Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1981-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
1-1981-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49595-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
J. S.
Nukentėjusysis
A. K.
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1981-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49595-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajai J. S., jos gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,nukentėjusiajam A. K.,

vertėjoms Irinai Pikčilingienei, Svetlanai Minakovai, Olgai Macijauskienei, Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2018 m. spalio 14 d., 22.00 val., šalia daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), laiptinės, tyčia, be priežasties, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,62 ‰ girtumo laipsnis), nenustatytu daiktu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. K. virš dešinio antakio, nukentėjusiajam A. K. nežymiai sutrikdydama sveikatą dėl padarytos muštinės žaizdos dešinio antakio srityje.

Nurodytais veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. S., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio dieną buvo švenčiamas brolio gimtadienis. Ji grįžo iš darbo apie 20 val., grojo muzika. Jie su vyru sprendė klausimą, iki kada galima klausytis muzikos, todėl vyras paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir sužinojo laiką, iki kada jie gali klausytis muzikos. Kai suėjo tas laikas, jie išjungė muziką ir sėdėjo toliau. Atvyko policijos pareigūnai ir pamatė, kad pas juos ant stalo alkoholio nėra. Ji pasakė pareigūnams, kad yra švenčiamas gimtadienis. Pareigūnai pasakė, kad jie sėdėtų ir netriukšmautų bei išvažiavo. Apie 22 val. svečiai pradėjo skirstytis. Ji paprašė vaikų, kad jie padėtų nurinkti stalą. Jie tik išlydėjo svečius ir susitiko su dviem atėjusiais policijos pareigūnais. Pareigūnai liepė pateikti asmens dokumentus. Ji pasakė, kad tuoj nueis ir atneš, tačiau pareigūnai tuos žodžius ignoravo, pradėjo aiškintis su jos vyru. Vyras klausė pareigūnų, kokiu pagrindu jie turėti teikti dokumentus, į ką buvo grubiai atsakyta, kad kažkas pranešė apie triukšmą ir kad yra parašytas pareiškimas. Vyras suprato, kad bus agresija ir pasakė, kad pats kvies kitus pareigūnus, nes šiais nepasitiki. Tada policijos pareigūnai stvėrė vyrą už apykaklės ir pradėjo tempti, gal paskui laikė jį už rankos. Vyras nesipriešino. Tai pamačiusi duktė pradėjo garsiai šaukti, galimai sakė ir necenzūrinius žodžius. Tada kitas pareigūnas stvėrė dukterį, vesdamas ją nutraukė rūbus ir ji buvo nuoga. Duktė pradėjo jai rėkti, kad ji viską filmuotų. Ji su A. P., kuris vedė šunį, ėjo dukrai iš paskos 2-3 metrų atstumu ir ji telefonu viską filmavo. Telefone yra tokia funkcija, pagreitinto filmavimo, todėl viskas blogai įsirašė. Jie ėjo aplink namą, nusileido nuo nedidelio kalnelio. A. P. iš pradžių ėjo šalia jos, o paskui jis ją praleido į priekį, nes einant link tarnybinio automobilio takas susiaurėjo. Einant iki tarnybinio automobilio ji nukentėjusiojo nematė, jos duktė šaukė, todėl ji visą kelią eidama iš paskos filmavo, nieko nematydama po kojomis. Po to ji išgirto šūvį bei pamatė, kaip nukrito ir išsitiesė jos vyras. Ji pagalvojo, kad pareigūnai jį nušovė, todėl pradėjo klausti, ką jie daro. Jai buvo šokas. Ji priėjo prie tarnybinio automobilio, pasilenkė prie vyro ir suprato, kad jam šovė iš tazerio. Iš nugaros išgirdo balsą, kad nukentėjusiajam kažkas trenkė. Ji negalėjo to padaryti, nes tuo metu buvo pasilenkusi prie vyro. Tada pareigūnai ją taip pat įstūmė į tarnybinį automobilį ir uždarė dureles. Jai prasidėjo panika ir ji pradėjo isterikuoti, nes nesuprato, kas vyksta. Kaltinamosios teigimu, nukentėjusiojo riksmą, kad jam kažkas trenkė, ji išgirdo tuo metu, kai buvo pasilenkusi prie savo vyro, kuris buvo tarnybiniame automobilyje ir kalbėjosi su vyru per atidarytas automobilio dureles. Ji tuo metu net nebuvo atsisukusi į nukentėjusįjį, rūpinosi vyru. Pareigūnai paklausė nukentėjusiojo, kas tai padarė ir jis nurodė į ją. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad antras policijos ekipažas atvyko tuomet, kai stalas jau buvo nurinktas. Tuo metu ji nukentėjusiojo nematė ir net nežinojo, kad tai jis iškvietė policiją. Apie tai ji sužinojo tik ryte, nes prieš tai manė, kad policiją iškvietė kita kaimynė, kuri su visais konfliktuoja. Alkoholį jie vartojo namuose, lauke negėrė, nes žino, kad viešoje vietoje negalima vartoti alkoholio. Papildomai kaltinamoji paaiškino, kad įvykio metu buvo tik tie dalyviai, kurie buvo apklausti, daugiau niekas nebuvo atėjęs.

Nukentėjusysis A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. spalio 14 d. jis pranešė bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), triukšmauja kaimynai. Atvykę policijos pareigūnai įspėjo triukšmaujančius asmenis, kad jie per pusvalandį susitvarkytų. Praėjus pusvalandžiui triukšmas nesiliovė, todėl jis dar kartą paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad kaimynai toliau girtuokliauja. Antrą kartą atvykus policijos pareigūnams, jis buvo kitoje namo pusėje, stovėjo bei rūkė. Jis pasakė policijos pareigūnams, kad tai jis juos kvietė ir nurodė, kur yra triukšmaujantys S.. Policijos pareigūnai nuėjo link S. ir jis matė, kaip jie ginčijosi su pareigūnais, sakė, kad yra išsipirkę žemę, klausė, ko jie čia atėjo, pradėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais varyti iš kiemo, jiems priešinosi. Jis taip pat matė, kaip policijos pareigūnai pirmą atvedė V. S., o J. S. dukra labai keikėsi. Jis pasisuko pažiūrėti, kaip ten vyksta veiksmas ir nulipo nuo vieno laiptelio. Tuo metu J. S. priėjo jam iš už nugaros ir kažkokiu kietu daiktu, kurį turėjo rankose, trenkė jam į antakį. Jis dar paklausė J. S., ką ji daro, tačiau jam pasipylė kraujas. Jis pasakė pareigūnams, kas čia darosi ir policijos pareigūnai iškvietė jam greitąją. Atvykę medikai apvalė žaizdą bei pasiūlė važiuoti į Lazdynų ligoninę. Jis atsisakė važiuoti į ligoninę, nes buvo jau vėlu, todėl apsivalė antakį ir laukė tyrėjo. Smūgio metu J. S. stovėjo prie jo prisiglaudusi ir kai jis atsisuko, šalia jo buvo tik ji, jokių kitų žmonių šalia jo nebuvo. Policijos pareigūnai stovėjo nuo jo maždaug trijų metrų atstumu, kur stovėjo jų tarnybinis automobilis, į kurį jie sodino V. S.. Po to J. S. mobiliuoju telefonu filmavo, kaip policijos pareigūnai sodina į tarnybinį automobilį V. S., o jos duktė dar rėkė „mama, filmuok“. J. S. jam trenkė tuo metu, kai ėjo link policijos pareigūnų ekipažo, laikydama rankose telefoną. Smūgio metu apačioje buvo du policijos pareigūnai su V. S., o prie jo buvo tik J. S.. Smūgio sudavimo metu J. S. dukters draugo A. P. įvykio vietoje nebuvo, jis atėjo su šunimi maždaug po 1-2 minučių, kai policijos pareigūnai sulaikinėjo S.. Tuo metu dar buvo riksmai, tačiau šioje kompanijoje jis (A. P.) buvo pats ramiausias, niekur nesikišo. Jam atrodo, kad iš viso buvo atvažiavę net trys policijos ekipažai, kurie sulaikė V. S., J. S. bei jų dukterį. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad tuo metu, kai J. S. jam trenkė, policijos pareigūnai stovėjo nuo jo maždaug trijų metrų atstumu. Kai gavo smūgį, jis žodžiu iš karto kreipėsi į pareigūnus, nueidamas link jų apie 6-7 žingsnius. Smūgio sudavimo metu J. S. jam nieko nesakė, tik laikė rankose išmanųjį telefoną ir juo filmavo ar vaidino, kad filmuoja. Po smūgio jis apsipylė krauju ir nematė, kiek žingsnių žengė J. S.. Jis matė tik tai, kaip ji filmavo V. S. patalpinimą į tarnybinį automobilį. Jam priėjus prie pareigūnų, V. S. jau buvo automobilyje. Nukentėjusysis nurodė, kad policijos pareigūnus jis kvietė dėl keliamo triukšmo. Jis nežino, kas konkrečiai triukšmavo, tačiau V. S. ir J. S. balsus jis atpažino, dėl kitų asmenų jis gali klysti, nes tuo metu buvo ir kitų jų draugų, kurie, atvykus policijos pareigūnams, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Papildomai paaiškino, kad po jam suduoto smūgio su kitais asmenimis nebendravo, iš namo niekas nebuvo išėjęs.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra J. S. vyras. Liudytojas paaiškino, kad 2018 m. spalio 14 d. jie šventė žmonos brolio gimtadienį kieme prie namo adresu (duomenys neskelbtini). Šventėje dalyvavo jis, žmona, duktė, dukters draugas, žmonos brolis su savo žmona bei du draugai. Siekdamas išvengti konflikto su A. K., su kuriuo seniai nesutaria, jis po 19 valandos paskambino į bendrąjį pagalbos centrą bei paklausė, iki kada galima klausytis muzikos. Jam pasakė, kad po 19 valandos muziką reikia išjungti, ką jis ir padarė. Apie 20 valandą atvyko du policijos pareigūnai, prisistatė ir paklausė, ką jie čia veikia. Jie atsakė, kad švenčia gimtadienį ir kad šventė eina į pabaigą. Pareigūnai pasakė, kad buvo gautas iškvietimas dėl girtuokliavimo ir triukšmo. Jis pasakė pareigūnams, kad tarp jų ir kaimyno vyksta konfliktai. Pareigūnai pasiūlė baigti šventę, siekiant išvengti konflikto bei išvažiavo. Praėjus maždaug valandai po pirmų pareigūnų išvykimo jie nurinkinėjo stalą. Tuo metu buvo dar likusi jų duktė su draugu ir dar du draugai – A. ir R.. Kai draugai ruošėsi išeiti, priėjo du vyrai, apsirengę policijos uniformomis, užstojo vienintelį praėjimą, neprisistatė ir liepė pateikti asmens dokumentus. Jis pasakė pareigūnams, kad jie iš pradžių turėtų prisistatyti ir kokiu pagrindu jis turėtų jiems teikti dokumentus. Taip pat pasakė, kad pats kvies policiją. Tada policijos pareigūnai stvėrė jį už pakarpos ir pradėjo tempti. Dukra pradėjo jų klausti, dėl kokios priežasties jis yra tempiamas. Tada vienas pareigūnas tempė jį, o kitas pareigūnas jam iš paskos pradėjo tempti jo dukterį. Tuo metu jis pamatė prie pašto dėžučių stovintį A. K., kuris rūkė ir šypsojosi. Pareigūnas jį tempė už namo. Liudytojas nesuprato, kas čia vyksta, galvojo, kad jį spardys. Taip pat jis matė, kaip jam iš paskos buvo tempiama jo duktė, o jiems iš paskos eina žmona ir dukters draugas. Kai policijos pareigūnas jį stvėrė, šunį jis perdavė dukters draugui A. P.. Jis buvo tempiamas apie 12-15 metrų. Pamatęs apačioje nuo kalno stovintį policijos automobilį, jis apsiramino, kad jo nespardys. Kai policijos pareigūnai įstūmė jį į automobilį, jis atsisuko ir pamatė iki pusės nurengtą dukrą, nuogom krūtim, ją pravedė pro automobilį, kuriame jis sėdėjo. Iškišęs galvą jis paklausė, kas vyksta, tačiau gavo smūgį, šūvius iš tazerio. Jis įgriuvo į mašiną, žmona pripuolė prie jo ir pradėjo jį kratyti. Jis pasakė, kad yra gyvas ir tuo metu pajautė, kaip žmona įlekia į automobilį, o už jos stovi pareigūnas. Tuo metu, kai žmona buvo pasilenkusi prie jo, jis girdėjo, kaip A. K. pasakė „štai ji man trenkė“. Pareigūnas paklausė, kas trenkė ir A. K. atsakė, kad S.. Po šio pokalbio žmona taip pat įlėkė į tarnybinį automobilį ir juos išvežė į policijos komisariatą. Jiems sėdint tarnybiniame automobilyje, pareigūnas žibintuvėliu spigino jiems į akis, kad jie negalėtų matyti, kas vyksta. Duktė, tuo metu buvusi nepilnametė, verkė, klykė, nes ją bandė sukti pareigūnai. Ji nesuprato, kas čia vyksta. A. P. jis matė tuo metu, kai leidosi nuo kalniuko. Jis su žmona ėjo paskui dukrą. Dukra nuo jo (V. S.) ėjo maždaug 2 metrų atstumu. A. P. buvo su haskių veislės šunimi, jis į minią nėjo. Kaip žmona atsirado prie tarnybinio automobilio, jis nematė. Jis tik matė šviesą, todėl daro prielaidą, kad žmona galėjo viską filmuoti. Už šį incidentą jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už pareigūnų įžeidimą bei jų reikalavimų nevykdymą, t.y. asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikimą. Jį teismas nubaudė tik už dokumentų nepateikimą. Liudytojas neatmeta galimybės, kad tuo metu buvo neblaivus, nes dieną šventė gimtadienį ir vartojo alkoholį. Atvykus policijos pareigūnams, pas juos dar buvo du svečiai, jie prasilenkė su pareigūnais. Kai jis buvo tempiamas už pakarpos, jis atsisukinėdavo ir kiek spėjo pamatyti, tiek pamatė. A. K. stovėjo kitoje gatvės pusėje prie pašto dėžučių.

Liudytojas D. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra J. S. kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytojas nurodė, kad jis yra pardavęs J. S. vyrui baltos spalvos mobilaus ryšio telefoną Huawei su skilusiu ekranu už 30 eurų. Telefono markės tiksliai neatsimena, buvo lyg Huawei 100. Šio telefono ekranas iš viršaus buvo skilęs iš abiejų pusių, jau buvo taip vadinamas voratinklis. Šį telefoną jis įsigijo prieš porą metų iki jo pardavimo.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. Liudytojas paaiškino, kad jis tikslios datos neatsimena, buvo gautas iškvietimas dėl triukšmo. Atvažiavus į nurodytą vietą juos ant kalniuko pasitiko nukentėjusysis ir paaiškino, kad jau vieną kartą buvo atvykę policijos pareigūnai, ramino triukšmaujančius asmenis, bet jie nenusiramino. Nurodytoje vietoje buvo moteris, vyras, jų duktė ir dar jaunas vyras. Pabendravus su triukšmadariais, jie pradėjo juos (pareigūnus) įžeidinėti, varyti iš kiemo, todėl jo porininkas paėmė vyrą už rankos ir vedė į tarnybinį automobilį. Tada mergaitė pradėjo negražiai kalbėti, todėl jis nuvedė ją paskui porininką, kuris vedė vyrą. Policijos pareigūnams vedant šiuos asmenis, nukentėjusysis stovėjo šalia takelio ir jie pravedė pro jį sulaikytus asmenis. Kiek atsimena liudytojas, tuo metu mergaitė šaukė motinai, kad ši kviestų policiją. Toje vietoje jiems už nugaros liko tik kaltinamoji ir jaunas vyras, kuris laikė šunį. Vyras su šunimi buvo ramus, nieko nesakė, bet taip pat kartu su kaltinamąja ėjo jiems iš paskos. Liudytojas atsisuko tik tuomet, kai nukentėjusysis suriko ir pamatė iš jo veido ar akies bėgantį kraują. Šalia jo buvo kaltinamoji. Po smūgio nukentėjusysis liko stovėti ant takelio, maždaug 5 metrų atstumu nuo jų tarnybinio automobilio. Jie nukentėjusiajam iškvietė greitąją pagalbą. Liudytojas dabar neatsimena, ar jo porininkas pasakė, kad S. sudavė nukentėjusiajam telefonu. Sulaikymo metu jis J. S. jokių klausimų neuždavinėjo, nes su ja neįmanoma buvo kalbėtis. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2018 m. spalio 14 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., apie 22.00 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas: (duomenys neskelbtini) Pranešėjas teigia, kad kompanija vis dar triukšmauja ir, jo teigimu, vartoja alkoholį. Policija buvo atvykusi, nurodė jiems išsiskirstyti po 30 min., tačiau praėjus šiam terminui ir toliau kompanija nesiskirsto. Prašo patikrinti dar kartą, praneša gyventojas. Atvykus minėtu adresu, ant kalniuko prie namo juos pasitiko pranešėjas A. K., kuris paaiškino, kad kaimynai nuolatos girtauja ir niekas su jais nesusitvarko. Prieš valandą buvo atvykusi policija, bet po jos išvykimo kaimynai pradėjo triukšmauti dar garsiau. Nuėjus už 30-ojo namo, kieme, kur pranešėjo teigimu triukšmavo kaimynai, jau iš toli girdėjo moteriškus ir vyriškus garsiai šaukiančius, rusiškai besikeikiančius balsus. Namo kiemas nėra aptvertas, netgi nėra aišku, kur galėtų būti kiemo ribos, tai yra vieša vieta. Priėjus arčiau prie stalo pamatė dvi stovinčias moteris ir vieną vyriškį, pasisveikino, paaiškino, kad jų atžvilgiu bus rašomas pareiškimas, kadangi jie jau buvo įspėti prieš tai atvykusių policijos pareigūnų, bet nenusiramino. Paprašė visų esančių asmenų pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus. Šalia stovėjęs vyriškis V. S. pradėjo ant jų šaukti sakydamas - „parodyk man pareiškimą ir kokio (nevartotinas žodis) atėjote į mano teritoriją“, jam iškart pritarė jo žmona J. S. sakydama - „na svojej teritorii sto xotim to delajem, valite (nevartotinas žodis) atsiuda“. Abu asmenys pradėjo labai garsiai šaukti, naudodami necenzūrinius žodžius, todėl vyriausiasis patrulis R. S. pareikalavo abiejų asmenų nusiraminti, pateikti asmens dokumentus ir paaiškino, kad jiems bus surašyti administracinių nusižengimų protokolai dėl triukšmo viešoje vietoje, tačiau V. S. labai agresyviai nusiteikęs pradėjo šaukti ant vyriausiojo patrulio R. S., sakydamas „(nevartotinas žodis) iš mano teritorijos ir man čia neaiškink, šiukšle“, todėl R. S. paaiškino V. S., kad jis yra sulaikytas ir bus pristatytas į komisariatą, paėmė už kairės rankos, nuvedė link jų tarnybinio automobilio ir įspėjo, kad jeigu priešinsis, V. S. atžvilgiu bus panaudota fizinė prievarta ir spec. priemonės. Tuo pačiu metu A. S. pradėjo įžeidinėti juos, kaip policijos pareigūnus, garsiai šaukdama necenzūriniais žodžiais „menty (nevartotini žodžiai), mama snimaj na telefon (nevartotini žodžiai)“. Priėjo prie A. ir paaiškino jai, kad ji yra sulaikoma dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimo, pareikalavo, kad nusiramintų ir paėmė už rankos ties alkūne, į ką jį atsakė - „idi (nevartotinas žodis) ment (nevartotinas žodis), ja nikuda nepajudu“, įspėjo ją dėl elektro impulsinio prietaiso „taser“ panaudojimo, nes ji pradėjo priešintis ir su kaire ranka, naudodamas jėgą, pradėjo vesti A. S. link jų tarnybinio automobilio. A. pradėjo priešintis, vengė sulaikymo, muistėsi, nenorėjo būti vedama, bandydama pabėgti nuo jo išsinėrė iš megztinio, megztinis liko jo rankoje. Jis staigiai sugriebė A. už pakarpos ir nuvedė ją į tarnybinį automobilį. Ji išsinėrusi iš megztinio buvo beveik nuoga. Atėjus arčiau automobilio ji toliau šaukė, įžeidinėjo juos, ją pamatęs tėvas, sėdėdamas jų automobilyje sulaikytiems skirtoje vietoje, šaukdamas staigiai puolė link jo, todėl buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas Taser X 1300334W, ir išauta iš jo, taip pat panaudota fizinė prievarta, tiek kiek jos reikėjo asmeniui sulaikyti. Tuo pačiu metu J. S. ir A. S. labai garsiai rėkė. Porininkas R. S. sušuko, kad reikia greičiau sodinti į automobilį A. S., nes reikia sulaikyti ir J. S., kuri sudavė smūgį A. K.. Jis pats nematė, kaip J. S. sudavė smūgį, nes tuo metu sulaikinėjo A. S.. A. K. tuo metu stovėjo ant kalniuko, maždaug 5 metrų atstumu nuo jų automobilio, prie kurio jie stovėjo ir sulaikinėjo A. S. ir V. S.. Tada atvažiavo kitas patrulių ekipažas, kuris išvežė A. S., o jie priėjo prie A. K. ir jis matė, kad jo veidas buvo kraujuotas. A. K. pats sakė, kad ką tik jam sudavė smūgį J. S.. Kitų asmenų, kurie galėjo tai padaryti toje vietoje, nebuvo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o tuomet patrulis R. S. sulaikė J. S.. Kadangi ji nenorėjo būti vedama į tarnybinį automobilį, turėjo panaudoti jėgą, kad ją įsodintų. Belaukiant jos abu sulaikyti jų automobilyje nenusiramino, įžeidinėjo juos, elgėsi visiškai neadekvačiai, į jų reikalavimus nusiraminti nereagavo, visą kelią moteris šaukė, norėjo užsiundyti prakeiksmą ant jų ir jų artimųjų, vartojo necenzūrinius žodžius jų, policijos pareigūnų, atžvilgiu, tokiu būdu juos įžeidinėdama. Tai užfiksuota tarnybinio automobilio vaizdo įraše. Jie patys vaizdo kamera ar telefonais nefilmavo, vėliau tik švietė prožektoriumi, kad matyti, kaip elgiasi automobilyje sulaikyti asmenys, kad nepadarytų sau žalos. Asmenys buvo pristatyti į 1 PK OVP. Kitos spec. priemonės panaudotos nebuvo. Vaizdo įrašų iš tarnybinio automobilio jie patys pateikti negali, tai gali padaryti tik atsakingi Vilniaus AVPK darbuotojai (1 t., b.l. 51-53).

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra J. S. duktė. Liudytoja paaiškino, kad jie šventė dėdės gimtadienį, kai kažkas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai neprisistatė ir pareikalavo pateikti asmens dokumentus. Jie paklausė pareigūnų, kokiu pagrindu jie turėtų pateikti dokumentus. Policijos pareigūnai atsakė, kad jie vartoja alkoholį, dėl jų yra parašytas pareiškimas ir juos nori išvežti į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai pradėjo sulaikinėti jos tėvą, todėl ji pradėjo šaukti, kodėl tėvą išveda. Tada kitas policijos pareigūnas sugriebė ją, ją nurengė ir grasino tazeriu. Ją privedė prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo tėvas. Jai iš paskos, maždaug 2-3 metrų atstumu, ėjo mama ir kažkur ėjo A. P.. Tėvas pamatė, kad ji yra nuoga krūtine, pradėjo dėl to šaukti, todėl policijos pareigūnas iššovė į jį tazeriu. Ji liepė motinai viską filmuoti ir motina, eidama jai iš paskos, filmavo jos nuogą nugarą. Tuo metu nukentėjusysis buvo kieme ir ji matė, kaip jis ėjo iš viršaus. Nukentėjusysis šaukė, kad jos motina yra alkoholikė ir kad ji jam trenkė. Policijos pareigūnas atsisuko pažiūrėti, kas kam trenkė. Policijos pareigūnai paklausė nukentėjusiojo, kas atitiko ir šis atsakė, kad jam trenkė alkoholikė. Liudytoja nurodė, kad nei ji, nei mama su nukentėjusiuoju konfliktų neturėjo. Mama tiesiog su juo nebendravo. Prieš tai buvo kaimynė, su kuria jie konfliktavo dėl policijos. Nagrinėjamo įvykio metu ji buvo blaivi, pareigūnų paliepimu pūtė į alkotesterį.

Liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tikslios datos neatsimena, nagrinėjamo įvykio metu jis apie pusmetį draugavo su J. S. dukterimi A. ir jam kartais tekdavo lankytis jų namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną kieme buvo švenčiamas kaltinamosios brolio gimtadienis, kuris gyvena ten pat. Grojo muzika, buvo kepamas šašlykas, buvo atėję draugų. Jis šventėje nedalyvavo, o kartu su A. buvo namuose. Atėjus vakarui draugai pradėjo skirstytis, o jo ir A. paprašė nurinkti stalą. Jiems nuėjus prie stalo atėjo du policijos pareigūnai, neprisistatė bei paprašė pateikti asmens dokumentus. Jie dokumentų su savimi neturėjo, todėl paklausė pareigūnų, kokiu pagrindu jie turėtų pateikti dokumentus. Tada buvo sulaikytas J. S. vyras. A. ėjo tėvui iš paskos, todėl taip pat buvo sulaikyta. Jis ir J. S. ėjo iš paskos A. apie metrą atstumu nuo jos ir J. telefonu viską filmavo. Jiems einant kartu su J., tame kelyje nukentėjusiojo nebuvo. Prie tarnybinio automobilio policijos pareigūnai naudojo kovinius imtynių veiksmus bei tazerį. Tada atvyko dar patruliai. Tuo metu iš kažkur atsirado nukentėjusysis ir ant jo veido buvo sužalojimas, kurį pareigūnai nufotografavo. Nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, iš kur pas jį ant veido atsirado sužalojimas. Policijos pareigūnai nusprendė, kad šį sužalojimą padarė J. S., todėl ji taip pat buvo sulaikyta ir kartu su vyru bei dukterimi išvežta į policijos komisariatą. Liudytojas taip pat nurodė, kad kai atvyko policijos pareigūnai, buvo jau tamsu. Pirmų atvykusių policijos pareigūnų jis nematė, nes buvo namuose, bet žino, kad su pirmais atvykusiais policijos pareigūnais jie buvo susitarę iki kada galima bus klausytis muzikos. Antrą kartą atvykę policijos pareigūnai iš pradžių į tarnybinį automobilį nuvedė kaltinamosios vyrą, o paskui dukterį, iš kurios jis dar paėmė šunį. Šuo buvo kairėje jo pusėje, o J. S. buvo dešinėje jo pusėje. Jis kartu su J. ėjo paskui policijos pareigūnus, J. ėjo šalia jo. Tuo metu jis nukentėjusiojo nematė. Nukentėjusįjį jis pamatė tik tuomet, kai jis priėjo prie pareigūnų automobilio jau su sužalotu veidu. Nukentėjusysis pasakė pareigūnams, kad jam kažkas iš sulaikytų sudavė, tačiau negalėjo nurodyti, kas konkrečiai tai padarė. Jis pats nuo policijos automobilio buvo maždaug 2-3 metrų atstumu. Nukentėjusysis prie pareigūnų priėjo iš tos pačios pusės, kaip ir jis su kaltinamąja. Galimai jis ėjo jiems iš paskos. Kaltinamoji buvo šalia jo ir telefonu filmavo pareigūnų veiksmus. Tuo metu A. stovėjo šalia, o V. jau buvo tarnybiniame automobilyje, vienas pareigūnas jį daužė, o kitas stovėjo šalia. Jis yra girdėjęs, kad nukentėjusysis yra konfliktiškas žmogus, nesutariantis su aplinkiniais. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. nurodė, kad jis yra J. S. dukros A. S. draugas, jie pažįstami apie pusę metų. 2018 m. spalio 14 d. buvo pas A. svečiuose, o jos tėvai kieme adresu (duomenys neskelbtini), šventė J. S. brolio gimtadienį, jie buvo namuose. Vėliau į vakarą, kai pradėjo skirstytis svečiai, J. S. jų paprašė padėti nurinkti stalą. Jis su A. išėjo į lauką. Jiems nurinkinėjant nuo stalo indus, atėjo du policijos pareigūnai, paprašė visų pateikti dokumentus. Kiek atsimena, J. vyras V. paklausė – „kokiu pagrindu?“. Jie atsakė, kad yra parašytas pareiškimas dėl triukšmo minėtame kieme jų atžvilgiu. Kadangi pareigūnai nieko daugiau neaiškino, nei kas, nei dėl ko, V. S. norėjo išsikviesti kitą policijos ekipažą, kadangi šis sukėlė jam įtarimų, po ko pareigūnai jį stvėrė už rankos ir pradėjo vestis link tarnybinio automobilio, jo dukra A. pradėjo rėkti – „už ką jį sulaikot?“, tuomet antras patrulis nutaikė į A. elektrošoko prietaisą ir liepė pasilikti vietoje, neleido eiti paskui. A. vis viena bandė eiti paskui, tuomet pareigūnas ir ją stvėrė už pakarpos ir pasakė, kad ji taip pat sulaikoma. Kai A. vedė iki tarnybinio automobilio, ji sušuko mamai J., kad filmuotų. J. įsijungė mobilaus ryšio telefone kamerą, ėjo paskui ir filmavo. Kol ji filmavo, jis su J. S. ėjo vienas šalia kito, niekur į šoną ji pasitraukusi nebuvo. Priėję prie tarnybinio automobilio, automobilyje jau sėdėjo V., A. dar buvo vedama, kadangi ją vedė už megztinio pakarpos, megztinis pakilo į viršų ir matėsi A. apnuoginta krūtinė. V., pamatęs tokį vaizdą, išlipo iš tarnybinio automobilio ir pakeltu tonu paklausė – „ką jūs darot?“, po ko pareigūnai panaudojo elektros šoką. Jiems bestovint šalia automobilio, iš kažkur atsirado jų kaimynas, tiksliai vardo ir pavardės nežino, pas jį buvo kruvinas antakis, ir pasakė, kad kažkas jam trenkė, vėliau nurodė, jog tai padarė J., tačiau ji tikrai negalėjo to padaryti, nes visą laiką buvo šalia jo, jei ji būtų kažkur išėjusi, jis būtų tai matęs, o ji tiesiog visą laiką filmavo ir jos žvilgsnis buvo sukoncentruotas tik į dukrą ir vyrą. Po viso šito pareigūnai ir J. įsodino į tarnybinį automobilį, juos visus tris nuvežė į policijos komisariatą. Tai viskas, ką gali pasakyti. (1 t., b.l. 44).

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Tikslios datos neatsimena, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) yra triukšmaujama viešoje vietoje. Jiems atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas bei nurodė, kurioje vietoje vyksta triukšmas. Jiems atėjus į nurodytą vietą triukšmas girdėjosi, buvo gal keturi asmenys. Jie paaiškino atvykimo priežastį, tačiau V. S. pradėjo juos varyti lauk, todėl jis buvo sulaikytas ir liudytojas vedė jį į tarnybinį automobilį. Jis ėjo ramiai, jam atrankiai nebuvo dedami. Vesdamas V. S. jis atsisuko ir pamatė, kaip jo kolega iš paskos vedė A. S.. Ji rėkė, kad mama viską filmuotų ir kaltinamoji viską filmavo. Jis pasodino V. S. į tarnybinį automobilį ir tuo metu kolega atvedė A. S.. Kai ji buvo sodinama į tarnybinį automobilį, pranešėjas surėkė, kad jam sudavė ir atsisukęs jis pamatė pranešėjo praskeltą antakį. Jam atsisukus, J. S. buvo jam iš dešinės pusės ir ji buvo priekyje nukentėjusiojo, o nukentėjusysis buvo už jos. Pranešėjas pasakė, kad jam J. S. sudavė telefonu ir kaltinamosios rankose jis matė telefoną. Prie nukentėjusiojo daugiau nieko, išskyrus J. S., nebuvo. Netoli buvo dar A. S. draugas su šunimi, tačiau jis niekur nesikišo. Tada jis priėjo prie J. S. ir pasakė, kad ji taip pat bus sulaikyta, nes jis įtarė, kad nukentėjusiajam sudavė būtent ji. Sulaikymo metu J. S. daug ką sakė, tačiau liudytojas jos žodžių neminės. Policijos pareigūnams sulaikant asmenis, pranešėjas visada buvo kieme, iš akiračio dingęs nebuvo. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2018 m. spalio 14 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., apie 22.00 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas vykti į (duomenys neskelbtini). Pranešėjas teigia, kad kompanija vis dar triukšmauja ir, jo teigimu, vartoja alkoholį. Policija buvo atvykusi, nurodė jiems išsiskirstyti po 30 min., tačiau praėjus šiam terminui ir toliau kompanija nesiskirsto. Prašo patikrinti dar kartą, praneša gyventojas. Patvirtina visas aplinkybes, nurodytas jo tarnybiniame pranešime dėl šio iškvietimo. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėjas A. K., kuris paaiškino, kad kaimynai nuolatos girtauja ir niekas su jais nesusitvarko, prieš valandą buvo atvykus policija, bet po jos išvykimo kaimynai pradėjo triukšmauti dar garsiau. A. K. buvo blaivus, jokių sužalojimų neturėjo. Nuėjus už (duomenys neskelbtini) namo, jo kieme ( tai namas, kuriame yra keletas butų), kur, pranešėjo teigimu, triukšmavo kaimynai, jau iš toli girdėjo moteriškus ir vyriškus garsiai šaukiančius, rusiškai besikeikiančius balsus. Priėjus arčiau pamatė 2 stovinčias moteris ir vieną vyriškį, pasisveikino, paaiškino, kad jų atžvilgiu bus rašomas pareiškimas, kadangi jie jau buvo įspėti prieš tai atvykusių policijos pareigūnų, bet nenusiramino. Vyriausiasis patrulis A. K. paprašė visų esančių asmenų pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus. Šalia stovėjęs vyriškis V. S. pradėjo ant jų šaukti, sakydamas „parodyk man pareiškimą ir kokio (nevartotinas žodis) atėjote į mano teritoriją“, jam iškart pritarė jo žmona J. S., vartodama necenzūrinius žodžius „na svojej teritorii sto xotim to delajem, valite (nevartotinas žodis) atsiuda“. Abu asmenys pradėjo labai garsiai šaukti, todėl jis pareikalavo abiejų asmenų nusiraminti, pateikti asmens dokumentus ir paaiškino, kad jiems bus surašyti AN protokolai dėl triukšmo viešoje vietoje, tačiau V. S. labai agresyviai nusiteikęs pradėjo šaukti ant jo sakydamas - „(nevartotinas žodis) iš mano teritorijos ir man čia neaiškink, šiukšlė“. Jis paaiškino V. S., kad jis yra sulaikytas ir bus pristatytas į komisariatą, paėmė už kairės rankos, nuvedė link jų tarnybinio automobilio. Įspėjo, kad jeigu priešinsis, V. S. atžvilgiu bus panaudota fizinė prievarta ir spec. priemonės. Tuo pačiu metu A. S. pradėjo įžeidinėti juos, kaip policijos pareigūnus, garsiai necenzūriniais žodžiais šaukdama „menty (nevartotini žodžiai), mama snimaj na telefon (nevartotini žodžiai)“, atsisukęs pamatė, kaip vyriaus. patrulis A. K. priėjo prie A. ir kažką jai aiškino, ką aiškino, negalėjo girdėti dėl A. nežmoniško klyksmo, matė, kad vyriaus. patrulis A. K. paėmė ją už rankos ties alkūne, į ką ji jam atsakė „idi (nevartotinas žodis) ment (nevartotinas žodis), ja nikuda nepajdu", matė, kad vyriaus. patrulis A. K. laiko dešinėje rankoje elektros impulsinį prietaisą ir veda ją link automobilio. Atėjus arčiau automobilio, ji toliau šaukė, įžeidinėjo juos, ją pamatęs tėvas, sėdėdamas jų automobilyje sulaikytiems skirtoje vietoje, šaukdamas staiga šoko link vyriaus. patrulio A. K., todėl jis panaudojo elektros impulsinį prietaisą Taser X 1300334W ir iššovė iš jo, taip pat buvo panaudota fizinė prievarta tiek, kiek jos reikėjo asmeniui sulaikyti. Tuo pačiu metu išgirdo A. K. šauksmą ir staigiai atsisukęs pamatė, kaip nuo A. K. pradėjo šalintis J. S., o A. K. buvo susiėmęs veidą. Suprato, kad J. S. jam trenkė. K. sušuko - „laikykit ją, ji man trenkė“. Matė, kad K. veidas kruvinas, jam praskeltas dešinės pusės antakis. Vyro veidas buvo visas kraujuotas, todėl, panaudodamas fizinę jėgą, įsodino moterį į jų tarnybinį automobilį, nes ji nenorėjo eiti, priešinosi (muistėsi) sodinama. Į pagalbą jiems atvyko AP-1717, kurie į komisariatą pristatė A. S.. Į vietą atvyko GMP 0885. Belaukiant jos, abu sulaikyti jų automobilyje nenusiramino, įžeidinėjo juos, elgėsi visiškai neadekvačiai, į jų reikalavimus nusiraminti nereagavo, visą kelią moterys norėjo užsiundyti prakeiksmą ant jų ir jų artimųjų, necenzūriniais žodžiais sakydamos, kad jie „budut sasat (duomenys neskelbtini), stanut (nevartotinas žodis), docka (duomenys neskelbtini) budėt s vsemi padriat, moj syn vas vseh budėt (duomenys neskelbtini) v zhopu", tokiu būdu įžeidinėjo abu juos, kaip policijos pareigūnus. Asmenys buvo pristatyti į 1 PK OVP. Kitos Spec. priemonės panaudotos nebuvo (1 tomas, b.l. 48-49).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. spalio 14 d., 21.33 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta pakartotinai, kad adresu (duomenys neskelbtini) kompanija vis dar triukšmauja, vartoja alkoholį. Policija buvo atvykusi, nurodė jiems išsiskirstyti po 30 minučių, tačiau parėjus šiam terminui ir toliau kompanija nesiskirsto (1 tomas, b.l. 2).

Šalies argumentai

A. K. 2018 m. spalio 15 d. pareiškime policijai nurodė, kad 2018 m. spalio 14 d.,22.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, lauke, prie laiptų į laiptinę, kur butai yra nuo 3 iki 7, kaimynė J. S. be jokios priežasties trenkė jam kažkokiu kietu buku daiktu vieną kartą virš dešiniojo antakio ir jį sužalojo. Praskėlė antakį ir iš žaizdos bėgo kraujas. Savo veiksmais moteris sukėlė jam stiprų skausmą, kurį jaučia iki šiol (1 tomas, b.l. 3).

2018 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad tarp dviejų aukštų daugiabučio gyvenamojo namo, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės esantis praėjimas nuo gatvės pusės atskirtas augmenija. Šalia namo kampo stovi įrengta pavėsinė. Priešais duris lauke yra trijų pakopų išbetonuoti laiptai. Aplinkui vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Takelis ties minėtais laiptais susiaurėja ir veda toliau iki namo kampo. Matosi, kad toliau takelis veda žemyn, kur yra kitas privažiavimas iš kitos namo pusės (1 tomas, b.l. 7-12).

2018 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti Vilniaus apskrities VPK. Nagrinėjamai bylai aktualiame vaizdo įraše V1742(PER)-ch-1-2018101421500_20181014221002, užfiksuotas laikas 2018-10-14 nuo 21.50 val. Ekrane yra užrašas (duomenys neskelbtini) V Salonas. Įraše užfiksuotas filmuojamas policijos tarnybinio automobilio vidus, kamera nukreipta iš priekio į vairuotoją ir keleivio pusę. Privažiavus vietą abu policijos pareigūnai išlipa, laike tamsu, nieko reikšmingo pro langus nesimato. Pasigirsta moters ir vyriškio neaiškūs balsai iš lauko. Netrukus pareigūnai bando įsodinti į automobilį vyriškį, moteris ir vyriškis vartoja necenzūrinius žodžius, po ko abu uždaromi automobilio salone, sulaikytiems skirtoje vietoje. Moteris įjungia telefono žibintuvėlį, galimai filmuoja, šaukia, verkia. Įrašo trukmė 19 min. 55 sek. (1 tomas, b.l. 13-14).

2018 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, aptikti mobiliojo ryšio telefone, paimtame iš J. S.. Nagrinėjamai bylai aktualiame vaizdo įraše VID 20181014_220009, kurio trukmė 02 min.23 sk., matoma, kad filmuojama automobilio viduje, yra tamsu, įjungtas telefono žibintuvėlis. Automobilyje užfiksuotas vyriškis ir moteris, kurios nesimato, nes ji laiko telefoną, nukreiptą į vyriškį. Vyriškis ir moteris kalbasi tarpusavyje rusų kalba. Moteris šaukia ir verkia, kad juos sumušė, kad juos filmuoja, kad kvies policiją. Daugiau reikšmingų duomenų nėra (1 tomas, b.l. 16-21).

Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašus su nukentėjusiojo A. K. ir V. S. skambučius į BPC, kurie buvo apžiūrėti 2019-04-01 – 2019-04-04 kitų objektų apžiūros protokolu. Pateiktame protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. K. BPC skambino keturis kartus, pranešė apie girtuokliaujančius kaimynus, piktinosi, kad pirmą kartą atvažiavusi policija leido jiems toliau girtuokliauti. Paskutinį kartą paskambino ir pranešė, jog S. žmona pramušė jam antakį, klausė, kada atvažiuos tyrėjas. V. S. bendrajam pagalbos centrui skambino tris kartus. Pirmą kartą paskambino, norėdamas pasiteirauti iki kelintos valandos galima garsiai klausyti muziką, antrą ir trečią kartą skambino ir kvietė policijos pareigūnus, kai pats jau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, teigdamas, kad jį sumušė ir mašinoje „sušaudė“ (1 tomas, b.l. 22-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 15 d. specialisto išvadoje Nr. G 3704/2018 (01) nurodyta, kad A. K. padaryta muštinė žaizda dešinio antakio srityje, kietu, buku, ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b.l. 42).

Byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad J. S. 2018 m. spalio 14 d., 22.32 val. buvo nustatytas 1,62 promilės girtumas (1 tomas, b.l.107).

Kaltinamoji J. S. pateikė teismui savo išrašus iš medicininių dokumentų ir darbingumo lygio pažymą, kurioje nurodyta, kad jai iki 2035-12-28 nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

J. S. pareikštas kaltinimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Pagal BK 284 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant teisme, proceso dalyviai buvo įspėti dėl galimybės atitinkamus veiksmus kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Apibrėžiant kaltinimą J. S., nurodyta, kad ji 2018 m. spalio 14 d., 22.00 val., viešoje vietoje - šalia daugiabučio, (duomenys neskelbtini), laiptinės, tyčia, be priežasties, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,62 promilių girtumo laipsnis), nenustatytu daiktu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. K. virš dešinio antakio, sukeldama nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama jo sveikatą dėl padarytos muštinės žaizdos dešinio antakio srityje.

J. S. neigia savo kaltę padarius jai inkriminuotą veiką, nurodydama, kad ji nukentėjusiajam nesudavė. Kaip išplaukia iš jos parodymų, nurodytą dieną, vakare, atvykus policijos pareigūnams, kilo konfliktas, jos sutuoktinis buvo sulaikytas, vedamas į tarnybinį automobilį, taip pat paskui jį į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį buvo vedama ir jos dukra, kuri pradėjo šaukti, kad ji (kaltinamoji) filmuotų, kaltinamoji, eidama kartu su A. P., apie 2-3 metrų atstumu telefonu filmavo, nieko nematydama po kojomis, nes buvo tamsu, nukentėjusiojo nematė; kai jos vyras šoko iš automobilio, sakydamas, ką jie (policijos pareigūnai) daro, ji išgirdo šūvį, pamatė, kaip jos vyras nukrito ir išsitiesė, jai buvo šokas, pamanė, kad nušovė jos sutuoktinį, priėjusi prie tarnybinio automobilio pasilenkė prie vyro ir suprato, kad šovė su Taser, iš nugaros išgirdo, kad kažkas trenkė nukentėjusiajam, tačiau ji negalėjo to padaryti, nes tuo metu buvo pasilenkusi prie savo vyro, o tada ją įstūmė į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį.

Tam tikrus kaltinamosios parodymų aspektus patvirtina kitų liudytojų – V. S., A. S., A. P. parodymai. O būtent – V. S. parodė, be kita ko, jog kai kilo konfliktinė situacija ir jį policijos pareigūnas nuvedė prie tarnybinio automobilio, jis pamatė iki pusės nurengtą savo dukrą, kurią irgi vedė link automobilio, iškišęs galvą jis paklausė, kas vyksta, tačiau gavo smūgį, šūvį iš Taser ir įgriuvo į automobilį; žmona – J. S. pripuolė prie jo ir pradėjo jį kratyti, jis pasakė, kad gyvas ir pajuto, kaip žmona irgi įlekia į automobilį; tuo metu, kai žmona buvo pasilenkusi prie jo, jis girdėjo, kaip A. K. sakė, kad tai ji (J. S.) trenkė. A. S. parodė, be kita ko, jog kai buvo vedamas jos tėvas – V. S., iš paskos buvo vedama ir ji, jos mama – J. S. ėjo iš paskos jai ir filmavo viską (jos nugarą), A. P. irgi ėjo iš paskos, bei matė, kad nukentėjusysis irgi buvo kieme, nusileido iš viršaus bei pasakė, kad jos motina jam trenkė. A. P. parodė, kad kai buvo vedamas V. S., o jam iš paskos – A. S., jis su J. S. ėjo paskui, J. viską filmavo, tame kelyje nukentėjusiojo nebuvo, vėliau jį (nukentėjusįjį) pamatė, kai jis jau buvo su sužalotu veidu, galimai jis ėjo jiems iš paskos.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jie esminiu aspektu – kur buvo J. S. tuo metu, kai jam buvo suduotas smūgis – skiriasi nuo jau minėtų kaltinamosios bei liudytojų V. S., A. S. ir A. P. parodymų. Nukentėjusysis, duodamas parodymus, nurodė, kad tą vakarą jis kelis kartus skambino Bendruoju pagalbos telefonu; kai antrą kartą atvyko policijos pareigūnai, jis (nukentėjusysis) buvo kieme, nurodė policijos pareigūnams, kur yra triukšmaujantys asmenys, matė, kaip pastarieji ginčijosi su pareigūnais, matė, kaip pirmas prie tarnybinio automobilio buvo atvestas V. S., girdėjo, kaip keikėsi S., nulipo laipteliu žemyn pažiūrėti, kas per triukšmas, ir tuo metu jam trenkė iš už nugaros kažkokiu kietu daiktu; jis atsisukęs pamatė J. S., kuri rankoje turėjo telefoną ir filmavo ar vaizdavo, kad filmuoja, bei tada ji nuėjo link policijos pareigūnų tarnybinio automobilio; nurodė, kad kai jis atsisuko po smūgio, šalia jo buvo tik ji; jis paėjo link policijos pareigūnų, sakydamas, kas čia darosi; nukentėjusysis patikslino, kad J. S. jam trenkė tuo metu, kai ėjo link policijos pareigūnų ekipažo, rankose laikydama telefoną, smūgio metu ji nieko nesakė, ėjo link tarnybinio automobilio, filmuodama (ar vaidindama, kad filmuoja) V. S. patalpinimą į automobilį, tuo metu jos dukra dar rėkė – „mama, filmuok“, jis (nukentėjusysis) iš karto po smūgio kreipėsi į pareigūnus, paeidamas link jų apie 6-7 žingsnius; kai jis priėjo prie automobilio, V. S. jau buvo jo viduje. Tam tikras reikšmingas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnai. O būtent – liudytojas A. K. parodė, kad kai jie vedė sulaikytuosius V. S. ir A. S. link tarnybinio automobilio, nukentėjusysis stovėjo šalia takelio ir jie minėtus asmenis pravedė pro jį; kai jie pravedė, už jų liko kaltinamoji bei jaunas vyras, kuris laikė šunį, liudytojas atsisuko, kai nukentėjusysis suriko ir pamatė nukentėjusojo veide, prie akies bėgantį kraują, šalia nukentėjusiojo buvo kaltinamoji, jis sulaikė kaltinamąją, su ja nebuvo įmanoma susišnekėti. Liudytojas patvirtino ir savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymai, kai jis parodė, be kita ko, jog nukentėjusysis nurodė, kad jam sudavė J. S., dėl ko ji buvo irgi sulaikyta, bei kad šalia kitų asmenų, kurie galėjo tai padaryti, nebuvo. Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje parodė, be kita ko, jog jis vedė V. S. link tarnybinio automobilio, jo kolega iš paskos vedė A. S., kuri rėkė mamai (J. S.), kad viską filmuotų; po to pranešėjas (A. K.) suriko, kad jam sudavė ir liudytojas atsisukęs pamatė pranešėjo praskeltą antakį; kai liudytojas atsisuko, J. S. buvo priekyje nukentėjusiojo, nukentėjusysis pasakė, kad jam sudavė J. S., be pastarosios daugiau nieko šalia nebuvo; taip pat liudytojas parodė, kad nukentėjusysis visą laiką buvo kieme, nebuvo dingęs iš akiračio. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, be kita ko, jog kai A. K. sušuko, atsisukęs pamatė, kad nuo jo šalinasi J. S., kad A. K. buvo susiėmęs už veido, matė praskeltą jo dešinės pusės antakį, K. nurodė, kad ji jam trenkė.

Taigi pripažintina, kad iš vienos pusės – J. S., V. S., A. S. ir A. P. parodymai, o iš kitos pusės – nukentėjusiojo A. K. bei liudytojų A. K., R. S. parodymai esminiu momentu – kur buvo J. S. smūgio sudavimo nukentėjusiajam metu bei dėl jos galimybių atlikti nurodytą jai inkriminuojamą veiką skiriasi. Vertindamas šiuos parodymus, teismas pirmiausia pažymi, jog iš tikrųjų kaltinamosios (bei jos šeimos) ir nukentėjusiojo A. K. santykiai pakankamai konfliktiški bei šiuo atveju A. K. iškvietė policiją dėl minėtų asmenų elgesio – to, kad, kaip jis nurodė, jie triukšmavo viešoje vietoje, vartojo alkoholį ir pan. Be to, vertinant liudytojų parodymus, pastebėtina, kad J. S. parodymus vienais ar kitais aspektais patvirtinę liudytojai yra susiję su kaltinamąja bei betarpiškai dalyvavo atitinkamuose įvykiuose, dėl kurių buvo iškviesti policijos pareigūnai – V. S. yra kaltinamosios sutuoktinis, A. S. – jos dukra, o A. P. – dukters draugas. Pastarosios aplinkybės, nors pažymėtina, savaime nereiškia, kad jų parodymai vertintini kritiškai, visgi juos vertinant itin reikšmingi kiti duomenys, kurie minėtus parodymus (ar atitinkamas jų nurodomas aplinkybes) galėtų patvirtintų. Teismo vertinimu, tokių duomenų nėra, priešingai – tarnybiniame automobilyje filmuotoje vaizdo medžiagoje yra užfiksuota informacija, leidžianti abejoti tiek kaltinamosios, tiek ir liudytojo V. S. parodymų tikslumu.

Vaizdo įraše (pavadinimas – „V1742(PER)-ch-1-2018101421500_20181014221002“ (t. 1, b. l. 104), kuriame filmuojamas vaizdas policijos tarnybinio automobilio viduje, užfiksuota tam tikra aktualioms faktinėms aplinkybės nustatyti reikšminga informacija, o būtent – vaizdo įraše nuo 21:55:45 val., kai matyti, jog arti automobilio vyksta kažkoks veiksmas: apie 21:55:53 į tarnybinio automobilio galinę keleivio sėdynę pasodinamas asmuo (sulyginus su kitais byloje esančiais duomenimis – V. S.); fone, automobilio išorėje girdisi triukšmas, moteriškas balsas, keiksmai ir pan.; 21:55:58 – girdisi V. S. pasipiktinimas (sulyginus su kitais duomenimis – dėl elgesio su jo dukra); apie 21:56:06 V. S. lipa iš automobilio; apie 21:56:12 – V. S. įkrenta atgal į automobilio vidų – sugretinus su kitais duomenimis, tada, kai panaudojamas prieš jį prietaisas Taser; apie 21:56:29 – į tarnybinį automobilį šalia V. S. įsodinama J. S.. Be šios informacijos, pastebėtina, kad kitų byloje esančių duomenų vertinimui bei gretinimui tarpusavyje reikšminga ir nurodytame vaizdo įraše užfiksuota informacija nuo 21:56:20 iki 21:56:28 val. - o būtent, šiuo metu fone girdimas nukentėjusiojo balsas, kaip galima spręsti – jam bendraujant su policijos pareigūnu, be kita ko, atskiros frazės – „va dabar“, „kietu daiktu“, po kurių, kaip minėta, į tarnybinį automobilį pasodinama J. S.. Atitinkami nurodyti momentai - 21:55:53 V. S. atsisėdimas į tarnybinį automobilį, 21:56:06 – bandymas išlipti iš automobilio, apie 21:56:12 – jo įkritimas atgal ant automobilio galinių keleivio sėdynių, apie 21:56:29 – J. S. įsodinimas į automobilį, aiškiai atsispindi ir vaizdo įraše, kuriame filmuojamos galinės keleivio sėdynės (vaizdo įrašas be garso) – „V1742(PR)-ch31-20181014215148_20181014225525.mp4“ (t. 1, b. l. 104).

Teismas, detaliai įvertinę minėtus vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, nepaisant to, kad betarpiškai pačio įvykio jie neatskleidžia, sprendžia, kad jie reikšmingi vertinant kitus duomenis – tarp jų kaltinamosios, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus. Pirmiausia pažymėtina, jog kaltinamoji parodė, kad po to, kai jos sutuoktinis V. S., įsodintas į tarnybinį automobilį, pasipiktinęs policijos pareigūnų veiksmais dėl dukters, bandė išlipti iš tarnybinio automobilio, ji (kaltinamoji) tuo metu ėjo iš paskos savo dukters, kurią vedė link tarnybinio automobilio, ir išgirdusi šūvį bei pamačiusi, kaip nukrito į automobilį ir išsitiesė jos vyras – pagalvojo, kad jį nušovė ir priėjusi prie automobilio pasilenkė prie vyro; tada suprato kad jam šovė iš tazerio, išgirdo, kad nukentėjusiajam kažkas trenkė – ji to negalėjo padaryti, nes tuo metu buvo pasilenkusi prie vyro, ir tada ją pareigūnai taip pat įstūmė į automobilį. Vis dėlto šiuo aspektu pažymėtina, jog tam tikri vaizdo įraše užfiksuoti momentai paneigia kaltinamosios paaiškinimus – o būtent, vaizdo įraše nematyti, kad ji būtų pasilenkusi prie vyro. Tuo metu, kai po elektroimpulsinio prietaiso panaudojimo V. S. įkrenta į tarnybinio automobilio galinę dalį, automobilio išorėje matoma šviesa – tikėtina, nuo telefono kameros ar žibintuvėlio, girdimas moteriškas balsas, vėliau, kaip jau detaliau nurodoma – nukentėjusiojo ir, tikėtina, policijos pareigūno balsas, ir vėliau jau įsodinama į tarnybinį automobilį ir J. S.. Taigi šiuo aspektu kaltinamosios paaiškinimų, jog ji buvo pasilenkusi virš savo sutuoktinio, kaip nurodė – ištikta šoko, pagalvojusi, kad į jos vyrą šovė, po ko iš karto ją ir įstūmė į automobilį, vaizdo įrašas nepatvirtina. Šie vaizdo įraše užfiksuoti duomenys paneigia ir V. S. parodymus, jog po to, kai prieš jį buvo panaudotas prietaisas Taser, J. S. pripuolė prie jo ir pradėjo kratyti, jis pasakė, kad yra gyvas ir tada pajuto, kaip žmona irgi įlekia į automobilį, o už jos stovi pareigūnas. Pastebėtina, jog kitame vaizdo įraše, kuriame filmuojama galinė automobilio salono dalis (keleivių sėdynės) itin aiškiai matyti šios aplinkybės – matyti, jog iki J. S. pasodinimo į tarnybinį automobilį, ji nebuvo palinkusi virš V. S., nebuvo įlindusi į tranybinio automobilio vidų ir pan., aiškindamasi, kas su juo atsitiko – ji visu tuo laiku akivaizdžiai buvo automobilio išorėje, bei, kiek galima spręsti, nebuvo nusiteikusi būti pasodinta į tarnybinį automobilį; pasodinus ją į tarnybinio automobilio vidų šalia V. S., kaltinamoji iš esmės bendrai reiškė savo pasipiktinimą bei nematyti, kad ji būtų domėjusi V. S. būkle.

Pažymėtina, kad kaltinamoji nurodė, jog ji nukentėjusiajam suduoti negalėjo, nes tada, kai ji išgirdo jo balsą, kad jam kažkas trenkė – ji buvo pasilenkusi virš savo sutuoktinio. Tačiau kaltinamosios nurodyta aplinkybė, jog ji buvo pasilenkusi virš savo sutuoktinio, kaip jau nurodyta, vaizdo įrašu yra paneigta – prieš patalpinimą (kaip ji nurodė – įstūmimą) į tarnybinį automobilį, ji buvo automobilio išorėje, savo ruožtu pastebėtina, jog dėl vaizdo įraše esančios nukentėjusiojo nuorodos apie tai, jog jam trenkė (jau minėto vaizdo įraše nuo 21:56:20 iki 21:56:28 girdimo jo balso), nukentėjusysis pastebėjo, jog neatsimena, ar jis būtent nurodytu momentu pirmą kartą nurodė policijos pareigūnams, jog jam buvo trenkta, bei kad galėjo būti, kad jis apie tai ir kelis kartus sakė (t. y. sakė ir prieš tai). Šiuo aspektu iš esmės sutiktina, jog tokio nukentėjusiojo paaiškinimo vaizdo įrašas nepaneigia ir šiuo aspektu neatmestina galimybė, jog jis galėjo tai sakyti bei garso įraše tai galėjo aiškiai neatsispindėti dėl vykusio bendro didelio triukšmo; juolab kad iš policijos pareigūnų parodymų išplaukia, kad J. S. jie sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį būtent po to, kai nukentėjusysis suriko, kad jam trenkė bei matė nuo nukentėjusiojo besišalinančią nukentėjusiąją. Pastebėtina, kad aplinkybė, jog būtent nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiajam buvo padaryta žaizda virš dešinio antakio, neabejotinai nustatyta tiek iš paties nukentėjusiojo, tiek ir iš minėtų liudytojų – policijos pareigūnų parodymų, kai pastarieji nurodė, jog kai atvyko pagal iškvietimą, eidami link triukšmo šaltinio, jie bendravo su pranešėju – A. K., kurio veidas nebuvo sužalotas tuo metu.

Taigi nurodyti argumentai lemia kritišką kaltinamosios bei liudytojo V. S. parodymų vertinimą. Atitinkamai nukentėjusiojo parodymus, kaip minėta, iš esmės patvirtina liudytojų – policijos pareigūnų A. K. ir R. S. parodymai. Pažymėtina, jog kiek išplaukia iš kaltinamosios parodymų, gynybos pozicijos, minėtų liudytojų – policijos pareigūnų parodymus iš esmės siūloma kritiškai vertinti dėl ankstesnių buvusių kaltinamosios šeimos konfliktų su policijos pareigūnais, be kita ko, jog kaltinamajai buvo priteista žala iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Visgi šiuo aspektu minėtas argumentas, nepateikus kitokių duomenų dėl būtent šių policijos pareigūnų asmeninio suinteresuotumo ir pan., ar nesant kitokių duomenų, patikimai paneigiančių ar leidžiančių abejoti šių liudytojų parodymais, vertintinas kaip pernelyg abstraktus ir deklaratyvus. Dėl kitų liudytojų – A. P. bei A. S. parodymų, teismas pastebi, jog visgi nagrinėjama situacija (kas atsispindi iš dalies ir vaizdo įrašuose) buvo itin chaotiška, taigi A. P. parodymai, kad J. S. visą laiką buvo šalia jo bei kad nukentėjusiojo jis nematė, kad pastarasis tik vėliau atėjo, o A. S. – kad jos mama ėjo iš paskos, viską filmuodama – šiuo aspektu negali būti vertinama kaip turinti savarankišką įrodomąją reikšmę, nes iš esmės negali paneigti jau minėtų nukentėjusiojo bei liudytojų – policijos pareigūnų parodymų.

Todėl teismas, įvertinęs minėtus argumentų dėl byloje surinktų duomenų vertinimo visumą, sprendžia, kad vadovaujantis nukentėjusiojo A. K., liudytojų A. K. ir R. S. parodymais, taip pat iš dalies – vaizdo įraše užfiksuota informacija, nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2018 m. spalio 14 d., apie 22.00 val., šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinės, J. S. tyčia, be priežasties, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,62 ‰ girtumo laipsnis pagal alkotesterio parodymus, t. 1, b. l. 107), nenustatytu daiktu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam A. K. virš dešinio antakio, taip padarydama jam muštinę žaizdą dešinio antakio srityje ir nežymiai sutrikdydama jo sveikatą. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl konkretaus sveikatos sutrikdymo laipsnio – t. y. kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatyta iš specialisto išvados.

Kaltinamoji pateikė, be kita ko, duomenis apie jos sveikatos būklę (t. 2, b. l. 16-22). Visgi priešingai nei nurodoma gynybos, minėti duomenys niekaip nepaneigia kaltinamosios fizinės galimybės suduodant atitinkamu kietu daiktu nukentėjusiajam, padaryti jam atitinkamo pobūdžio sužalojimą – t. y. medicininiuose dokumentuose nėra tokių duomenų, kad ji objektyviai dėl savo sveikatos būklės nebūtų galėjusi atlikti atitinkamo veiksmo.

Minėta, kad J. S. inkriminuota veika kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, t. y. ji kaltinama, kad viešoje vietoje suduodama nukentėjusiajam, veikė įžūliai ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Visgi nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad jos veikoje visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymių nenustatyta.

Minėta, kad BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi iš šio straipsnio dispozicijos akivaizdu, jog siekiant atitinkamus veiksmus kvalifikuoti kaip nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje bei nustatyti padarinius – tai, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl įžūlaus elgesio pasisakoma, be kita ko, jog įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka; toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Visgi taip pat pažymima, kad sveikatos sutrikdymų padarymas viešoje vietoje savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo (pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-120-628/2018). Veikai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį reikia būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą, kas reiškia, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams; visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (minėta kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-120-628/2018 bei joje nurodyta praktika - kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

Nagrinėjamu atveju nors sutiktina, kad kaltinamosios elgesys galėtų būti vertinamas kaip įžūlus, suduodant nukentėjusiajam be priežasties (ar menkavertės priežasties), visgi šiuo atveju nėra jokių duomenų, kad būtent dėl šio jos veiksmo – smūgio sudavimo, kurio betarpiškai, kaip matyti, jokie kiti (net ir visoje situacijoje dalyvavę) asmenys nematė, būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o būtent, kad kiti, pašaliniai asmenys būtų sutrikdyti, šokiruoti, būtų sutrikdytas jų įprastinis gyvenimo ritmas ir pan. Pažymėtina, kad šiuo atveju kaip kitus (pašalinius) asmenis traktuoti tiek kilusioje konfliktinėje vienaip ar kitaip dalyvavusius asmenis – liudytojus šioje byloje, juolab – policijos pareigūnus, atvykusius pagal pranešimą dėl triukšmo viešoje vietoje, jokio pagrindo nėra. Įvertinus jau minėtame vaizdo įraše objektyviai užfiksuotus duomenis apie kilusį triukšmą, riksmus, chaosą ir pan., galima išvada, jog viešoje vietoje (dėl to, kad nurodyta konfliktinės situacijos kilimo vieta laikytina vieša, iš esmės abejonių nekyla) iš tikrųjų buvo triukšmas, galimai buvo sutrikdytas kitų – pašalinių asmenų įprastinis gyvenimo ritmas ir pan., nors pažymėtina, jog, kaip parodė kaltinamoji bei nukentėjusysis, kiti asmenys iš, pvz., jų gyvenamojo namo ir pan., nebuvo išėję. Tačiau nėra jokių duomenų, kad tokios pasekmės – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas būtų kilęs betarpiškai dėl kaltinamosios veiksmo – suduoto smūgio nukentėjusiajam. Kaip matyti iš surinktų duomenų visumos, jei visuomenės rimtis ir tvarka ir buvo sutrikdyti, visgi tai lėmė ne šioje byloje nagrinėjami kaltinamosios veiksmai (suduotas smūgis), o bendra susiklosčiusi konfliktinė situacija – būtent nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus dėl keliamo triukšmo, o pagal pranešimą atvykus policijos pareigūnams, ir kilo jau minėta triukšminga bei chaotiška konfliktinė situacija, kurios pasekoje buvo sulaikyti ir tarnybiniais policijos automobiliais į policijos komisariatą išvežti iš viso trys asmenys. Visgi šios bendros konfliktinės situacijos aplinkybės ir galima įtaka visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Todėl nagrinėjamu atveju nenustačius būtinojo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymio – t. y. kad nukentėjusiosios suduotas smūgis nukentėjusiajam būtų realiai sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką, atitinkamai, kad kaltinamosios veika ir buvo nukreipta šiuo tikslu (t. y. nenustatyta ir jos tyčia pažeisti būtent viešąją rimtį ir tvarką), teismas sprendžia, kad J. S. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį.

Visgi nustatyti J. S. veiksmai – nurodytomis aplinkybėmis sudavus nukentėjusiajam smūgį nenustatytu daiktu ir taip jam padarius muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, kuri pagal specialisto išvadą atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo laipsnį – visiškai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą dispoziciją, t. y. J. S., smurtaudama (sudavusi smūgį nenustatytu daiktu) prieš nukentėjusįjį, jį nežymiai sužalojo. Pastebėtina, kad proceso dalyviai buvo informuoti apie tokią kaltinamosios veiksmų, jei jie būtų nustatyti, perkvalifikavimo galimybę ir dėl to galėjo pasisakyti, taigi šiuo aspektu kaltinamosios teisė į gynybą nepažeista. Taip pat pastebėtina, jog formuluojant kaltinimą, J. S. inkriminuota, jog ji nurodytu savo veiksmu sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Vis dėlto nagrinėjamu atveju nustačius, jog buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nuoroda į fizinio skausmo sukėlimą vertintina kaip perteklinė, nes ją apima nežymaus sveikatos sutrikdymo požymis, todėl minėta nuoroda šalintina.

Taigi nustačius visus šios – BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos – nusikalstamos veikos požymius J. S. veikoje (tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius – tyčią), ji pripažintina kalta padariusi nurodytą nusikaltimą.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo J. S., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai.

J. S. nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuotos veikos. Nustatyta jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ji veiką padarė būdama neblaivi, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tokią išvadą (dėl neblaivumo įtakos veikai) darant iš aplinkybių, jog kaltinamajai buvo nustatytas pakankamai reikšmingas neblaivumo laipsnis - 1.62 promilių, be to, ir iš liudytojų – policijos pareigūnų parodymų apie jos elgesį, be kita ko, užfiksuotą ir vaizdo įrašuose. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę – neteista (t. 1, b. l. 115), administracine tvarka bausta, nuobaudos negaliojančios (t. 1, b. l. 112-114), dirba (t. 1, b. l. 110), duomenis apie jos sveikatos būklę (t. 2, b.l. 16-22).

Taigi įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, be kita ko – tai, kad J. S. neteista (dėl ko reikšminga BK 55 str. įtvirtinta nuostata), teismas sprendžia, kad jai skirtina viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas, pastebint, jog dėl pateiktų duomenų apie kaltinamosios sveikatos būklę kitos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – viešųjų darbų – skirti galimybės nėra. Skiriant konkretų bausmės dydį, atsižvelgtina į tai, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl ko J. S. skirtina bausmė, šiek tiek didesnė nei vidurkis, t. y. laisvės apribojimas 1 metams ir 2 mėnesiams, visu šiuo bausmės vykdymo laikotarpiu skiriant pareigą, numatytą BK 48 str. 6 d. 1 p. ir BK 48 str. 7 d. pagrindu – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

J. S. buvo laikinai sulaikyta 2018 m. spalio 14 d., 22.00 val., paleista 2018 m. spalio 15 d., 14.55 val. (t. 1, b. l. 56, 64). Šis laikinojo sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į J. S. paskirtą bausmę kaip atlikta bausmės dalis (kaip 2 laisvės apribojimo dienos).

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena, paliktina saugoti byloje.

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš J. S. 3 000 eurų moralinės žalos. Nurodoma, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas kūno sužalojimas, dėl ko ilgai teko kęsti skausmus, iki šiol (civilinis ieškinys pareikštas 2018 m. lapkričio 16 d.) skauda galvą, patyrė stresą, emocinius pergyvenimus, su minėtais kaimynais ir toliau tenka matytis, patiria stresą, nesijaučia saugus, ne kartą nukentėjo nuo šių kaimynų dėl jų netinkamo elgesio (t. 1, b. l. 39).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala sveikatai – t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (muštinė žaizda dešinio antakio srityje, t. y. veide, matomoje vietoje), sprendžia, jog dėl jau konstatuotos nusikalstamos veikos – smurtinių J. S. veiksmų jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, susijusią su fiziniu skausmu, emocinius išgyvenimus, stresą ir pan. Vis dėlto nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad teko ilgai kęsti skausmus, ir civilinio ieškinio pareiškimo metu dėl minėto smūgio jaučia galvos skausmą ir pan., tačiau tokius teiginius pagrindžiančių duomenų į bylą nepateikė, nors atitinkamas aplinkybes kaip civilinis ieškovas jis privalo įrodyti. Pažymėtina, jog po įvykio buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri, kaip jis pats parodė, apvalė žaizdą, siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau jis nevažiavo, nes, kaip nurodė, turėjo patirties, kad gali tekti ilgai laukti, duomenų, kad dėl minėto sužalojimo pasekmių jis vėliau būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros įstaigą, byloje nėra. Taigi šiuo aspektu teismui nepateikta įrodymų apie minėto sveikatos sutrikdymo tam tikras ilgalaikes pasekmes ir pan. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, nustato teismas. Todėl šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – kaltinamosios atliktą veiksmą, jo intensyvumą, pasekmes ir pan., teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam priteistina iš kaltinamosios J. S. 400 (keturi) šimtai eurų neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, įpareigoti J. S. visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje, ir įpareigoti 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką J. S. įskaityti jos laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 14 d., 22.00 val. iki 2018 m. spalio 15 d., 14.55 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš J. S. 400 (keturis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę laikmeną, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė