Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Gružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1980 m. gegužės 22 d. Kauno miesto Požėlos rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 2 dalį – 3 metams laisvės atėmimo;

2) 1983 m. liepos 20 d. Kauno miesto Požėlos rajono teismo nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 42 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 metai laisvės atėmimas;

3) 1993 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu pagal BK 105 straipsnio 5 punktą - 15 metų laisvės atėmimo; 2003 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota į naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nustatyta bausmė - 15 metų laisvės atėmimo; 2003 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi 2003 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartį panaikino, nusikalstamą veiką perkvalifikuodamas pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punktą, nustatydamas bausmę - 14 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo;

4) 2006 m. spalio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta laisvės bausmė - 3 metai laisvės atėmimo bausmė; 2007 m. vasario 15 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 straipsnį, paskirsta bausmė - 2 metai 8 mėnesiai laisvė atėmimo, o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – išteisintas; 2007 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas nutartimi nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta bausmė - 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) 2008 m. balandžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. spalio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, 2011 m. sausio 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės,

6) 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį (2 veikos), 286 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. sausio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams,

7) 2013 m. vasario 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 309 straipsnio 4 dalį, 161 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir 153 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – 6 m. laisvės atėmimo; 2013 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2013 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo (2019 m. balandžio 10 d. paleistas iš pataisos namų);

kaltinamas padariusi nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent:

- - jis 2019 m. spalio 25 d., apie 20.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sulaužęs J. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų pakabinamą spyną, įsibrovė į minėto buto patalpas ir pasikėsino pagrobti, jame esančius M. B. priklausančius bendros 1352 EUR vertės darbo įrankius: 300 EUR vertės ekscentrinį šlifuoklį „Festool Raw 150", 150 EUR vertės perforatorių „Dewalt", 150 EUR vertės frezų rinkinį „Makita", 150 EUR vertės suktuką „Dewalt", 100 EUR vertės lazerinį nivelyrą „Dewalt", 100 EUR vertės belaidę kolonėlę „JBL Charge 3", 100 EUR vertės pneumatinę viniakalę „Paslode", 90 EUR vertės elektrinį siaurapjūklį „Bosh", 50 EUR vertės Led lempą su kištukiniu lizdu, 50 EUR vertės kondicionieriaus valdymo pultelį „C&H", 40 EUR vertės kampinį šlifuoklį „Bosh", 30 EUR vertės 20 metrų ilgio elektrinį prailgintuvą, 20 EUR vertės ruletę „Milwaukee", 15 EUR vertės sukimo antgalių rinkinį „Dewalt", 5 EUR vertės plaktuką „Stanley" ir 2 EUR vertės ruletę „Komelon", kuriuos sudėjęs į maišus išsinešė iš buto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo buvo (duomenys neskelbtini) namo gyventojo A. B. sustabdytas klausimais apie nešamų daiktų įgijimo aplinkybes, dėl ko daiktus paliko ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančiu (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atsakomybė už šia nusikalstamą veiką numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad įsibrovė į patalpą, t. y. adresu: (duomenys neskelbtini), esantį butą, ir pavogė ten buvusius įtarime nurodytus daiktus. 2019 m. spalio 25 d, turėdamas planų įsidarbinti ir gyventi Vilniuje, jis atvažiavo į Vilniaus miestą. Būdamas mieste jis užeidavo į keturių aukštų (duomenys neskelbtini) laiptinę. Į šią laiptinę buvo užsukęs ir prieš savaitę. Tą kartą laiptinėje paliko savo daiktus. 2019 m. spalio 25 d. savo daiktų laiptinėje neberado. Supykęs, jis nusprendė pavogti namo palėpėje įrengtame bute buvusius statybinius įrankius. 2019 m. spalio 25 d. apie 20.00 val., būdamas išgėręs truputį alaus, jis varžto pagalba atrakino pakabinamą buto durų spyną, po ko į rastą šiukšlių maišą įsidėjo bute laikytus statybinius įrankius ir galimai kitus daiktus. Palėpėje buvo tamsu, be to, jis skubėjo, todėl nematė ir tiksliai nepamena, ką dėjosi į maišą. Sutinka, kad paėmė pranešime apie įtarimą išvardintus daiktus. Su pavogtais daiktais išėjus iš namo laiptinės ir kažkiek metrų paėjus, jam kilo mintis grįžti ir grąžinti į vietą daiktus, nes juos nešti buvo per daug sunku. Tačiau tuo metu išbėgo namo gyventojas, t.y. vyriškis, kuris jam kažką pasakė, o po to jį sekdamas pradėjo skambinti policijai. Dėl minėtos priežasties pavogtų daiktų iki galo neužvaldė. Sutrikęs jis pradėjo bėgti. Prieš tai jis vogtus daiktus paliko numestus gatvėje. Netrukus jį pasivijo policijos pareigūnai. Išankstinio tikslo įvykdyti vagystę neturėjo. Taip pasielgė supykęs, kad iš laiptinės buvo išmesti jo daiktai. Iki vagystės ne vieną kartą matė palėpėje dirbantį darbininką ir žinojo, kur pastarasis slėpė raktą. Jei būtų norėjęs, jis vagystę būtų senai įvykdęs, tačiau tokių ketinimų neturėjo. Jo veiksmus sąlygojo kilęs pyktis dėl išmestų jo daiktų. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b.l. 130-132; 113-115).

Be kaltinamojo prisipažinimo jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo:

- Protokolas – Pareiškimas, kuriame M. B. nurodė, kad 2019 m. spalio 25 d. apie 20.38 val. (duomenys neskelbtini), R. S. įsibrovė į užrakintą butą, nulauždamas spyną ir iš buto pavogė įvairius statybinius įrankius, padarydamas jam 1352 EUR turtinę žalą (b. l. 9);

- BIRT žiūryklės duomenis, kad 2019 m. spalio 25 d. 20.38 val. įregistruotas M. B. pranešimas, jog ką tik matė kaip iš namo išbėgo vyras. Įtaria, kad kažką pavogė (b. l. 5);

- vyresniojo tyrėjo E. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 25 d. vykdant tikslinę prevencinę priemonę adresu Vilnius, Sodų g. 22, buvo vykdomas patruliavimas pėsčiomis. Einant pro Sodų gatve prie jų pribėgo A. B. ir paaiškino, kad vejasi priešais einantį asmenį, kuris apvogė butą. Sušukus „policija, sustokit“ asmuo pradėjo bėgti, tačiau buvo sulaikytas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. S.. A. B. paaiškino, kad R. S. nepažįsta, tik matė kaip jis iš jo aukšte gyvenančio kaimyno nerakinamo, remontuojamo buto, vogė įvairius daiktus, o pastebėjęs, kad jį vejasi, paliko vogtus daiktus ant šaligatvio (b. l. 7);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. S. duoti parodymai iš esmės yra analogiški jo tarnybinio pranešimo duomenims (b. l. 68-69);

- vyriausiojo patrulio T. L. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 25 d. patruliuojant gavo pranešimą, jog pilietis mato, kaip vyras ką tik išbėgo iš namo. Atvykus į įvykio vietą per radiją išgirdo, kad patrulis V1304 sulaikė pilietį. Atvykus prie minėto ekipažo jiems buvo perduotas sulaikytasis R. S.. Būdamas sulaikytas automobilyje R. S. teigė, kad jis yra vagis ir visą gyvenimą tuom užsiiminėja, prisipažino, kad tuos daiktus jis pasiėmė ir išsinešė (b. l. 8);

- ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo M. B. duoti parodymai, kad jis, kaip išmanantis statybos darbus, draugo J. S. prašymu padedąs pastarajam remontuoti butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 22 d. į minėtą butą atsivežė jam priklausančius darbo įrankius ir pradėjo dirbti. Po darbo jis visada buto duris užrakindavo pakabinama spyna. Raktą pasiimdavo. 2019 m. spalio 25 d. darbą baigė apie 19.15 val. Kaip visada, prieš išeidamas jis užrakino buto duris. Tuo metu jokių pašalinių ar įtartinų asmenų nepastebėjo. Tą pačią dieną apie 21.07 val. jam paskambino J. S., kuris informavo, kad galimai buvo įsibrauta į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą ir pavogti jam priklausantys darbo įrankiai. Nuvykęs į vietą, jis sutiko J. S. ir policijos pareigūnus. Sužinojo, kad buvo sulaikytas vyras, kuris bėgo su jam priklausančiais darbo įrankiais. Tada jis pamatė, kad dalis darbo įrankių, kuriuos jis buvo atsivežęs į remontuojamą butą, guli ant (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatvio. Ten buvo sekantys įrankiai: 100 EUR vertės lazerinis nivelyras „Dewalt“, 15 EUR vertės antgalių rinkinys „Dewalt“, 50 EUR vertės kondicionieriaus „C&H“ valdymo pultas, 30 EUR vertės 20 metrų ilgiklis su triguba galva, 150 EUR vertės suktukas „Dewalt“, 50 EUR vertės LED lempa su kištukiniu lizdu, 100 vertės belaidė kolonėlė „JBL Charge“, 5 EUR vertės plaktukas „Stanley“, 20 EUR vertės ruletė „Milwaukee“, 2 EUR vertės ruletė „Komelon“, 100 EUR vertės pneumatinė viniakalė „Paslode“, 150 EUR vertės frezų rinkinys „Makita“, 300 EUR vertės ekscentrinis šlifuoklis „Festool Raw 150“, 40 EUR vertės kampinis šlifuoklis „Bosh“, 90 EUR vertės siaurapjūklis „Bosh“ ir 150 EUR vertės perforatorius „Dewalt“. Iš remontuojamo buto buvo išnešti darbo įrankiai, kuriuos bendrai vertina 1352 EUR suma. Nurodytus įrankius pirko senai, jų įsigijimo dokumentų neišsaugojo. Jam grąžinus visus pavogtus daiktus, jis pretenzijų niekam nereiškia (b. l. 49-51; 55,56; 53);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. S. duoti parodymai, kad jam priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 25 d. apie 20.00 val. jam paskambino kaimynas A. B., kuris informavo apie minėtame jo bute įvykdytą vagystę. Kaimynas taip pat nurodė, kad su policijos pagalba vagį sulaikė. Jo buvo paprašyta atvykti į įvykio vietą. Nuvykus į vietą, jis kartu su namo kieme sutiktais policijos pareigūnais nuėjo prie jam priklausančio buto. Kadangi, laukiant atvykstant ekspertų, į butą nebuvo leista užeiti, jis išvažiavo. Po poros dienų apžiūrėjo butą. Gali tvirtinti, kad vagystės metu nebuvo pagrobti jokie jam priklausantys daiktai. Jo bute remonto darbus vykdęs statybininkas M. B. raktą nuo buto palikdavo laiptinėje, ant paskutiniame aukšte esančios skydinės. Taip buvo daroma, nes raktu reikėjo dalintis su kitu meistru (b. l. 62,63);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. B. duoti parodymai, kad 2019 m. spalio 25 d. vakarą, tiksliai kelintą valandą nepamena, išėjus iš savo buto, esančio name adresu: (duomenys neskelbtini), į laiptinę, jis sutiko apie 1,80 m ūgio vidutinio kūno sudėjimo vyriškį, vilkintį pilką striukę ir užsidėjusį juodą kepurę. Vyro veidas buvo raukšlėtas, ant jo nosies buvo užklijuotas pleistras. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas. Vyras nešėsi ne mažiau kaip keturis maišus, dviejuose iš jų buvo kažkokios dėžės. Prasilenkus su minėtu vyru, jis nuėjo į parduotuvę. Grįžtant iš parduotuvės jis ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta vėl pamatė tą patį maišus nešantį vyrą. Pasiteiravo vyro, ar jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir iš kur buvo gauti jo nešami daiktai. Vyras nurodė, kad minėtame name dirba statybininku. Paprašius duoti buto, kuriame dirbama, savininko telefono abonento numerį, vyras nurodė netrukus sužinosiantis tai pas savo brigadininką. Pastebėjus, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, vyras jam į tai atsakė, kad visi statybininkai „geria“. Po to, palikęs ant žemės neštus daiktus, vyras nurodė einantis pas brigadininką ir pajudėjo link Kauno gatvės pusės. Jis tuo metu sekė paskui vyrą ir tuo pačiu metu telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Eidamas iš paskos ragino vyrą sustoti. Vienu metu, prie vyro labiau priartėjus, pastarasis, nurodydamas, kad tuojau jam duos brigadininko telefono numerį, kažką norėjo ištraukti iš striukės vidinės kišenės. Tuo metu jis išsigando ir nuo vyro atsitraukė toliau. Po to, pastebėjęs gatve einančius du policijos pareigūnus, jis paprašė pastarųjų pagalbos. Pareigūnai jo sektą vyrą sulaikė. Po to jie visi nuėjo į vietą, kur buvo palikti maišai su daiktais. Taip pat jis paskambino ir apie įvykį pranešė J. S., tai yra buto, iš kurio, kaip jis suprato, buvo pavogti minėti daiktai, savininkui (b. l. 58–60);

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota 2019 m. spalio 25 - 26 d. d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), paimta daktiloskopinė plokštelė su rankų piršto pėdsaku nuo buto durų varčios išorinės pusės (b. l. 20-21);

- daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota statybinių įrankių apžiūra (b. l. 39-45).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Aukščiau aptarti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, jie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl laikytini įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys), kuriuos ištyręs ir įvertinęs teismas sprendžia, kad R. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes kaltinamasis, 2019 m. spalio 25 d., apie 20.35 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė į J. S. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas ir pasikėsino pagrobti bute buvusius M. B. priklausančius bendros 1352 EUR vertės darbo įrankius, kuriuos sudėjęs į maišus išsinešė iš buto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo (duomenys neskelbtini) gyventojo A. B. sustabdytas klausimais apie nešamų daiktų įgijimo aplinkybes, dėl ko jis visus pagrobtus daiktus paliko ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančiu (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Veika kvalifikuota teisingai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. S., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (pasikėsinimas padaryti vagystę įsibrovus į patalpą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje), veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis siekė pažeisti įstatymą savanaudiškais tikslais, t. y. siekė įsibrauti į svetimas patalpas ir iš jų pagrobti svetimą turtą. Kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas apspręstas šios veikos kvalifikuotu požymiu – įsibrovimu į patalpą, t. y. pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo M. B. turtą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis), t. y. nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta, ieškinys nepareikštas, kaltinamasis 7 kartus teistas (b. l. 77-88), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 71-76), nevedęs, nedirbantis. Dėl nustatyto R. S. skirtinas trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas (BK 49 straipsnis).

Paskelbus R. S. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pastarasis tam neprieštaravo, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 133-136).

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas maksimalus, t. y. paskiriant 90 parų arešto bausmę, nustatant ją atlikti pataisos įstaigoje. Teismo nuomone, atsižvelgus į pirmiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (7 kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą baustas administracine tvarka) šiuo konkrečiu atveju tokia paskirta bausmė padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. buvo 2019 m. spalio 25 d. 20.38 val. laikinai sulaikytas, o iš sulaikymo paleistas 2019 m. spalio 26 d. 15.33 val. Laikinojo sulaikymo laikas (viena para) yra įskaitytinas į kaltinamajam skirtą bausmę (b. l. 126-128).

Dėl kardomosios priemonės.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. S. taikytas kardomąsias priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118), ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 116), naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. S. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam sumažintą 60 parų arešto bausmę, nustatant ją atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 25 d. 20.38 val. iki 2019 m. spalio 26 d. 15.33 val. (vieną parą), paskiriant R. S. sumažintą galutinę bausmę 59 paras arešto, nustatant ją atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

R. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jus turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.