Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei L. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio suma neviršija 5000 €, šalys neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (draudikas) su G. M. (draudėjas) 2023-05-27 sudarytos ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 710-300-592636 (toliau – Sutartis) pagrindu, laikotarpiu nuo 2023-05-27 iki 2024-05-27 buvo apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023-10-22 dėl vandens pratekėjimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl šio įvykio 2023-10-22 turto apžiūros akto ir nuostolių apskaičiavimo akto pagrindu išmokėjo draudėjai G. M. 1075,80 € dydžio draudimo išmoką. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aplietas ieškovės draustas turtas, nuosavybės teise priklauso atsakovei L. L. (VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Ieškovė, išmokėjusi 1075,80 € draudimo išmoką įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ir 2023-11-16 raštu ragino atsakovę L. L. grąžinti ieškovės nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką. Byloje duomenų, kad atsakovė ieškovei būtų sumokėjusi reikalaujamą sumą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinio savininko (valdytojo) atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Minėta norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė. Statinio savininkas (valdytojas), siekdamas atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikymo, turi įrodyti CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, šalinančias jo atsakomybę (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktas).

Pagal CK 6.249 straipsnį, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

Nagrinėjamu atveju, ginčo byloje nėra, kad 2023-10-22 įvykus vandens pratekėjimui iš buto, esančio (duomenys neskelbtini)., buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2023-05-27 gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutarties Nr. 710-300-592636 pagrindu draudėjai G. M., t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke išmokėjo 1075,80 € dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmokos dydis pagrįstas 2023-10-22 turto apžiūros akte ir nuostolių apskaičiavimo akte nurodytais duomenimis. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Butas, esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso L. L.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui jo nukentėjusiam asmeniui išmokėta draudimo išmokos suma (CPK 178 straipsnis). Ieškovo išmokėta 1075,80 € dydžio draudimo išmoka yra pagrįsta bylos rašytiniais įrodymais, atsakovė draudimo išmokos ar jos dydžio neginčija, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1075,80 € dydžio išmokėtą draudimo išmoką yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsakovė skolos nesumokėjo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1075,80 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, pateikiant teismui ieškinį, sumokėjo 23 € dydžio žyminį mokestį ir turėjo 0,86 € išlaidų už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, ir šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovės.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovės L. L. ieškovui priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis – 23 € (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis ).

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškovas turėjo 0,86 € dydžio išlaidų už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, šios išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos bei yra pagrįstos, todėl 0,86 € priteisimi iš atsakovės ieškovo naudai.

Teismo turėtos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos neviršija valstybei nepriteistinos minimalios bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 € (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 441 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, 6.266 straipsniu, 6.1015 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš L. L. ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai 1075,80 € dydžio nuostolių atlyginimą, 23,86 € bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 1099,66 € (vieną tūkstantį devyniasdešimt devynis eurus 66 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1075,80 €) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.