Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, išsilavinimas - specialus vidurinis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenama vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-10-22 Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., paskirta bausmė - viešieji darbai 6 mėn., įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui;

2) 2014-08-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d., paskirta bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn., įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2015-02-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014-08-26 nuosprendžiu paskirta bausmė - laisvės apribojimas pakeista į bausmę - areštą 90 parų, arešto bausmę atliekant areštinėje; 2015-06-09 paleistas iš Pravieniškių PN atlikus arešto bausmę, teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. G. 2015m. gruodžio 8 d., apie 22 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su seserimi R. G. metu, tyčia, plaštaka du kartus trenkė į veido sritį, taip mušdamas ir smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei nukentėjusiajai R. G. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-12-08, apie 22 val. namuose kilo konfliktas tarp jo ir sesers R. G.. Jis buvo labai išgėręs, nelabai pamena įvykio. Nukentėjusioji R. G. priekaištavo, kodėl jis nevalgo jos pirktų dešrelių, vadino jį kvailiu, idiotu. Mamos R. Š. neįžeidinėjo, konflikto metu mama R. Š. juos ramino. Konflikto metu, nukentėjusioji paėmė jo telefoną, o jis griebė už telefono ir tuo pačiu pagriebė stalinę lempą, todėl nukentėjusiajai galėjo pasirodyti, kad norėjo jai trenkti. Tuomet sesuo jį pastūmė, o jis nesusivaldęs trenkė plaštaka jai į veido sritį, kiek kartų neatsimena. Supratęs, jog elgiasi negerai, atsiprašinėjo nukentėjusiosios, tačiau pastaroji iškvietė policijos pareigūnus. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašys. Stengsis vartoti mažiau alkoholinių gėrimų (b. l. 28-30).

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2015-12-08, apie 22 val., namuose kartu rūkė verandoje su mama R. Š.. Tuo metu atėjo girtas jos brolis G. G., kuriam ji pasakė, kad atsibodo jį išlaikyti, klausė, kada padės finansiškai išlaikyti mamą. į kambarį, jis trenkė jai ranka per veidą. Ji brolį nustūmė ir trenkė jam per veidą. Giedrius be jokios priežasties pradėjo užgaulioti mamą. Ji pasakė, kad taip elgtis negalima, todėl kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu G. G. agresyviai artėjo prie mamos, todėl ji brolį nustūmė nuo mamos ir liepė jam eiti miegoti. Tada brolis nuėjo į kambarį, o kai ji grįžo į kambarį, jis trenkė jai ranka per veidą. Ji brolį nustūmė ir trenkė jam per veidą. G. G. užsimojo jai trenkti su staline lempa, bet ji vėl brolį pastūmė. Tada Giedrius jai vėl sudavė ranka per veidą. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 19-20).

Liudytoja R. Š. parodė, kad 2015-12-08, apie 22 val., namuose kartu rūkė su nukentėjusiąja dukterimi R. G.. Tuo metu iš kambario atėjo girtas sūnus G. G., ir kilo konfliktas. Konflikto metu G. G. ėmė agresyviai artėti link jos, o duktė nustūmė jį. Sūnus nuėjo į kambarį, duktė nuėjo iš paskos, o ji liko verandoje. Išgirdusi triukšmą nuėjo į kambarį ir pamatė, kad Giedrius užsimojęs su staline lempa, o Renata nustūmė brolį rėkdama, kad daugiau netrenks jai per veidą. Ji nematė kaip sūnus sudavė Renatai (b. l. 23, 24).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 8928 užfiksuota, kad 2015-12-09, 00 val. 07 min. kaltinamajam nustatytas 2,34 promilių girtumas (b. l. 38).

2015-12-08 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, užfiksuota, kad 2015-12-08, 23 val. 07 min., smurtą patyrusi nukentėjusioji R. G. paaiškino, kad konflikto metu G. G. sudavė ranka delnu du kartus per veidą, taip pat ketino suduoti su staline lempa, tačiau ji apsigynė. Smurtą galintys rodyti požymiai – paraudimas (b. l. 8-11).

Kaltinamojo G. G. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat neabejotinai įrodo: nukentėjusiosios R. G. parodymai, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, nukentėjusiosios pareiškimas, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas bei visa kita bylos medžiaga.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, smurtaudamas – mušdamas savo šeimos narį (BPK 38 str.), tuo sukeldamas jam fizinį skausmą padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., todėl kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagrįstai.

BK 140 str. 2 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.). Prokurorė teismui pateikė 2016-01-25 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamasis su prokurorės 2016-01-18 sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos sąlygomis ir įpareigojimais sutinka (b. l. 69-70, 71-73).

Prokurorė apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2016-01-25 pranešė nukentėjusiajai (b. l. 74). Duomenų, kad nukentėjusioji būtų pasinaudojusi teise tokį prokurorės sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra.

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi ir pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį - tyčinis nesunkus nusikaltimas, stadiją (nusikalstama veika baigta), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę: teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 39-53), baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 55-57). Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas sutinka su prokurorės kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, nes bausmė atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse, manytina, kad tokia bausmė turėtų būti pakankama pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str.; kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. 1 d. numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. 9 d. pagrindu į paskirtąją bausmę įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2015-12-08, 23.30 val. iki 2015-12-09, 14.35 (b. l. 34, 36), kas sudaro vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.,).

Siekiant bausmės tikslų kaltinamajam skirtinas įpareigojimas ir baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2015-12-08, 23.30 val. iki 2015-12-09, 14.35, kas sudaro vieną parą, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirtą bausmę- laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams sutrumpinti 2 (dvejomis) dienomis;

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos;

Išaiškinti, jog už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.