Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam A. G., jo įstatyminei atstovei V. G., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

kaltinamiesiems D. Š. ir K. B., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, mokosi (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. J(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 p.;

K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), baustas 2019-03-12 Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį, 20 MGL (1000 EUR) bauda, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. Š. 2019 m. spalio 19 d., apie 14 val., Šlaito g. 1, Tauragės m., automobilių stovėjimo aikštelėje, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas niekinį požiūrį į aplinkinius, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu A. G. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. G. padarė apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą kairio kampo ir 43 danties srityse t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. B. 2019 m. spalio 19 d., apie 14.00 val., Šlaito g. 1, Tauragės m., viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pasivijo iš automobilių stovėjimo aikštelėje vykusio konflikto vietos į pievą bėgantį A. G., tyčia jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kaktą, sugriebęs už rūbų ir jį pargriovęs sudavė du smūgius kumščiu bei spyrė nukentėjusiajam A. G. į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamieji D. Š. ir K. B. kaltais prisipažino visiškai. Jie abu paaiškino, kad draugo T. J. įtakoti 2019 m. spalio 19 d., apie 14 val., nuvyko į Šlaito g. 1, Tauragės m., automobilių stovėjimo aikštelėje, kur turėjo susitikti su nukentėjusiuoju A. G., nes prieš tai K. B. ir jo draugai su A. G., važiuodami automobiliu, buvo apsidalinę vienas su kitu nepadoriais gestais. Susitikę aikštelėje su A. G., T. J. pribėgo prie automobilio kur sėdėjo nukentėjusysis ir spyrė į dureles, o tada A. G. išlipo iš automobilio su beisbolo lazda ir ėjo prie T.. Kadangi D. Š. nenorėjo, kad nukentėjusysis suduotų T., tai jis priėjęs sudavė nukentėjusiajam ranka į veidą, suprati, kad sudavė skaudžiai. Po to prie jo pribėgęs kaltinamasis K. B. sudavė A. G. į veidą ir parvertęs ant žemės sudavė ranka ir įspyrė koja.

Šiuo metu jie su nukentėjusiuoju susitaikė, padarytą žalą jam atlygino, nukentėjusysis pretenzijų jam neturi, todėl prašo juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Iš 2019-10-19 įvykio vietos apžiūros protokolo (t.I, b.l. 13-20) matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelė Šlaito g. 1, Tauragės m., fiksuotos kraujo dėmės šalia automobilio PEUGEOT 406, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje.

Iš asmens apžiūros protokolo (t.1, b.l. 40-45) matyti, kad A. G. asmens apžiūros metu fiksuoti sumušimai ant veido, suplėšyti marškinėliai.

Iš 2019-10-29 specialisto išvados ( t.I, b.l. 64-65) matyti, kad A. G. padaryta apatinio žandikaulio dvigubas lūžimas ( kairio kampo ir 43 danties srityse. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (ranka, koja ir pan.), mažiausia vieno smūgio pasekoje, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( t.I, b.l. 144, 147-148) matyti, kad iš T. J. paimta beisbolo lazda.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ( t.I, b.l. 91-94) matyti, kad liudytojas D. J. iš pateiktų nuotraukų atpažino K. B., nurodė, kad šis vaikinas vijosi bėgantį A. G., mušė A. G. pievoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nusikalstamos veikos

Kaip matyti abu kaltinamieji teismo posėdžio metu kaltais prisipažino ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teismo posėdžio metu jie patvirtino, kad 2019 m. spalio 19 d., apie 14 val., Šlaito g. 1, Tauragės m., automobilių stovėjimo aikštelėje, jie sudavė nukentėjusiajam, tai yra kaltinamasis D. Š., paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas niekinį požiūrį į aplinkinius, dėl chuliganiškų paskatų tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu A. G. į veidą ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam A. G. padarė apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą kairio kampo ir 43 danties srityse t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. O kaltinamasis K. B. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pasivijo iš automobilių stovėjimo aikštelėje vykusio konflikto vietos į pievą bėgantį A. G., tyčia jam sudavė vieną smūgį kumščiu į kaktą, sugriebęs už rūbų ir jį pargriovęs sudavė du smūgius kumščiu bei spyrė nukentėjusiajam A. G. į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaip matyti kaltinamojo D. Š. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 p. nusikalstamos veikos požymius, nes kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam viešojoje vietoje paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas niekinį požiūrį į aplinkinius, o kaltinamojo K. B. nusikalstama veika atitinka BK 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamųjų kaltė yra įrodyta jų pačių prisipažinimu, atpažinimu pagal nuotraukas protokolais, specialisto išvada nukentėjusiojo parodymais bei kita faktine bylos medžiaga.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie nuoširdžiai gailisi padarę nusikaltimą, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2,3p.p), o sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas nepripažįsta kaltinamųjų sunkinančia aplinkybe tai, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nes jie iškarto neatliko bendrų fizinio smurto panaudojimo veiksmų, sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl kaltinamojo D. Š. smūgio, o tik po to, praėjus kiek tai laiko kaltinamasis K. B. sudavė nukentėjusiajam sukeldamas jam tik fizinį skausmą( BK 60 straipsnio 1 dalies 1p.) .

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių ir baudžiamojo poveikių priemonių taikymo

Kaip matyti baudžiamąją bylą perdavus teismui kaltinamieji ir nukentėjusysis pateikė teismui prašymus, kuriuose yra prašoma kaltinamųjų atžvilgių baudžiamąją bylą nutraukti ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamieji su nukentėjusiuoju ir jos įstatymine atstove susitaikė, neturtinę žalą 2000 Eur atlygino, o nukentėjusysis nuo likusios turtinės žalos priteisimo atsisako( t. 3 b.l.( 49,50).

BK 38 straipsnis numato galimybę kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Teismas, motyvuodamas kaltinamųjų atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės atsižvelgia įkaltinamųjų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininkų asmenybę, jų elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimą, teigiamą socialinį elgesį, kritinį požiūrį vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius). Kaip matyti kaltinamieji kaltais prisipažino ne tik teismo posėdžio metu, bet ir ikiteisminiame tyrime, neapsunkino bylos nagrinėjimo, padarytą žalą atlygino, susitaikė su nukentėjusiuoju, netgi, kaip teigia kaltinamasis D. Š., tapo gerais pažįstamais, šiuo metu abu kaltinamieji ieškosi darbo. Nors anksčiau abu kaltinamieji ir yra bausti už padarytus administracinius nusižengimus, tačiau D. Š. baustas yra pagrinde tik už negrubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ( t. 2 b.l. 86-90), o kaltinamasis K. B. pagrinde už alkoholio vartojimą. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamieji buvo blaivūs. Vertinant kaltinamojo D. Š. asmenybę bei kitas aplinkybes dėl nusikaltimo padarymo, teismas laiko, kad be BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 p. numatytų ir įvykdytų sąlygų galima laikyti, kad yra pagrindas taikyti ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4p. numatytą sąlygą, tai yra, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kas dėl kaltinamojo K. B., tai teismas laiko, kad be aukščiau išvardytų aplinkybių, taip pat yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, nes yra pagrindo tikėti, kad ir jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis K. B. anksčiau ir yra baustas už nusikalstamą veiką, tačiau jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris neužtraukia teistumo ( t. 2 b.l. 136) ir tas nusižengimas nėra susijęs su viešosios tvarkos trikdymu ir smurto panaudojimo. Taip pat šioje baudžiamojoje byloje jo vaidmuo panaudojant smurtą prieš nukentėjusįjį A. G. ir padarant jam sužalojimus nebuvo pagrindinis, nes dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Kaltinamasis D. Š. yra charakterizuojamas teigiamai, o apie K. B. neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra surinkta. Be to kaltinamieji teismo posėdyje nukentėjusiojo atsiprašė.

Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas laiko, kad atleidus abu kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės, nebus pažeisti humaniškumo principo reikalavimai, kurie turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji nors ir nėra dirbantys, tačiau siekia dirbti, todėl teismas laiko, kad jiems tikslingiausiai būtų skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri būtų minimali, tai yra ( 5 MGL) dydžio , sudaranti 250 Eur ( BK 71 straipsnis, 3 straipsnio 3 dalis ).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs kaltinamiesiems 3000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 225 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamieji atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl civilinio ieškinio procesas turi būti nutrauktas ( Baudžiamojo proceso kodekso 107, 109 straipsniai).

Taip pat byloje civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. G. sužalojimų susidariusias gydymo ir ligos išlaidų pareiškė ir ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa prašydama priteisti iš kaltinamųjų solidariai 784,37 Eur . Kadangi taip pat kaltinamieji šią žalą atlygino ir tai patvirtina byloje gautas ieškovės raštas ( t. 3 b.l. 45), todėl civilinio ieškinio procesas turi būti nutrauktas ( Baudžiamojo proceso kodekso 107, 109 straipsniai).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktinai įrodymai saugomi Tauragės AVPK: beisbolo lazda, - kaip menkavertis nusikaltimo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sunaikina ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 4p. ) .

Dėl pripažinimo psichologui išmokėtų išlaidų susijusių su nepilnamečio apklausa ikiteisminiame tyrime

Kaip matyti iš bylos medžiagos joje yra keturi Tauragės AVPK prašymai pripažinti Tauragės AVPK turėtas išlaidas susijusiais su psichologo dalyvavimu ikiteisminiame tyrime apklausiant nepilnamečius asmenis ( t. 1 b.l. 182-51,63 Eur, b.l. 189-41,44 Eur, t. 2 b.l. 1-82,53 Eur ;b.l. 9-37,30 Eur). Tačiau teisiamojo posėdžio metu prokuroras neprašė šias išlaidas pripažinti procesinėmis išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamųjų. Be to, teismas laiko, kad pagal BPK 186 straipsnio 2 dalį psichologo dalyvavimas apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį ir liudytoją, dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra privalomas psichologo dalyvavimas. Taip pat pažymėtina, kad pagal Psichologų, pageidaujančių padėti apklausti asmenis baudžiamajame procese, sąrašo administravimo ir apmokėjimo psichologams tvarkos aprašo 22 punktą, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 338, psichologui užmokestį moka ir patirtas išlaidas kompensuoja ikiteisminio tyrimo įstaiga, kuri pakvietė psichologą dalyvauti nepilnamečio apklausoje. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo priteisti minėtas išlaidas iš kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, BK 38 straipsniu teismas

nusprendžia:

D. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2dalies 8 p., BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, paskirti kaltinamajam D. Š. baudžiamojo poveikio priemonę (5 MGL) 250 Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, lėšas sumokant į AB SEB bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas – LR Teisingumo ministerija, per 2 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, panaikinti.

K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju A. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą,71 straipsnį, paskirti kaltinamajam K. B. baudžiamojo poveikio priemonę (5 MGL) 250 Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, lėšas sumokant į AB SEB bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas – LR Teisingumo ministerija, per 2 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti ir grąžinti K. B. jo asmens tapatybės kortelę.

Procesą, dėl nukentėjusiojo A. G. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą saugomą Tauragės AVPK – beisbolo lazdą, sunaikinti kaip menkavertį nusikaltimo įrankį.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.