Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. V. 2016 m. lapkričio 27 d. apie 1 val. kavinėje „Feniksas“, esančioje Alytaus m., Vilniaus g. 20, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, tyčia pastūmė apsaugos darbuotojo pareigas ėjusį T. R. ir pakišo jam koją, dėl ko T. R., neišlaikęs pusiausvyros, griuvo ir galva atsitrenkė į sieną, prasikirto pakaušį, jam teko vykti į ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo susiūta žaizda galvoje. Tokiais veiksmais A. V. tyčia nežymiai sužalojo T. R. ir sukėlė jam fizinį skausmą, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. V. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2016 m. lapkričio 26 d. vakare su draugais leido laiką klube „Feniksas“, vartojo alkoholį. Vienu metu buvo išėjęs į lauką parūkyti, o kai grįžo atgal į klubą, prie lauko durų stovėjęs apsaugos darbuotojas, kurio pavardę sužinojo vėliau – T. R., atsisakė jį įleisti, aiškino, kad jis per daug išgėręs, kad kabinėjasi prie žmonių. Kaltinamasis nenorėjo su tuo sutikti, prašė jį įleisti į klubą, o kai T. R. pakartojo, kad jis neįleidžiamas, supykęs kaltinamasis nesusivaldė ir pastūmė T. R., nuo ko šis atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant žemės. Tada kaltinamasis išėjo į lauką ir rūkė, kol atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam dalį žalos.

Teisme apklaustas nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2016 m. lapkričio 26 d. vakare jis dirbo bare „Feniksas“ apsaugos darbuotoju. Į barą atėjo A. V., kurio iki tol nepažinojo. Buvo matyti, kad A. V. neblaivus, tačiau pradžioje jis rūpesčių nekėlė. Vėliau barmenė pasakė, kad A. V. girtas kabinėjasi prie baro lankytojų ir todėl būtų gerai jį išprašyti iš baro, tad kai šis, lauke parūkęs, grįžo į barą, T. R. jam pasakė, kad jis nebeįleidžiamas, nes yra per daug girtas ir savo elgesiu trukdo aplinkiniams. Tada A. V. paprašė leisti jam nueiti iki tualeto ir žadėjo po to išeiti. Leido jam nueiti į tualetą, o kai A. V. grįžo prie nukentėjusiojo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes A. V. nenorėjo išeiti iš baro. Vienu metu nukentėjusysis nusisuko nuo A. V., tada šis pakišo jam koją ir pastūmė nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros, griuvo atbulas ir atsitrenkė galva į sieną, prasikirto pakaušį, iš žaizdos bėgo kraujas. Tuo tarpu A. V. kažkur pasitraukė, bet atvykus policijos pareigūnams jis buvo rastas ir sulaikytas. Nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji med. pagalba, jis nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam sutvarkė žaizdą galvoje. Po to savaitę laiko buvo nedarbingas. Po savaitės nuėjo į darbą, nors jautėsi blogai, tačiau jis vienintelis šeimoje buvo dirbantis, todėl reikėjo dirbti, kad galėtų išlaikyti šeimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1155/2016 (06) patvirtina, kad 2016-11-28 atliktos apžiūros metu T. R. nurodė, kad 2017-11-27 apie 0.30 val. bare „Feniksas“ iš matymo pažįstamas asmuo jį pargriovė, pakišdamas koją, dėl ko jis griūdamas galva atsitrenkė į sienos kampą, po įvykio skaudėjo galvą, iš žaizdos galvoje kraujavo, todėl kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių. Specialisto apžiūros metu nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, šie sužalojimai padaryti veikiant galvą, dešinę ranką ir dešinę koją kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku; sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 75–76).

Iš prijungtos prie bylos medžiagos Nr. M-1-01-93356-16, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad nukentėjusysis T. R. 2016-11-27 kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad 2016-11-27 apie 01.30 val. jam dirbant apsaugos darbuotoju bare „Feniksas“ Alytuje, Vilniaus g. 20, iš matymo pažįstamas asmuo pakišo jam koją ir tuo pat metu ranka pastūmė, nuo ko nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros, atbulas krito ir trenkėsi galva į sieną, prasikirto pakaušį; 2016-11-27 įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta bare „Feniksas“ Vilniaus g. 20, Alytuje, prie lauko durų, sienos nišoje, ant jos kairiojo kampo, rasti kraujo pėdsakai; reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu fiksuota, kad 2016-11-28 baro „Feniksas“ darbuotojas pateikė kompaktinį diską su stebėjimo kamerų vaizdo įrašu; Alytaus apskrities VPK Prevencijos poskyrio tyrėjo R. P. 2016-11-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, jog bare „Feniksas“ prie lauko durų apsaugos darbuotojas T. R. kalbėjosi su A. V., T. R. laikė ištiesęs kairę ranką, taip neleisdamas A. V. prie jo priartėti, tada po minutės A. V. nusirengia striukę, kitas asmuo jį ramina, bet A. V. kaire ranka suima T. R. už peties ir jį pargriauna ant žemės; 2016-11-30 Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo M. G. nutarimu pagal T. R. pareiškimą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nustatyti požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str., dėl kurios baudžiamasis procesas pradedamas privataus kaltinimo tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad jie yra pakankami kaltinamojo A. V. kaltei pagrįsti. Kaltinamasis pripažino, kad jis tyčia vartojo fizinį smurtą prie T. R. ir neneigia, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra jo veiksmų padarinys. Nukentėjusysis T. R. nuosekliai ir vienodai aiškino, kad jam atliekant apsaugos darbuotojo pareigas, kaltinamasis tyčia pakišo jam koją ir pastūmė, dėl ko jis pargriuvo ir susižalojo galvą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvada, taip pat konflikto bare vaizdo įrašas. Tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų T. R. atžvilgiu ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru atlygino dalį padarytos žalos. Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. V. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą be jokios pateisinamos priežasties, savo veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai. Teisiamas pirmą kartą, bet baustas administracinėmis nuobaudomis. Nedirba. Skirtina BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Nustatant jos dydį, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nukentėjusysis T. R. buvo pareiškęs byloje reikalavimą priteisti iš kaltinamojo A. V. 87 Eur turtinei žalai ir 1 200 neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–3). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino civilinio ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš kaltinamojo 800 Eur nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, tame tarpe 87 Eur turtinei žalai ir 713 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl sutrikdytos sveikatos buvo laikinai nedarbingas (vieną savaitę), todėl UAB „(duomenys neskelbtini) negavo pajamų – 87 Eur. Be to, dėl patirtų sužalojimų kentė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, nes viešai, matant baro darbuotojams ir lankytojams, jis buvo brutaliai pargriautas ant grindų, jam iš galvos kraujavo, dėl to jautėsi nejaukiai, ligoninėje siuvant žaizdą ir vėliau namuose jautė skausmą, sutriko miegas, jis negalėjo padėti savo žmonai, kuri tuo metu laukėsi, be to, jis išgyveno dėl savo sveikatos ateityje, nes jo galva operuota ir bet koks galvos sumušimas yra labai pavojingas. Neigiamus išgyvenimus kėlė ir tai, kad dėl įvykio jam teko kreiptis į policiją, medikus, gaišti laiką.

Pagal BPK 109 str. 1 d. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese reikalauti iš kaltinamojo žalos atlyginimo. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 str. 1 d.). Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., 2 d.).

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. V. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis T. R. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl kaltinamajam tenka pareiga šią žalą visiškai atlyginti. Kaltinamasis pripažino T. R. civilinį ieškinį 800 Eur sumai, atlygino dalį žalos, sumokėdamas nukentėjusiajam 270 Eur (b. l. 54). Tai įvertinus, iš kaltinamojo priteistina 530 Eur neturtinei žalai atlyginti (BPK 109 str., CK 6.263 str. 1 d., 2 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-12-29 sprendimu nukentėjusiajam T. R. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, tuo pagrindu nukentėjusįjį T. R. procese atstovavo advokatė S. Černienė (b. l. 8–9). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017-09-27 pažyma Nr. NTP-7-9545 patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos sudaro 107,06 Eur (b. l. 53). BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tuo pagrindu valstybei iš kaltinamojo A. V. priteistina 107,06 Eur išlaidų už advokatės S. Černienės, atstovavusios procese nukentėjusįjį T. R., paslaugas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 5 mėnesiams, nustatant įpareigojimus būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. V. 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) T. R. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. V. valstybės naudai 107,06 Eur (vieną šimtą septynis eurus 6 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.