- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-1133-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11336-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-622-894/2012, kuria atmestas atsakovo V. S. pareiškimas dėl teismo skirtos baudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-30 nutartimi atsakovui V. S. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirta 2000 litų bauda. 2012-02-17 teisme gautas pastarojo skundas (pareiškimas) dėl baudos panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi (b.l. 15-16) atsakovo V. S. pareiškimą dėl teismo skirtos baudos panaikinimo atmetė.
Nutartyje nurodyta, kad nustatyta, jog 2012-01-30 nutartimi buvo atmestas atsakovo V. S. prašymas dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Rasos Urbanavičiūtės nušalinimo ir jam paskirta 2000 Lt bauda (CPK 106 str.). Nutartyje nurodytas baudos skyrimo pagrindas – piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes atsakovas antrą kartą šioje byloje reiškė nušalinimą teisėjai dėl tų pačių priežasčių. Tai, kad teisė reikšti nušalinimą yra numatyta pagal CPK 42 str., nereiškia, kad šalis kiekviename teismo posėdyje turi šia teise naudotis net ir nesant įstatyme nustatytų pagrindų. Būtent nepagrįstas naudojimasis teisėmis ir sudaro piktnaudžiavimą. Atsakovo V. S. 2012 m. sausio 30 d. posėdyje pareikštas nušalinimas nulėmė, kad posėdis tą dieną negalėjo įvykti, ir tai buvo vienintelė priežastis, kodėl posėdis tą dieną buvo atidėtas. Trukdymas išnagrinėti bylą paskirtuoju laiku taip pat yra vienas iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Atsakovui paskirtoji bauda, teismo vertinimu, nelaikytina didele.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu (b.l. 17-18) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį pakeisti ir jo pareiškimą dėl teismo skirtos baudos panaikinimo patenkinti. Nurodo, kad įstatymas (CPK 69 str. 1 d.) numato teisę pareikšti ir pakartotinį nušalinimą teisėjui ir tokiu pagrindu negalima laikyti, kad asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Apeliantas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja ir netrukdo išnagrinėti bylą, o tik siekia, kad byla būtų tinkamai bei teisingai išnagrinėta ir būtų priimtas teisingas sprendimas. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė baudos dydžio nustatymo kriterijų, o taip pat, kuo remdamasis nustatė, jog paskirtoji bauda atsakovui nėra didelė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Lietuvos Respublikos CPK 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalimi, šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs minėtoje civilinio proceso įstatymo normoje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Lietuvos Respublikos CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atsakovui V. S. skyrė baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto nušalinimo teisėjai pareiškimą. Nors kaip nurodoma atskirajame skunde, Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnyje numatyta teisė pareikšti pakartotinį nušalinimą, grindžiant jį tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas įstatyme įtvirtinta teise reikšti nušalinimą teisėjai akivaizdžiai naudojasi ne pagal jos paskirtį. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Apeliacinės instancijos teisėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuomet yra pagrindas įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimą laikyti piktnaudžiavimu.
Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė baudos dydžio nustatymo kriterijų, tačiau tai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, juolab, kad paskirtosios baudos dydis yra artimas įstatyme numatytos baudos minimumui, be to, pats atsakovas jam paskirtos baudos dydžio iš esmės neginčija, o taip pat nepateikia jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog paskirtoji bauda jam yra aiškiai per didelė.
Įvertinusi visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėja daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą.