Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Ž., N. Ž., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) palikėjas H. Ž. mirė. Po jo mirties liko šis turtas: dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) , dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus, dalis pastato-ūkinio pastato, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas yra registruotas pareiškėjos vardu pagal 1999-05-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P79/99-0233, 1975-12-29 Statinio priėmimo naudoti aktą.

Pareiškėja po vyro mirties liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) baigė namo rekonstrukcija, kuri buvo pradėta dar gyvam pareiškėjui, turtu naudojosi, prižiūrėjo, atliko aktyvius veiksmus – rūpinosi nuosavybės išsaugojimu, mokėjo mokesčius ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

Iš (duomenys neskelbtini) mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad palikėjas H. Ž. Mirė (duomenys neskelbtini). Iš santuokos liudijimo, matyti, kad palikėjas ir pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš (duomenys neskelbtini) Trakų r. 2-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po H. Ž. mirties nebuvo užvesta.

Iš V. Ž., N. Ž. paaiškinimui teismui matyti, kad palikėjo vaikai neišreiškė noro priimti palikimo, atsiradusio po jų tėvo H. Ž. mirties.

CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad pirmąja eile pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldi palikėjo vaikai. CK 5.13 str. nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba antros eilės įpėdiniais. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, nei pirmosios (pareiškėja), nei antrosios eilės įpėdiniai po palikėjo H. Ž. mirties per CK 5.50 str. 3 d. nurodytą palikimo priėmimo laikotarpį nesikreipė į notarą ar į teismą dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė ir dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Iš NTR išrašo matyti, kad J. Ž. vardu asmeninės nuosavybės teise nuo 1999-05-12 ir nuo 1975-12-29 registruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, gyvenamas namas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja ir palikėjas H. Ž. nuo 1965 metų buvo sudarę santuoką, minėtam turtui galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.

Faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėja po sutuoktinio H. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi jį valdyti: po sutuoktinio mirties liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), moka komunalinius mokesčius, prižiūri minėtą turtą.

Teismui pateikti įrodymai – Trakų r. sav. administracijos, UAB „Trakų vandenys“ pažymos apie mokesčių mokėjimą, UAB „Ignitis“ sąskaitų už elektros energiją apmojimą patvirtinantys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja priėmė palikimą – gyvenamą namą ūkinį pastatą, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), minėtą turtą valdo ir rūpinasi juo kaip savu turtu.

Kitais būdais pareiškėjos negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.

Nustačius faktą, kad asmuo palikimą priėmė, teisme nesprendžiamas klausimas dėl konkretaus turto paveldėjimo, tai nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po H. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.