmesio ir nematė, kad rūbai būtų kruvini. Atvykusiems medikams A. sakė, kad iš vakaro nusivertė nuo laiptų, skundėsi, kad skauda krūtinę. Kaip A. M. susižalojo – nematė, ar buvo sumuštas – taip pat nematė. G. A. būti sumuštas iš vakaro, kai D. S., girdėjo triukšmą kambaryje. Teigė, jog 2016 m. rugsėjo mėnesį nei jis, nei J., nei mama S. A. M. kambaryje nebuvo, su juo alkoholinių gėrimų negėrė ir jis A. nemušė – tik sudavė vieną smūgį per veidą delnu, kai pastarasis prišlapino prie durų. Mano, kad su A. M. tą vakarą konfliktavę žmonės specialiai davė parodymus prieš jį, norėdami suversti jam kaltę, kadangi jis ne kartą teistas už sveikatos sutrikdymą (3 t., 30-33, 36 b. l.).

Nukentėjusioji D. T. – A. M. dukra, nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 5 d., apie pusę vienuolikos jai paskambino iš greitosios medicinos pagalbos ir pasakė, kad tėtis yra vežamas į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių kalbėjo su tėčiu, po to telefoną perėmė medikas. Jai nuvykus į Kauno klinikas, tėtis sakė, kad nukrito nuo stogo. Kad jį kas nors būtų sumušę – nesakė, nors ji iškarto paklausė, kas sumušė. Suprato, kad jis meluoja. Ji iš tėčio telefono skambinėjo paskutiniams rinktiems numeriams. Visi sakė, kad tėtis nukrito nuo laiptų, apie sumušimą nebuvo jokios kalbos. Skambindama vėliausiai rinktais numeriais, pirmiausia paklausdavo, ar žmogus žino, kas atsitiko A. M., po to pasakydavo, kad jis ligoninėje. Su D. S. kalbėjo D. T. vyras, jam D. S. sakė, kad A. M. buvo kažkur nukritęs ir jį ryte rado. Dar skambino E., J., S., visiems kaimynams. Jie sakė arba, kad tėtis nukrito, arba nežino. Kitą rytą iš klinikų pranešė apie tėčio mirtį. Jai pradėjus tvarkyti tėčio butą iš kaimynų išgirdo kalbas, kad jis buvo sumuštas. Spalio mėnesį jai paskambino R. iš E. telefono ir pasakė, kad matė, kaip jos tėtį muša D., spardo ir šokinėja ant jo, įvardino, kad mušė D.. R. paprašė, kad ji nuvyktų pas tyrėjus ir papasakotų, nes jis pats, kaip sakė, bijo kam nors apie tai pasakyti. Tuomet D. T. nuvyko pas tyrėjus, jiems šias aplinkybes papasakojo ir sausio mėnesį sužinojo, kad yra įtarimas, kad tėtis buvo nužudytas. Nukentėjusioji nurodė, jog žino, kad R. kažkada buvo sumušęs A. M. už policijai parašytą pareiškimą.

L. V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo brolis A. M. atsikraustė į vieno kambario socialinį būstą. Šiame kvartale jis pragyveno tik apie porą mėnesių. Paskutinį kartą jį matė, kai atvežė skalbimo mašiną. Į butą neužėjo, jos nepadėjo užnešti, nes brolis to nenorėjo. Visi jų susitikai būdavo prie automobilio. Apie brolio mirtį sužinojo iš jo dukros D. T.. A. draugų nepažinojo, niekas nesakė, kas jam atsitiko. Kai matė paskutinį, A. M. sužalotas nebuvo. Per laidotuves sužinojo, kad mirė jis nuo šonkaulių lūžių. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t. 77-78 b. l.), jog paskutinį kartą matė jį rugsėjo 3 dieną ir jis sumuštas nebuvo.

Liudytoja A. S., D. S. sugyventinė, sutikusi duoti parodymus, paaiškino, jog A. M. nepažinojo. Iš D. S. žino, kad jį mušė dėl to, kad jis iš kažko pavogė telefoną. Taip pat ėjo kalbos, kad jis nukrito nuo laiptų. D. S. sakė, kad A. M. kambaryje buvo S., S. ir R., ten vyko muštynės. Apie tai, kad buvo muštynės sakė ir D. S. mama, nes ji gyvena tame pačiame aukšte, nurodydama, kad ji girdėjo garsus. D. S. sakė, kad irgi buvo užėjęs į tą butą. Visa tai D. S. jai pasakojo jau po to, kai nukentėjusysis mirė. D. S. jai sakė, kad bute yra užmuštas žmogus, kuris nukrito nuo laiptų ir dabar visą kaltę nori suversti jam, todėl prašė jį priglausti A. S. bute. Ji dar klausė D. S., ar jis tą žmogų užmušė, atsakė, kad ne. Kai A. M. nukrito nuo laiptų D. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Būdavo, kad D. S. pas motiną pagyvendavo, bet dažniau būdavo pas A. S.. 2016 metų vasarą ji su D. S. buvo susipykusi ir kartu negyveno apie porą mėnesių, paskui susitaikė ir vėl gyveno karu. Jis yra dirbantis, malonus žmogus, kartais išgeriantis. Teigia, jog D. S. jai sakė, kad A. M. kitos dienos rytą S. pasakė, kad jį visą naktį mušė R.. Visas aplinkybes susijusias su A. M. mirtimi sužinojo iš D. S. ir jo motinos. Jo mama sakė, kad A. M. mušė 4-5 vyrai, nes buvo baisus garsas. D. S. nelinkęs smurtauti, jis myli ir maloniai elgiasi su jos 9 metų vaiku. Gandus apie tai, kad D. S. sumušė A. M. paskleidė kaimynai.

Liudytoja patvirtino perskaitytus jos parodymus, duotus apklausiant ją ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 97 b. l.), patikslino, jog galimai D. S. pas ją atėjo išsigandęs dėl kito atvejo, kuomet bendrabutyje buvo ,,pripjautas“ jaunuolis. Tą kartą jo nepriėmė, susitaikė vėliau. Su D. S. mama kalbėjo po apklausos, ji sakė, kad visi yra melagiai, verčia kaltę D.. A. S. nurodė, jog kai ją apklausinėjo policijos pareigūnai, dar nebuvo žinomos A. M. mirties aplinkybės. 2016 m. spalio 20 d. dar negyveno su D. S..

Liudytoja E. Ž. nurodė, jog yra D. S. kaimynė, gyvena viename bute su S. B.. A. M. jos kaimynystėje (butai šalia) gyveno labai trumpai. Į jos ir S. B. butą buvo atėjęs D. S., pasakė, kad dingo kažkokio žmogaus telefonas. Tas žmogus S. B. buvo padavęs pakrauti telefoną ir, kiek žino, S. B. jam tą telefoną atidavė. Atėjęs D. S. sakė, kad dėl telefono dingimo A. M. kaltina S. B., tada pastarasis nulėkė į butą aiškintis, o ji nuėjo paskui S., atsistojo prie pravirų durų koridoriuje ir liepė greitai eiti namo, S. iškart išėjo ir tą vakarą pas A. M. nėjo, daugiau iš buto nebuvo išėjęs, nebent į tualetą. E. Ž. neleido S. būti pas A. M., nes nenorėjo, kad jis ten išgėrinėtų. Kas dar buvo A. M. bute nematė. Visa tai vyko apie pietus. Vakare apie 23 val. 30 min., eidama į tualetą, koridoriuje susitiko D. S. su drauge (vardu J.), kurie išėjo iš A. M. kambario. D. S. gyrėsi, kad kažką sumušė dėl telefono. Sakė, kad dėl dingusio telefono ,,varo“ ant vieno, po to ant kito, ,,sudubasinau“. Tikslių D. S. pasakytų žodžių neatsimena, bet suprato, kad jis kažką sumušė dėl kaltinimo telefono vagyste. Šių kalbų nesureikšmino. Daugiau nieko nematė, negirdėjo, kad iš A. M. kambario sklistų kažkoks triukšmas ar būtų muštynės, nors jų butų siena yra bendra, tačiau tame kambaryje, buvo įjungtas televizorius. Paskutinį kartą A. M. matė dieną ar dvi dienas prieš įvykį, sužalotas jis nebuvo, niekuo nesiskundė. Girdėjo kalbas, kad A. M. buvo nukritęs nuo laiptų. Po įvykio praėjus kuriam laikui S. B. sakė, kad D. S. jam sakė, jog matė kaip jis krenta nuo laiptų. Tą vakarą kažkokio įtartino triukšmo A. M. bute nebuvo, bet šiame bendrabutyje daug įvairių žmonių tai ateina, tai išeina, dažnai groja muzika. Į D. S. pasakytus žodžius ji nekreipė dėmesio, nes jis mėgėjas tuščiai pakalbėti. Rytą atvykusios greitosios medicinos pagalbos nematė, nes išėjo į darbą. D. S. išgeriantis, bet nekonfliktiškas. Po šio įvykio pradėjo bijoti D. S.. Suprato, kad dėl telefono dingimo A. M. pirmiausiai kaltino S. B., po to D. S.. Tą naktį negirdėjo jokių moters šauksmų. Gal S. B. ir sakė, kad naktį girdėjo moters balsą iš A. M. buto, bet nesureikšmino šio dalyko.

Dėl teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 110-111 b. l.), E. Ž. nurodė, jog parodymai yra teisingi.

Dėl posėdžio metu perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t. 115-116 b. l.), S. B. nurodė, jog jie teisingi, nes dabar nelabai atsimena visų detalių. Tada apie telefoną jo niekas neklausė, todėl jis nesakė. Dėl parodymų (2 t. 119-120 b. l.), nurodė, jog juose kalbėdamas apie ,,vyrą iš akistatos“ turėjo omenyje R. J., nes su juo buvo suvestas akistaton. Dėl liudytojo apklausos (2 t. 124-125 b. l.) S. B. nurodė, jog šie parodymai yra teisingiausi. Paaiškino, jog parodymai skiriasi, todėl jog tokioje situacijoje buvo pirmą kartą ir nežinojo, kaip elgtis. Patikslino, jog naktį girdėjo triukšmą iš A. M. buto ir moters ištartus žodžius ,,nemušk“ ar ,,nemuškit jo“. Nežino ar tuos žodžius pasakė D. S. draugė, bet daugiau moterų tą vakarą A. M. bute nematė. Kad A. M. susižalojo nukritęs nuo laiptų – netikėjo, nes visas jo veidas buvo mėlynas, taip žmogus negali susižaloti krisdamas. Kitos dienos rytą, kai ėjo pasitikti greitosios, D. S. pasakė, kad persistengė, pasakė, kad jis šokinėjo ant A. M.. Tiek su D. S., tiek su A. M. sutarė gerai, niekas jam negrasino. Jau po viso įvykio D. S. sakė, kad reiks eiti pakalbėti pas A. M. į ligoninę. Po pirmos apklausos D. S. jam pasakė, kad eis kalbėti pas tą draugę, kad ji neliudytų prieš jį, todėl S. B. suprato, kad ji kažką žino, nes tada buvo A. M. bute. Nepastebėjo, kad ryte D. S. būtų sužalotas.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (2 t. 80-81 b. l.) R. A., nurodė, jog tuo metu atsiminė geriau ir davė teisingus parodymus, jog galimai rugsėjo 3 d. jis skambino A. M., kuris tuomet pasakė, kad negali kalbėti, kadangi jungia brolio atvežtą skalbimo mašiną. 2016-09-05, apie 7 val. vėl jam skambino, atsiliepė ne M., atsiliepęs vyras pasakė: „šiuo metu A. negali kalbėti, kadangi yra „lūžęs“. Praėjus kelioms minutėms vėl skambino A., bet atsiliepė vėl tas pats vyras ir pasakė, kad A. M. miega.

Liudytoja J. K. nurodė, jog su D. S. susipažino įvykio dieną. Atėjo su D. pas nepažįstamą vyrą (vėliau sužinojo, jog tai A. M.), pas kurį buvo dar kitas nepažįstamas vyras. Ten baliavojo, įvyko nesusipratimas dėl kažkokio pavogto telefono, bet ji nesuprato dėl kieno telefono. Į kambarį buvo atėjęs dar kitas vyras, kai jis išėjo, prasidėjo muštynės. Bute liko ji su D. ir dar du vyrai, kuriuos rado atėję. D. porą kartų ranka sudavė nukentėjusiajam, kuris gulėjo lovoje. Daugiau nematė, kad tą vyrą kas nors muštų. Vėliau ją kitas bute buvęs vyras nuvedė į virtuvę, o pats liko stovėti koridoriuje. Išsivesti liepė D., kad ji nieko nematytų. Girdėjo, kad kažkas tame kambaryje vyksta. Prieš tai ji D. liepė ramintis ir jį nustūmė ant fotelio, po šio prašymo jis apsiramino, bet po to kito bute buvusio vyro paprašė ją nuvesti į virtuvę, kai ji buvo virtuvėje ją atvedęs vyras buvo koridoriuje. Kai ji buvo virtuvėje, girdėjo riksmus iš kambario, girdėjo, kaip D. kalbėjo dėl telefono. Po to išėjo kartu su D., bet nukentėjusio žmogaus nematė. Nakvojo pas D. mamą, ryte D. sakė, kad reikia eiti pažiūrėti to kaimyno. Atėję pamatė, kad nukentėjusiojo veidas ištinęs, jis sumuštas, truputį kruvini marškiniai. D. pasiūlė kviesti greitąją medicinos pagalbą, bet tas žmogus atsisakė. Iš ryto buvo atėjęs dar kitas vyras ir sakė, kad tam nukentėjusiajam negerai. Girdėjo, kaip nukentėjusiajam D. liepė sakyti medikams, kad jis nukrito nuo laiptų. Jos neprašė, kad kažko kam nors nesakytų. Po šio įvykio D. jai skambino išgėręs ir sakė, kad jeigu jis sės į kalėjimą – visiems nupjaus galvas, bet ji į tai nekreipė dėmesio, tokių jo žodžių nebijojo. Neatsimena, kada sužinojo, kad nukentėjusysis mirė. Su D. kalbėjosi SMS žinutėmis, kur jis rašė, kad tas žmogus numirė ir, kad D. gali blogai baigtis, todėl ji pati D. pasakė, kad niekam nieko nesakys. Patikslino, jog nematė, kas dar sudavė smūgius nukentėjusiajam. Tas kitas vyras, kuris trumpam buvo įėjęs, nukentėjusiajam tik lengvai ranka trenkė ir išėjo. Nematė, kad dar tas kitas bute buvęs vyras nukentėjusiajam būtų sudavęs smūgius.

Dėl perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t. 135-137 b. l.), J. K. nurodė, jog jie yra teisingi. Duodama ankstesnius parodymus (apklausta buvo 2016-10-28 ir 2016-11-30) nenorėjo visko sakyti, nes nemanė, kad tam žmogui taip blogai. Atsimena, kad buvo apklausta ir teisme. Kadangi po šių įvykių gulėjo ligoninėje dėl haliucinacijų, apklausos ir parodymai gali maišytis. Dėl perskaitytos apklausos teisme (2 t. 142-143 b. l.) nurodė, jog pasakojo tą, ką prisiminė, nieko neišsigalvojo, apklausose nurodytų asmenų vardus sužinojo iš tyrėjų, jai buvo rodomos nuotraukos

2017-08-25 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu J. K. nurodė, jog A. M. kambaryje buvo keturiese, A., R., ji ir D.. Jiems begeriant, atėjo kaimynas vardu S., papurtė gulintį A., suėmęs rankomis už drabužių krūtinės srityje. S. ir A. kalbėjo apie telefoną. Po papurtymo išėjo, neprisimena, ar sudavė kokius nors smūgius. D. įsiuto, buvo agresyvus, kodėl nežino. D. spyrė gulinčiam lovoje A., rėkė ant A., po to jam spyrė. Ji D. ramino, nustūmė ant fotelio. T. R. ją išvedė į virtuvę. Kiek buvo virtuvėje, negali pasakyti. Būnant virtuvėje girdėjo rėkiantį D. dėl telefono, A. balso negirdėjo. Po to su D. išėjo iš buto, daugiau nebuvo kambaryje. Kitą dieną, ryte, D. pakvietė eiti pas A. pažiūrėti ar viskas gerai. Jie nuėjo pažiūrėti. Atėjusi matė ant lovos sėdintį A., kurio veidas buvo sumuštas, ant veido buvo mėlynės, veidas buvo sutinęs, prie akių mėlynės. D. iškvietė greitąją, A. jis liepė sakyti, kad jis pats nukrito nuo laiptų. Neprisimena, D. medikams sakė, kad A. nukrito nuo laiptų, bet jeigu taip sakė tyrėjui, reiškia taip ir buvo, nes tada prisiminė geriau. Grasinimą apie galvų nupjovimą D. išsakė 2016 m. prieš parodymų davimą, paskambinęs telefonu. Dariaus bijo, nes matė kaip jis elgiasi su mama. Jos atmintis ,,banguojanti", nes šiandien gali prisiminti mažiau, o po kiek laiko daugiau. Po M. mirties buvo susitikusi su D., jis liepė sakyti, kad nieko nematė ir nieko nežino. Sakė sakyti, kad A. nukrito nuo laiptų jos akivaizdoje (2 t., 142-143 b. l.).

Iš ikiteisminio tyrėjui duotų parodymų matyti, jog J. K. nurodė, jog jai su S. būnant nukentėjusiojo bute ir geriant alų, atėjo vyriškis, kurį D. vadino kaimynu ir sudavė du smūgius nukentėjusiajam ar tai į kaktą ar tai į viršugalvį, smūgiai buvo nestiprūs, gal daugiau bauginantys, nuo jų nekraujavo. Išėjus tam žmogui, D. įsiaudrino, kalbėjo apie telefoną ir atsistojęs sudavė nukentėjusiajam kumščiu į viršutinę kūno dalį, gerai neprisimena, nes D. ji tada nustūmė ant fotelio. T. D. liepė R. ją išsivesti. Ji pati, nenorėdama matyti to vaizdo, išėjo iš kambario, paskui ją išėjo tas kitas vyras ir jai neleido sugrįžti į kambarį. Ji, būdama virtuvėje, girdėjo triukšmą, lyg būtų suduodami smūgiai, prabuvo apie 10 min., per tą laiką niekas į nukentėjusiojo kambarį nebuvo užėjęs – kambaryje buvo tik D. ir nukentėjusysis. Kai grįžo į S. (D. S. motinos) kambarį, D. pasakė, kad per stipriai sumušė tą vyriškį, jam rūpėjo, kad jam nebūtų blogai. Ryte abu nuėjo į nukentėjusiojo kambarį, matė jį smarkiai sumuštą, D. siūlė iškviesti greitąją, nukentėjusysis nenorėjo, tačiau D. vis tiek iškvietė. 2016 m. rugsėjo pradžioje paskambino D., pasakė, kad tas vyriškis numirė ir paprašė jos, kad apklausoje nesakytų, kad D. jį mušė, sakė, jog jeigu pasakys, tai kai grįš atsėdėjęs, visiems, kurie duos prieš jį parodymus – nupjaus galvas. Būtent todėl ankstesnių apklausų metu nurodė ne visas aplinkybes (2 t., 136-137 b. l.).

Vadovaujantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis nurodė, jog A. M. pažinojo, nes kartu dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)". Paskutinį kartą su Algiu buvo susitikęs 2016-09-01, žinojo, kad 2016 metų rugpjūčio mėnesį jis buvo sumuštas, dar matėsi sugijusios žaizdos veide. 2016-09-03 skambino A., jis sakė, kad jam viskas gerai, daugiau su juo nebendravo, tik 2016-09-05 jam paskambino A. M. dukra ir pasakė, kad jis mirė. R. J. pažįsta. R. jam papasakojo, kad paskutinę naktį jis buvo pas A. namuose, sakė, kad matė, kaip du vyrai spardė ir šokinėjo ant A., suprato, kad jie iš to paties namo, kur gyveno A.. Į klausimą, kodėl R. nekvietė policijos, pastarasis atsakė, kad bijojo. R. dar sakė, kad po to jis liko miegoti A. bute. Tuomet E. B. pasiūlė R. viską papasakoti A. dukrai. R. neturėjo savo telefono, tai davė savo. R. su A. dukra kalbėjo apie 2-3 min., ką tiksliai jai sakė - neklausė. Po pokalbio pasakė, kad A. dukra susitarė su juo susitikti. Ar jis anksčiau byloje buvo apklaustas dėl A. mirties – nesakė. Tik vis sakė, kad bijo (2 t., 83-87 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. J. atpažino D. S., nurodydamas, jog šis asmuo yra A. M. kaimynas, vardu D., kuris spyrė gulinčiam A. M. į pilvo ir krūtinės sritis (2 t., 181-183 b. l.) ir S. B., nurodydamas, jog jis sudavė kumščiu A. į galvą, tarčiau ar pataikė nežino (2 t., 185-186 b. l.)

Akistatos tarp R. J. ir S. B. metu, S. B. sutiko su R. J. parodymais, jog sudavė A. M. į galvos sritį, tačiau nurodė, jog tai įvyko kai nukentėjusysis sėdėjo ant lovos kampo, o sudavė delnu bei pastūmė, klausdamas, ko meluoja dėl telefono vagystės (2 t., 189-190 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu R. J. parodė vietą A. M. kambaryje, nurodydamas, jog šioje vietoje buvo lova, kurioje sėdėjo A. M. (Foto Nr. 3), vietą, kur buvo fotelis, kuriame jis sėdėjo (Foto Nr. 4), vietą, kurioje buvo kitas fotelis, kuriame sėdėjo D. S. ir jo draugė (Foto Nr. 5). Be to, R. J. parodė vietą ,,manekeno" galvos srityje, nurodydamas, jog į šią vietą sudavė S. vieną smūgį kumščiu (Foto Nr. 6). Taip pat R. J. parodė ,,manekeno" padėtį, kaip S. po smūgio sudavimo, pastūmė ant lovos sėdintį A. M. ir jis pargriuvo lovoje (Foto Nr. 7). R. J. parodė vietą manekeno veido srityje, kur D. S. sudavė vieną smūgį kumščiu A. M. (Foto Nr. 8), vietą (virtuvę), kur jis su D. S. drauge trumpam nuėjo, kai D. S. pradėjo mušti A. M. (Foto Nr. 9-10), parodė manekeno padėtį gulint ant grindų prie lovos, kurioje buvo A. M., kai jis sugrįžo iš virtuvės – gulėjo ant grindų prie lovos ant dešinio šono, nugara atsirėmęs į lovą. (Foto Nr. 11); parodė vietą manekeno kairiame šone, į kurį D. S. padu iš viršaus žemyn, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. M. į parodytą vietą, tai yra į kairį šoną (Foto Nr. 12-13); parodė vietą manekeno dešiniame šone, kur D. S. spyrė ne mažiau kaip du smūgius A. M. į parodytą vietą, tai yra į dešinį šoną (Foto Nr. 14-15); vietą manekeno krūtinės srityje, kur D. S. padu iš viršaus žemyn, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. M. į parodytą vietą, tai yra į krūtinės sritį (Foto Nr. 16-17) (2 t., 165-180 b. l.).

Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, jog dešinėje kambario pusėje, prie sienos esanti lova tvarkingai paklota, sudėtos pagalvės, ant vienos iš jų (apvilktos šviesiu užvalkalu) yra kelios raudonos spalvos dėmės. Nuėmus lovos užtiesimą, ant baltinių matyti raudonos spalvos dėmės. Šalia lovos, ant grindų matyti raudonos spalvos dėmės. Nuo virtuvėje rasto kvepalų buteliuko išryškinti ir ant dviejų daktiloskopinių plokštelių nukopijuoti rankų pėdsakai, iš įvykio vietos paimta pagalvės užvalkalas, marškinėliai (baltiniai), ant kurių matėsi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują, nuo grindų paimta dėmių nuoplovos mėginys (1 t., 29-40 b. l.).

Šių daiktų apžiūra užfiksuota 2016-09-12 daiktų apžiūros protokole (1 t., 41-46 b. l.);

2016-09-08 ir 2016-10-04 specialisto išvadose nurodoma, kad A. M. mirė nuo krūtinės sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairio juosmens-krūtinės srityje, kairių IV-XI šonkaulių lūžimais, pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimu, Tai komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, poodine emfizema, anemija, ūmiu kardiopulmonaliniu nepakankamumu. Masyvi poodinė kraujosruva kairiame šone, kairių IV-XI šonkaulių lūžimai, pasieninės krūtinploėvės ir kairio plaučio pažeidimas A. M. padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis kritimo metu kairiu šonu atsitrenkiant į kietus bukus daiktais ar paviršius. Mažai tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti du kartus spiriant į pilvą ir krūtinę. Poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, dešiniame smilkinyje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje padaryti kietais bukais daiktais kuo galėjo būti kumštis ar koja ne mažiau kaip 5 trauminių poveikių pasėkoje. Gyvam būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų parų bėgyje iki mirties, A. M. mirė 2016-09-06 14 val. (1 t., 55-58, 64-66 b. l.).

2017-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. KM30/2017(01) nurodoma, kad: Kraujosruvos galvos šoniniuose paviršiuose (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 1, 2) padarytos dviem trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais, galimai suduodant nukentėjusiajam smūgius kumščiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą;

Smulkios poodinės kraujosruvos dešinės rankos žaste ir dilbyje (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 4, 6) yra paaiškinamos trauminiais kontaktais su ribotais atsikišusiais paviršiais, galimai suspaudžiant rankų pirštais. Odos nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje (tiriamojoje dalyje pažymėta Nr. 5) galėjo būti padarytas nukentėjusiajam šia sritimi atsitrenkus į kietą buką paviršių, pvz. griuvimo metu. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

A. M. mirtį lėmė krūtinės kairės pusės sumušimas, kuris galėjo būti padarytas liudytojo R. J. papildomos apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. krūtinės kairės pusės žalojusio pailgos formos objekto išilginė ašis traumavimo metu buvo artima nukentėjusiojo liemens išilginei ašiai, esant didelei koncentruotai smūgio jėgai. Tokiu būdu krūtinės sužalojimo padarymas gali būti paaiškinimas bylos medžiagoje išdėstytomis aplinkybėmis, t. y. gulinčiam ant dešinio šono nukentėjusiajam suduodant į krūtinės kairę pusę kartotinius smūgius pėdos plokštuma iš viršaus. Jis negalėjo būti padarytas krentant laiptais ar iš lovos ant grindų. (1 t., 73-77 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte Nr. 41D(A)-376 nurodoma, kad bendrasis pagalbos centras Alytaus skyrius informuoja, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. 07:50:00 val., Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), el. paštu pateikiama pokalbio garso įrašo kopija. (1 t., 113 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas garso įrašas gautas iš (duomenys neskelbtini) Įrašo trukmė 02.41 min., girdisi kelių vyrų balsai, į operatorės klausimą, kuo skundžiasi, ką skauda, atsakoma kraujais spjaudo, visas žandas sumuštas kažkoks (girdisi dviejų vyrų balsai) (....) nuo laiptų nukrito nežinau, čiut pašneka jisai. Vakar sakė kraujais spjaudė; nežinau, nuo laiptų kaimynas nukrito ir baisiai atrodo, nukrito vakar vakare, į klausimą, kodėl vakar nekvietė greitosios atsakoma, ,,sakė neskauda nieko, kraujais pradėjo spjaudyt tai va šiandien ryte atbėgom pažiūrėt.“ Nurodomas vardas ir pavardė „A. M.“ (1 t., 114-118 b. l.).

A. M. mobiliojo ryšio telefono skambučių išklotinėmis nustatyta, jog 2016-09-04 07.01 val. R. J. skambino A. M.; 08.02 val. V. M. skambino A. M.; 08.12 val. A. M. skambino J. P.; 08.26 R. A. skambino A. M., 08.28 val. R. J. skambino A. M.; 08.59 val. R. J. skambino A. M.. 2016-09-05 07.06 val., 07.07 val. ir 07. 17 val. A. M. skambino R. A.. 2016-09-03 17.04 val. A. M. skambino D. S. (1 t. 124-126 b. l.);

D. S. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis nustatyta, kad D. S. telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 14:39 val. iki 20:00 val., nuolatos bendravo trumposiomis žinutėmis su J. K. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-09-01 nuo 13:10 val. iki 15:27 val. nuolatos bendravo trumposiomis žinutėmis su J. K. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-09-02 nuo 9:35 val. iki 20:50 val. nuolatos bendravo skambučiais bei trumposiomis žinutėmis su J. K. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini); 2016-09-03 nuo 9:35 val. iki 12:33 val.; 2016-09-04, t. y . nusikalstamos veikos padarymo dieną, 11:02 val., 11:49 val., 11:55 val.; 2016-09-05 nuo 08:25 val. iki 23:31 val. ir 2016-09-06 nuo 7:53 val. iki 18:36 val. nuolatos bendravo skambučiais bei trumposiomis žinutėmis su J. K. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini);

2016-09-03 17:04 val.; 2016-09-05 15:59 val. skambučiu bendravo su A. M. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad D. S. būtų bendravęs su R. J., S. B. – nėra. D. S. telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo naudojamas. J. K. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-09-08 18:30 val. 208 sekundes bendravo su S. S. telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 140-141, 145-150, 154,158-160 b. l.).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. T. pateikė A. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia" (2 t.,37 b. l.), kurį apžiūrėjus nustatyta, kad telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini). Aplanke „Adresų knyga“ rasti kontaktų numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (2 t., 39-46 b. l.). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. T. pateikė telefono abonento (duomenys neskelbtini) išklotinę, vyriškas kelnes, vyriškus marškinius, batų porą (2 t., 49 b. l.); šie daiktai apžiūrėti apžiūros metu (2 t., 54-58 b. l.).

Įrodymai ir jų vertinimas

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, neginčijamai nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo 4 d. A. M. bute buvo girtaujama, šiame bute buvo: nukentėjusysis, R. J., J. K. ir D. S. bei trumpam į butą buvo įėjęs S. B.. Po 23 valandos J. K. ir D. S. iš minėto buto išėjo, nakvojo D. S. motinai priklausančiame kambaryje tame pačiame bendrabutyje, o bute kartu su A. M. linko nakvoti R. J.. Kitos dienos rytą į butą atėjo D. S. su J. K. ir iškvietė nukentėjusiajam greitąją med. pagalbą, pasakydamas, jog nukentėjusysis susižalojo iš vakaro nukritęs nuo laiptų, 2016 m. rugsėjo 06 d. A. M. ligoninėje mirė.

2016-09-08 specialisto išvadoje Nr. M924/2016 (02) nurodyta, jog A. M. padaryti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų parų bėgyje iki mirties. Masyvi poodinė kraujosruva kairiame šone, kairių IV-XI šonkaulių lūžimai, pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimas galėjo gautis kritimo metu kairiu šonu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Analogiškai nurodyta ir 2016-10-04 specialisto išvadoje, teigiant, jog mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti du kartus spiriant į pilvą ir krūtinę. Tokias specialisto išvadas lėmė tai, jog pirminiais duomenimis A. M. buvo kritęs nuo laiptų – taip nurodė greitąją iškvietęs D. S. bei pats nukentėjusysis A. M. ir, pasaka R. J., nukentėjusiajam buvo du kartus įspirta. Tyrimo eigoje, gavus duomenų apie nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmą, buvo atliktas pakartotinis medicininis tyrimas, kurio išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiojo mirtį lėmė krūtinės kairės pusės sumušimas, kuris galėjo būti padarytas liudytojo R. J. apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis ir negalėjo būti padarytas krentant laiptais ar iš lovos ant grindų (1 t., 73-77 b. l.).

Nors D. S. kaltės dėl A. M. nužudymo nepripažino, nurodydamas, jog sudavė tik kelis smūgius, kurie negalėjo sukelti A. M. mirties, tačiau teismas neturi pagrindo tikėti D. S. parodymais, kadangi jie nuo ikiteisminio tyrimo pradžios yra nenuoseklūs ir paneigti kitais bylos duomenimis.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. S. iš viso neigė, jog buvo įvykio vietoje, nurodydamas, jog A. M. sutiko ryte prie tualeto ir iškvietė jam greitąją pagalbą (3 t., 3 b. l.). Vėlesniuose parodymuose nurodė, kad buvo A. M. bute kartu su J. K., A. juos išleidęs, užsirakino ir liko namuose dar su vienu vyru – R. J. (3 t., 11 b. l.). Šie jo parodymai duoti 2016-09-28, t. y. po to, kai 2016 m. rugsėjo 21 d. R. J. apklausos metu nurodė apie A. M. bute buvusį D. ir jo pavartotą smurtą, įspiriant nukentėjusiajam į pilvo-krūtinės sritį. Nenuoseklūs D. S. parodymai ir apie jo pavartotą smurtą prieš A. M.. Apklausiamas teisme jis teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus jis pamiršo pasakyti, kad sudavė A. du smūgius į veidą, pasakydamas tik apie vieną smūgį už tai, kad prišlapino koridoriuje.

Nors D. S. teigia, jog visi kaimynai yra susitarę duoti prieš jį parodymus, tačiau tai paneigta išanalizavus liudytojų apklausas. Priešingai, nei teigia D. S., pačioje pradžioje nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima įtarti D. S. mušus, o juo labiau nužudžius A. M.. E. Ž. apklausta 2016-09-08 nieko nenurodė apie A. M. bute buvusius asmenis (2 t., 106 b. l.), J. K., nors ir nurodė, kad buvo A. M. bute kartu su D. S., tačiau apie muštynes nieko nesakė. Apie tai, jog D. S. būtų buvęs nukentėjusiojo bute ir tuo metu būtų vykęs koks nors konfliktas – nesakė ir S. B. 2016-11-10 apklausoje, nors nurodė girdėjęs vyriškus ir moteriškus balsus ir kalbą apie telefoną. Papildomos apklausos metu S. B. jau nurodė apie bute buvusį D. S., apie konfliktą dėl telefono vagystės, apie tai, kaip pats S. B. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Būtent tokias aplinkybes nuo pat pradžių nurodė ir R. J. apklaustas 2016-09-21, tik nutylėdamas apie A. M. suduotų smūgių skaičių ir mechanizmą. Tačiau, po to, kai R. J. papasakojo E. B. 2016 m. rugsėjo 4 d. įvykio aplinkybes ir apie tai informavo nukentėjusiojo dukrą, papildomų apklausų metu ir kiti liudytojai, pradėjo kitaip pasakoti bylos aplinkybes. Kaip nurodė E. B., R. J. jam pasakė, kad nukentėjusįjį mušė du vyrai, tą patvirtino ir J. K., nurodydama, jog į A. M. kambarį buvo atėjęs, kaip vėliau išaiškėjo S. B., ir sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Šių aplinkybių neneigė ir pats kaltinamasis D. S., jas patvirtino ir S. B.. Todėl daroma išvada, jog liudytojų J. K., S. B. ir R. J. parodymai apie įvykius A. M. bute yra patikimi, vieni kitus papildantys, tarpusavyje neprieštaraujantys ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Būtent dėl šių aplinkybių nėra pagrindo netikėti ir J. K. bei S. B. parodymais apie įvykius po to, kai iš A. M. buto išėjo S. B.. R. J. nurodė ir parodė parodymų patikrinimo vietoje metu, kokiu būdu ir į kurias kūno vietas D. S. sudavė nukentėjusiajam, o šiuos jo parodymus patvirtino specialisto išvada apie A. M. sužalojimo, sukėlusio jo mirtį, mechanizmą. Nors D. S. teigia, jog sužalojimus, sukėlusius mirtį padarė ne jis, bet R. J., o D. S. pagal jų abiejų išankstinį susitarimą nedavė parodymų prieš R. J., tačiau ir šie D. S. parodymai paneigti.

Be to, D. S. ėmėsi veiksmų, pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo – prašė savo draugės A. S. jį paslėpti, o šiai pagalvojus apie tai, kad D. S. galėjo prisidėti prie kažkokio jauno vaikino nužudymo ar sužalojimo, jis pats jai pasakė, kad kalbama ne apie jauną vaikiną, o ,,pagyvenusį vyrą, kuris nukrito nuo laiptų“. Tai, jog bendrabučio gyventojai daugelio aplinkybių policijos pareigūnams iš pradžių nenurodė paaiškinama tuo, jog jie iš esmės nieko konkretaus apie A. M. mirtį nežinojo, kadangi viešai ir garsiai buvo kalbama apie tai, jog jis nukrito nuo laiptų ir susižalojo. Tikrąsias 2016 m. rugsėjo 4 d. vakaro aplinkybes žinojo tik D. S., J. K. ir R. J.. Būtent R. J. pirmas ir pradėjo duoti parodymus apie A. M. sumušimą, pasakojo apie tai E. B., po to D. T.. R. J. parodymais buvo nustatyta ir tai, jog į A. M. butą buvo užėjęs S. B., kuris sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą. B. S. B. vėliau nurodė, jog po to, kai jis iš A. M. buto išėjo, girdėjo šaukiant moterį ,,nemuškit, ar nemušk jo“. Šias aplinkybes vėliau patvirtino ir J. K., nurodydama, jog bandė sustabdyti D. S., kuris mušė nukentėjusįjį.

Nors D. S. teigia, jog ir R. J. mušė nukentėjusįjį, tačiau tai paneigė liudytoja J. K., kuri nurodė, kad tuo metu kai D. S. mušė A. M., bute buvęs kitas vyras buvo arba su ja virtuvėje, arba koridoriuje šalia virtuvės.

Teisiamojo posėdžio metu D. S. nurodė, jog nuo pat pradžių nieko nesakė apie R. J. veiksmus prieš nukentėjusįjį dėl to, jog laikėsi susitarimo nieko apie vienas kito veiksmus nekalbėti. Tokie D. S. parodymai atmetami kaip nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis ir prieštaraujantys elementariai logikai. Bylos nagrinėjimo teisme metu D. S. nurodė, jog neskaitė R. J. parodymų, tačiau teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu reikalavo su juo akistatos, bet tyrėja jos neatliko. Tai patvirtina, jog kaltinamasis žinojo apie R. J. parodymus prieš D. S., kas neabejotinai suteikė pagrindą ir S. nesilaikyti tariamo susitarimo su R. J.. Be to, jeigu R. J. būtų vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį ir žinojęs, kad D. S. pavartotas smurtas nebuvo toks, kuris sukėlė nukentėjusiojo mirtį, jis neabejotinai būtų suinteresuotas nepasakoti nei apie jo paties, nei apie J. K. buvimą nukentėjusiojo bute, tačiau būtent šios aplinkybės ir išaiškėjo po R. J. apklausos.

Esant šiems duomenims teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog būtent D. S. tyčia suduodamas A. M. smūgius į galvą, ištempęs jį iš lovos ant grindų, tyčia spyrė bei sudavė rankomis gulinčiam ant grindų A. M. į krūtinės sritį, padarė jam sužalojimus galvoje, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimą rankoje dešinėje rankoje, krūtinės kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva juosmens-krūtinės minkštuosiuose audiniuose, IV-XI šonkaulių lūžimus su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimu, kas sukėlė A. M. mirtį, tokiu būdu nužudė A. M..

Iš D. S. parodymų ir jo veiksmų akivaizdu, jog jis nesiekė nukentėjusiojo nužudyti, tačiau teismas laikosi nuomonės, jog suduodamas smūgius koja į krūtinės sritį, jis numatė, kad tokiais smurtiniais veiksmais jis gali atimti gyvybę, ir nors to nenorėjo, tačiau buvo visiškai abejingas savo veikos pasekmėms ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog D. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nors nustatyta, kad A. M. smūgius į veidą sudavė ir S. B., tačiau sprendžiant dėl D. S. veiksmų, jšie smūgiai nevertintini, kadangi nustatyta, jog į galvą nukentėjusiajam sudavė ir D. S., o S. B. suduoti smūgiai buvo nestiprūs ir įtakos nukentėjusiojo sužalojimui, o juo labiau mirčiai neturėjo.

Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Nustatyta, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, dingstis ir motyvas nužudyti A. M. buvo mažareikšmė – neva jo kaltinimas telefono vagyste. Nusikaltimas baigtas, A. M. atimta gyvybė – sukeltos itin sunkios, negrįžtamos pasekmės, padarytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė – nuo septynerių iki penkiolikos.