Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, neištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji D. P. 2009 m. gegužės 5 d. apie 3 val., bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, gimdymo metu dėl nusikalstamo nerūpestingumo panaudodama fizinę jėgą, tai yra rankomis paimdama iki pečių išlindusiam kūdikiui už kaklo, jį suspausdama ir traukdama į išorę, uždusino ir taip atėmė gyvybę D. P..

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. P. kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo savo vaikui prisipažino visiškai ir parodė, kad pradėjus didėti pilvui ji suprato, jog yra nėščia. Buvo gal 4–5 mėnesių nėštumas. Tuo metu ji gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, viename kambaryje su A. Č.. Geriausia jos drauge buvo J. R., gyvenusi tame pačiame bendrabutyje 3 aukšte. Apie nėštumą ji niekam nesakė, į medikus nesikreipė, nes bijojo apkalbų, ir niekas nepastebėjo, kad ji laukiasi. Apie vaiko gimimą ji negalvojo, tačiau ruošėsi auginti vaiką. Jautė vaiko judesius. Nepirko drabužėlių, nes buvo prisiklausiusi, kad nereikia pirkti iš anksto.

2009 m. gegužės 4 d. apie 20 val. pas ją buvo atėjusi J. R., su kuria buvo iki 23.30 val. A. Č. tą vakarą ir naktį namie nebuvo. Apie 1.30-2.00 val. prasidėjo pirmi skausmai, kaip skausmingos menstruacijos. Paskaudėdavo, vėl praeidavo, galvojo, kad taip turi būti, nesuprato, kad gimdo. Jos skaičiavimu, tuo metu galėjo būti septintas nėštumo mėnuo. Nuėjus į tualetą, nutekėjo vandenys. Tada to nesuprato, galvojo, kad nusišlapino. Paskui prasidėjo dideli skausmai. Nuėjusi į tualetą, pradėjo kraujuoti, gumulas kažkoks išlindo. Po to pamatė, jog vaiko galvutė išlindo iki kaklo. Tada ji pradėjo traukti, nes buvo dideli skausmai. Nebuvo kaip paimti, tempė už kaklo suėmusi iš priekio abiem rankomis. Jai labai skaudėjo, buvo šoke, savaime stipriai sugriebė. Stovėdama apžergusi klozetą traukė vaiką, kuris išslydo į klozetą galvute žemyn, nepaniro. Ji tuoj pat ištraukė vaiką, pasėdėjo, nes buvo labai nusilpusi. Vaiką laikė rankose. Vaikas buvo su virkštele, nejudėjo ir neverkė. Po to susilenkusi nuėjo į kambarį, vaiką nešė po pažastimi. Kambaryje nukirpo virkštelę, o prie jos likusią virkštelę užrišo, nes bėgo kraujas. Vaiką padėjo ant grindų kambaryje prie spintos ir nuėjo tualeto tvarkyti, nes ten buvo kraujo pritaškyta. Jau buvo 6.00–6.30 val. Po to vaikui ant galvos uždėjo polietileninį maišelį kaip kepurytę, vaiką suvyniojo į rankšluostį ir, įdėjusi į „IKI“ prekybos centro maišelį, padėjo į patalynės dėžę po lova. Ruošėsi kitą dieną dėdės sode palaidoti vaiką. Tada išgėrusi vaistų nuo skausmo nuėjo miegoti. Apie 8.30–9.00 val. ryto pas ją atėjo J. R. ir jos išėjo į miestą. Ji kraujavo, trejas kelnes tą dieną pakeitė. Draugei sakė, jog serga mėnesinėmis. Apie 15.30 val. grįžusi į namus atsigulė į lovą. A. Č. jau buvo namuose. Jai atsirišo virkštelė, pradėjo kraujas bėgti, todėl nuėjo į tualetą, kur išbuvo 2-3 val. A. Č. klausė, ko tiek ilgai ji būna tualete. Ji prašė A. Č. atnešti apatinius, siūlą, higieninį paketą. Siūlu ji užsirišo virkštelę, kad nebėgtų kraujas. A. Č. bei K. iš gretimo kambario pasakė, kad iškvies greitąją, o ji joms sakė, kad jai mėnesinės. Merginos nuėjo pas auklėtoją ir iškvietė greitąją pagalbą. Ji buvo išvežta į ligoninę, kur taip pat nesakė, jog gimdė. Kitą dieną J. R. pasakė, kad persileido.

Vaiką ji pavadino D., palaidojo. Traukdama vaiką ji negalvojo, kad vaikui yra pavojus. Jai buvo labai dideli skausmai, apie pasekmes negalvojo, net nepagalvojo, ar vaikas bus gyvas, ar ne, neturėjo tikslo tyčia vaikui ką nors padaryti. Labai gailisi, nenorėjo, kad vaikas numirtų. Viskas išėjo netyčia. Ji užaugo vaikų namuose, kur aiškino, kaip saugiai lytiškai santykiauti, tačiau apie gimdymą ji nieko nežinojo.

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. P. bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, parodė, kokiu būdu gimdymo metu sėdėdama ant klozeto ir paėmusi kūdikiui už galvos bei kaklo, ištraukė kūdikį iš savęs, parodė, kaip įdėjo kūdikį į maišelį ir padėjo į patalynės dėžę po lova (b. l. 93-105).

Liudytoja I. M. parodė, kad ji dirba Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje akušerijos ir ginekologijos skyriaus gydytoja. 2009 m. gegužės 5 d. apie 21 val. jos budėjimo metu į kliniką greitoji medicinos pagalba atvežė kraujuojančią moterį – kaltinamąją, kuri skundėsi, kad gausiai kraujuoja, kad prieš tai ilgai nesirgo, pasakė, kad tualete iš jos kažkas iškrito į klozetą. Moters būklė buvo vidutinio sunkumo, apžiūros metu rasta virkštelė, užmegzta mazgu, ir placenta, buvo tarpvietės, paviršinių gimdymo takų plyšimai, kraujavimas iš gimdos. Kraujavimas nebuvo labai gausus. Placenta ne visiškai buvo atsidalijusi. Tie požymiai rodė, kad buvo gimdymas. Sunku pasakyti, ar gimdymas buvo priešlaikinis. Nežino, ar vaisius buvo išnešiotas. Nuo 23 nėštumo savaitės jau yra gimdymas, pacientės atveju jau buvo gimdymas. Plyšimai rodo, kad vaisius turėjo būti stambesnis. Neturėjo būti abortas, nes buvo plyšimai. Moteris neigė gimdymą, labai mažai kalbėjo. Pacientei buvo atlikti tyrimai, iškviestas anesteziologas, nuskausminta, pašalinta placenta, susiūti plyšimai, suleisti vaistai.

Liudytoja J. R. parodė, kad kaltinamoji D. P. yra jos draugė, jos abi kartu augo vaikų namuose. Iki įvykio su kaltinamąja ji gyveno tame pačiame bendrabutyje, nepastebėjo jokių kaltinamosios figūros pasikeitimų ir pastaroji jai nieko nesakė apie tai, kad laukiasi. 2009 m. gegužės 4 d. vakare ji buvo pas D. P. kambaryje, kalbėjosi, kaltinamoji niekuo nesiskundė. 2009 m. gegužės 5 d. su D. P. ji buvo Šiaulių miesto savivaldybės socialiniame skyriuje. Jai atrodė, kad D. P. blogai jaučiasi, todėl paklausė, kas pastarajai yra. D. P. sakė, jog serga mėnesinėmis, blogai jaučiasi, skauda pilvo apačią. Su kaltinamąja ji išsiskyrė apie 18 val., o vakare susirašinėjo SMS žinutėmis. D. P. rašė, jog guli lovoje. Gegužės 6 d. ją pasikvietė auklėtoja ir paklausė, iš kur jos su D. P. pažįstamos. Ji pasakė auklėtojai, kad D. P. gerai jautėsi tik sirgo mėnesinėmis. Vakare auklėtoja jai pasakė, kad D. P. ligoninėje. Kitą dieną ligoninėje ji išgirdo D. P. pokalbį su kita drauge, kad D. P. laukėsi, kad prarado vaiką. D. P. tai jai patvirtino, sakė, kad suprato, jog laukiasi. D. P. kambaryje ji nepastebėjo jokių vaikiškų rūbelių ar kitokių daiktų kūdikio kraitelei.

Liudytoja A. O. (buvusi Č.) parodė, kad kaltinamąją pažįsta nuo 2008 m. pavasario, o nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio su pastarąja kartu gyveno bendrabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kambaryje. Jos santykiai su D. P. buvo geri, pasišnekėdavo, tačiau apie intymius dalykus nekalbėdavo. Apie kaltinamosios nėštumą nežinojo, tik įtarė, ir apie tai pasikalbėdavo su kaimynėmis iš gretimo kambario. Gal sausio mėnesį, pastebėjusios, kad kaltinamoji pradėjo slėpti pilvą, paklausė, ar pastaroji ne nėščia, tačiau D. P. pasakė, kad ne. Matėsi, kad kaltinamoji laukiasi, pastebėjo, jog neserga menstruacijomis. Kaltinamoji nepirko jokių vaikiškų rūbelių, neskaitė jokios literatūros apie gimdymą, bent jai ji to nepstebėjo.

2009 m. gegužės 4 d. grįžusi iš mokyklos ji pasiėmė daiktus ir išvažiavo pas draugą. D. P. tada niekuo nesiskundė. 2009 m gegužės 5 d. apie 7–7.30 val. jai grįžus į namus, kaltinamoji blogai jautėsi, gulėjo lovoje, sakė, kad pilvą skauda, kad jai menstruacijos. Ji išėjo į mokyklą, iš kurios grįžo apie 12 val. Pastebėjo, kad tualete kilimėlis kruvinas. Kaltinamoji sugrįžo vėliau, buvo išbalusi. Apie 17–18 val. kaltinamoji nuėjo į tualetą, po to paprašė atnešti kelnes, apatinius, siūlo, nepaaiškino, kam siūlas, džinsus plovė. Gal 2 val. kaltinamoji išbuvo tualete. Su A kambario kaimynėmis ji pakalbėjo, kad reikia kviesti greitąją, tačiau būdama tualete kaltinamoji pasakė, kad nereikia, kad pati nuvyks kitą dieną. Buvo nemalonūs kvapai. Jos nuėjo pas budėtoją, kad iškviestų greitąją. Budėtoja sakė, kad D. P. laukiasi. Jos atsakė, kad nieko nežino. Tada jos nuėjo pas auklėtoją, kuri taip pat joms pasakė, kad Dovilė buvo nėščia, iškvietė greitąją. Atvykusi felčerė pasakė, kad kaltinamajai persileidimas. Pati D. P. neigė persileidimą. Kambaryje ji nieko neįprasto nepastebėjo, o po to išvažiavo pas draugą.

Įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kambaryje po lova esančioje patalynės dėžėje užrištame polietileniniame maišelyje rastas suvyniotas į rankšluostį naujagimio lavonas (b. l. 7-15).

Specialisto išvadose Nr. M 270/09(04) ir Nr. KM 1-270/09(04) nurodyta, kad D. P. mirtis įvyko nuo nepatikslinto kvėpavimo sutrikdymo. D. P. kūne sužalojimų nerasta. Tikėtina, jog D. P. mirties priežastimi tapęs kvėpavimo sutrikdymas galėjo gautis, suspaudus jo kaklą (b. l. 24-26, 29).

Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas Henrikas Daujotas patvirtino specialisto išvadas ir paaiškino, kad tyrimo metu buvo nustatyti visi kūdikio uždusimo požymiai. Tai galima spręsti iš taškinių kraujosruvų po išoriniu širdies klodu, plaučių krūtinplėvės ir užkrūčio liaukos kapsulėje, skysto tamsaus kraujo širdies ertmėse, vidaus organų veninės pilnakraujystės. Visi šie požymiai rodo, kad yra mechaninė asfikcija. Kūdikis gimė gyvas, tai patvirtina plaučių tyrimas. Kūdikis įkvėpė, plaučiuose buvo oro. D. P. mirtis įvyko nuo nepatikslinto kvėpavimo sutrikdymo. Skrandyje ir žarnose nebuvo oro. Kūdikis buvo gyvas kelias sekundes, iki keliasdešimt sekundžių. Spėjo įkvėpti, tai rodo faktą, kad gimė gyvas. Laikas skaičiuojamas sekundėmis, nes tik plaučiuose rastas oras. Jei skrandyje yra oro, gyvenimo laikas ilgėja iki minučių. Žiūrint į tai, kur yra oro, galima nustatyti naujagimio gyvenimo laiką. Naujagimio svoris – 2765 g, ūgis – 50 cm, nosies ir ausų kremzlės elastingos, sėklidės nusileidusios į kapšelį, tai rodo, kad kūdikis buvo išnešiotas. Nėra nustatyta jokių apsigimimų, kad būtų negyvybingas. Kūdikis buvo gyvybingas, išnešiotas. Nebūtų miręs. Taškinės kraujosruvos rodo mirtį jau gimus. Negalima atmesti tokios galimybės, kad viskas vyko, kaip pasakojo kaltinamoji. Sužalojimų nebuvo. Tai naujagimis, nereikia jėgos jam užspausti, silpnos jėgos užtenka. Nebuvo sužalojimų ant kaklo. Įmanoma galimybė, kad kūdikis užduso tempiant gimdymo metu. Užtenka mažos jėgos, galimas toks mechanizmas, kaip pasakojo kaltinamoji. Kaltinamoji pasakojo, kad kūdikis įkrito į klozetą. Tyrimo metu bronchuose nerasta skysčio. Nei alveolėse, broncheolėse skysčio nerasta, spindžiai tušti, naujagimis nebuvo įtraukęs vandens. Traukiant kūdikį galėjo uždusinti, traukė kelias sekundes, iš karto negimė. Kai įkrito į vandenį, jau buvo negyvas. Nespėjo įkvėpti kelis kartus, riksmo nebuvo. Jei gimdant būtų paėmusi už galvos, kvėpavimo nesutrikdytų, galėtų nebent kokią galvos traumą padaryti. Jei pati gimdė ir traukė už kaklo, reali kaltinamosios versija. Tokiam uždusimui užtektų kelias sekundes užspausti kaklą. Traukiant vis tiek stipriau tempia. Neliko žymių kaklo minkštuosiuose audiniuose. Paprastai gimdymo metu būna standos, gimsta kūdikiai ir natūraliai, nereikia pašalinės jėgos, tačiau turi būti kvalifikuota pagalba. Galbūt būtų galėjęs naujagimis pats gimti, netraukiant jo.

Specialisto išvadoje Nr. S 198/09(01) nurodyta, kad D. P. yra vyriškos lyties naujagimio, rasto Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), motina su 99.997 proc. tikimybe. Ant rankšluosčio yra D. P. kraujo pėdsakai su 99,999999999 proc. tikimybe (b. l. 46-52).

Specialisto išvadoje Nr. G 674/09(04) nurodyta, kad D. P. padaryti sužalojimai: tarpvietės antro laipsnio plyšimas, didžiųjų lytinių lūpų plyšimas. Dėl kraujavimo iš gimdos išsivystė mažakraujystė. Sužalojimai galėjo gautis natūralaus gimdymo metu, galimai medicininiuose dokumentuose nurodytu laiku, t. y. 2009-05-05 (b. l. 128).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamosios veikos juridinė kvalifikacija

Spręsdama kaltinamosios D. P. kaltės klausimą dėl jos sūnaus D. P. gyvybės atėmimo, kolegija remiasi byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – pačios kaltinamosios D. P. bei liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga.

Remiantis kaltinamosios D. P. parodymais byloje nustatyta, kad gimdymo metu kaltinamoji rankomis paėmė iki pečių išlindusiam kūdikiui už kaklo ir ištraukė kūdikį į išorę. Aplinkybę, kad kaltinamoji buvo nėščia ir po to gimdė, patvirtina liudytojos I. M. parodymai bei specialisto išvada Nr. G 674/09(04), o tai, kad kaltinamoji gimdė gyvą išnešiotą kūdikį, patvirtina teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 270/09(04) ir Nr. KM 1-270/09(04) bei teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisiamajame posėdyje. Iš pastarųjų bylos duomenų matyti, kad D. P. mirtis įvyko nuo nepatikslinto kvėpavimo sutrikdymo, kuris galėjo gautis suspaudus jo kaklą.

Nurodytų įrodymų, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, visuma kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji D. P. savo veiksmais atėmė gyvybę D. P.. Tai rodo priežastinį ryšį tarp kaltinamosios padarytos veikos ir D. P. mirties.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. P. buvo kaltinama tyčiniu savo vaiko D. P. nužudymu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamoji D. P., sutikdama su kaltinime išdėstytais jos padarytų veiksmų padariniais, nurodo, kad gimdymo metu traukdama vaiką ji nemanė, kad vaikui yra pavojus, neturėjo tikslo tyčia vaikui ką nors padaryti ir nenorėjo, kad vaikas numirtų.

Iš tokių kaltinamosios teiginių yra aišku, kad ji nesutinka su jai inkriminuota kaltės forma – tyčia, ir pripažįsta atsiradusias pasekmes kaip savo neatsargaus bei nerūpestingo elgesio padarinį. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos BK 15, 16 str. nuostatomis, kolegija turi išsiaiškinti visus kaltinamosios psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jos padarytais veiksmais ir tų veiksmų padariniais.

Nužudymas – materiali nusikalstamos veikos sudėtis ir baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas tokiems padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. To paties nutarimo 26 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Tuo tarpu neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Analizuodama kaltinamosios D. P. padarytos veikos sudėties subjektyviosios pusės – kaltės – turinį, kolegija remiasi pačios kaltinamosios parodymais bei teismo medicinos specialisto išvadomis ir eksperto paaiškinimais teisiamajame posėdyje nustatytomis bylos aplinkybėmis, kad kūdikis užduso gimdymo metu per kelias sekundes jį tempiant užspaudus kaklą silpna jėga. Šie bylos duomenys, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamoji gimdė pirmą kartą, bei įvertinus gimdymo skausmų sukeltą kaltinamosios būseną, nepatvirtina, kad traukdama kūdikį iš savo kūno kaltinamoji iš anksto numatė vaiko mirtį. Kolegija atkreipia dėmesį ir į Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-177 išvadą, kad D. P. turi kompleksinių (kognityvinių, emocinių ir savimonės) asmenybės sunkumų, kurie galėjo įtakoti jos elgesį veikos padarymo metu: neatsakingai vertinti situaciją ir jos sukeliamas baudžiamąsias pasekmes (b. l. 115-118). Todėl, kolegijos nuomone, kaltinamosios kūdikio mirtis gimdymo metu buvo atsitiktinis kaltinamosios veikos padarinys.

Tokiu būdu byloje surinktų duomenų nepakanka įrodyti, kad kaltinamoji D. P. turėjo sumanymą nužudyti savo vaiką, kad norėjo jo mirties, o jeigu ir nenorėjo, tai sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti. Tačiau, kolegijos nuomone, kaltinamosios veiksmai atitinka neatsargios kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo – požymius, kai kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, nors turėjo ir galėjo tai numatyti. Darydama išvadą, kad kaltinamoji D. P. turėjo realią galimybę suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti gimstančio kūdikio gyvybės atėmimą kaip savo veikos padarinius, kolegija remiasi bylos duomenimis apie kaltinamosios amžių (27 m.), jos žinojimą apie nėštumą ir būsimą neišvengiamą gimdymą, dėl ko kaltinamoji turėjo pareigą būti atsargi ir atitinkamai pasiruošusi būsimam gimdymui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija kaltinamosios D. P. veiką perkvalifikuoja iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. į 132 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamoji D. P. viso baudžiamojo proceso metu prisipažino dėl neatsargumo atėmusi gyvybę savo vaikui D. P., atskleidė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tai pripažinti kaltinamosios D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-177 išvadose nurodyta, kad D. P. nusikaltimo padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenos, todėl galėjo ir gali pilnai teisingai suprasti savo atliekamų veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 115-118 ).

Esant tokiai ekspertizės išvadai, kolegija konstatuoja, jog kaltinamoji D. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustina už padarytą veiką.

Skirdama bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai D. P. kolegija vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kolegija, nustatydama kaltinamajai D. P. bausmės rūšį bei dydį, įvertina jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, t. y. tai, kad ji padarė nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Vertindama kaltinamosios asmenybę, kolegija atsižvelgia į tai, kad D. P. anksčiau nebuvo teista (b. l. 138), administracine tvarka nebausta (b. l. 152), charakterizuojama teigiamai (b. l. 151).

Skirdama bausmę D. P. už padarytą nusikalstamą veiką kolegija vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatomis – atsižvelgia į byloje nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamosios D. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, buvimą, minėtus kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, kartu įvertinusi ir tai, kad nusikalstama veika padarytos nebepataisomas pasekmės (gyvybės atėmimas), kaltinamajai D. P. už padarytą neatsargų nusikaltimą kolegija skiria laisvės atėmimo bausmę, didesnę už įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą tokios bausmės vidurkį.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Svarstydama bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajai D. P. klausimą ir spręsdama, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kolegija atsižvelgia į visas jau anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamosios asmenybe. Kartu, spręsdama bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybę kaltinamajai D. P., kolegija vertina ir šios priemonės taikymo tikslingumą atsižvelgiant į kaltinamosios elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą bei po jos.

Kaip jau minėta, kaltinamoji D. P. anksčiau nebuvo teista ir nebuvo bausta administracine tvarka, kas rodo, jog iki šio nusikaltimo padarymo kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios ir kad yra pagrindas manyti, jog nusikaltimas padarytas atsitiktinai.

Siekdama tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kolegija atsižvelgia ir į kaltinamosios gyvenimo sąlygas, jos asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. į tai, kad kaltinamoji užaugusi vaikų namuose, kad jai, kaip matyti iš jau minėto Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-177 išvadų, nustatytas lengvas intelekto defektas.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai D. P. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. kad yra teisinis pagrindas taikyti jai Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jai vieną įpareigojimą, nurodytą Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinis įrodymas – rankšluostis, kaip menkavertis ir negalintis būti sunaudotas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307 str. str., kolegija

nusprendžia:

D. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. ir jai paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., D. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – D. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias.

Daiktinį įrodymą – rankšluostį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.