- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- eI-8202-331/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00255-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- S. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei S. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu ir patikslintu prašymu ir prašo priteisti iš atsakovės 58,38 Eur nesumokėtos vietinės ir 21,23 Eur teismo išlaidų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1-2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T-197, nuo 2008 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuo 2017 m. liepos 1 d. Akmenės rajono savivaldybėje įvesta dvinarė vietinė rinkliava, kuri skaičiuojama pagal 2017 m. gegužės 31 d. Akmenės rajono savivaldybės sprendimu T-104 patvirtintų nuostatų (jų papildymų ir pakeitimų) (toliau – ir Nuostatai) 12.1. p. pastoviąją dedamąją moka gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, pastovioji dalis apskaičiuojama vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro. Kintamąją dalį moka 12.1-12.7 p. nurodyti nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos atliekos, kintamoji dalis apskaičiuojama naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais Nuostatų priede nustatytą kintamą kainą padauginus iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus arba naudojantis kolektyviniais konteineriais ir/arba individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais: nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai nekilnojamojo turto objektų grupei nustatyto parametro (Nuostatų 16 p.).
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektu, esančio (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu naudojosi atsakovė. Atsakovė atsiliepimo į prašymą ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, ar juo naudojosi kiti asmenys, nepateikė. Tokiu atveju, ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas, laikytinas atsakovas.
Iš pareiškėjos pateiktos pažymos nustatyta, kad ginčo laikotarpiu už atsakovo valdomą nekilnojamojo turto objektą liko 58,38 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovas nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai, ji yra teisėta ir pagrįsta.
Apibendrinus, konstatuotina, jog pareiškėjos reikalavimas dėl 58,38 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 21,23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą advokato pagalbai apmokėti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Pareiškėjos turėtų išlaidų dydis yra ženkliai mažesnis už maksimaliai pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai savaime nėra pakankamas pagrindas prašymą tenkinti pilnai. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas, įvertinęs tai, kad ši byla yra šabloninė ir nesudėtinga (keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma), prašymo teismui paruošimas gali būti atliekamas pareiškėjos, atsakingos už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis.
Teismas, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės S. D. pareiškėjai VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 58,38 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai ir 38centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.