Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant G. N., jo gynėjui advokatui Sergej Pelš, E. B., jo gynėjai advokatei Aušrai Bračiulienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-74513846,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Aušros Gubarytės nutarimu G. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 35 Eur bauda dėl to, kad G. N. 2016 m. spalio 5 d. 16.28 val. Savanorių pr. 124, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir eismo įvykio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

Byloje esančiame rašytiniame G. N. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. spalio 5 d., apie 16.40 val. Savanorių pr. 124, Vilniuje jis vairavo jam priklausantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šviesiai pilkos spalvos. Kelio važiuojamoji dalis buvo šlapia, dienos metas, važiuojamoji kelio danga asfaltuota, dvi eismo juostos. Jam darant kairį posūkį, pilnai išvažiavus į dešinę juostą, gavo smūgį į dešinę priekinę pusę. G. N. išvažiavo į dešinę juostą, jo važiavimo greitis buvo 15 km/h, kelio ženklų nebuvo. Prieš išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį sustojo, kad įsitikinti, jog nėra atvažiuojančių transporto priemonių. Pamatė atvažiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio atstumas iki jo vairuojamo automobilio buvo apie 400 metrų, jis buvo įsitikinęs, kad spės atlikti posūkį į kairę nesutrukdant važiuojančiam automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pilnai išvažiavo į savo dešinę juostą ir pamatė, kad BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuoja tiesiai į jo vairuojamą automobilį. Transporto priemonė atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinę priekinę pusę. Kad išvengti smūgio, manevravo daugiau į dešinę, tačiau BMW važiavo dideliu greičiu, ir negalėjo išvengti smūgio (b. l. 15).

Teismo posėdžio metu G. N. paaiškino, kad skundą palaiko ir patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Jis 2016 m. spalio 5 d. apie 16.30 val. adresu Savanorių pr. 14, Vilniuje, vairavo automobilį Volvo V70, važiavo iš UAB „Statgera“ per bėgius link pagrindinio kelio. Sustojo ir iš pakankamai toli, maždaug 500 metrų, pamatė iš kairės pusės artėjantį automobilį BMW, važiuojantį kelio viduriu. Pradėjo sukti iš šalutinio kelio į pagrindinį. Gatvė toje vietoje dviejų eismo juostų, kelyje nebuvo skiriamosios juostos. Jis važiavo į antrą eismo juostą, iš dešinės pusės automobilių nebuvo, o leidžiamas greitis 50 km/h. Jis tikėjosi spėti, todėl važiavo. Kai pasuko į kairę ir važiavo jau tiesiai, automobilis BMW pasuko link jo ir trenkėsi į jo vairuojamo automobilio dešinį šoną, buvo apgadinta keleivio dešinė pusė. G. N. mano, kad kaltas automobilio BMW greitis, o G. N. vairuojamas automobilis jau buvo atlaisvinęs pirmą juostą. Jo vairuojamas automobilis apsisuko 180 laipsnių kampu, o BMW nuvažiavo gerokai toliau. Jis nesuprato, kodėl BMW pasuko į kairę, kai dešinė pusė buvo laisva. G. N. nesutinka, kad yra kaltas dėl įvykio, nes jau buvo pasukęs, kai į jį trenkėsi BMW. Automobiliui BMW buvo sugadintas dešinės pusės ratas. G. N. vairuojamas automobilis po įvykio nebevažiavo, nes buvo sudaužytas radiatorius, išbėgo tepalai. Jo manymu tokioje avarinėje situacijoje į jo vairuojamo automobilio keleivio pusę negalėjo trenktis, turėjo susidurti automobilių dešinės pusės. Jis nurodė, kad BMW vairuotojas nesiekė išvengti eismo įvykio, o išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad G. N. yra jo tėvas. 2016-10-05 apie 16.30 val. automobilį vairavo G. N., eismo įvykis įvyko Savanorių pr. 124, Vilniuje. Kartu su tėvu važiavo iš UAB „Statgera“ uždaro kiemo. Ten yra geležinkelio pervaža, stovi vagonai, reikia atidžiai žiūrėti. Privažiavę pagrindinį kelią, jie abu žiūrėjo į kairę ir į dešinę pusę. Eismo juostos kelyje nežymėtos, viena juosta į vieną pusę, kita į kitą pusę. Maždaug 300 metrų atstumu pamatė atvažiuojantį automobilį BMW, jis važiavo kelio viduriu, nes buvo duobės, važiavo tiesiai. Jie įvertino atstumą ir maždaug 10 km/val. greičiu pradėjo važiuoti. Baigė manevrą ir jau važiavo tiesiai, kai automobilis BMW trenkėsi savo dešinės pusės šonu į jų automobilio vidurį. Nuo smūgio automobilį apsuko, BMW judėjo link medžio ir sustojo už maždaug 10 metrų. Pirminis smūgis matosi nuotraukoje. Pradinis smūgis buvo į automobilio balkį, toliau vyko brūžinimas, BMW sudužyta nuo smūgio į medį. Jeigu jie važiavo tiesiai, tai reiškia, kad automobilis BMW juos stūmė ir nubrozdino automobilį. Yra pirminis ir antrinis smūgis. Nuo smūgio sulinko automobilio Volvo V70 balkis. Jo nesulaikė saugos diržai, jis galva trenkė į veidrodį. Smūgis buvo į vidurį ir toliau brūžino automobilį, apsuko 180 laipsnių kampu ir sustojo sulig šalutiniu keliu.

E. B. teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir paaiškino, kad jis 2016-10-05 vairavo automobilį BMW, nuodytu metu važiavo pagrindiniu keliu, Savanorių prospektu, toje vietoje yra viena eismo juosta į priekį. Kelias tuo metu buvo slidus, drėgnas, buvo šviesus paros metas. Kelyje yra duobė, dėl ko visi pasuka kairiau. Jis matė, kaip automobilis Volvo V70 šiek tiek išlindo iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią ir sustojo. E. B. suprato, kad vairuotojas jį mato, praleidžia važiuojantį pagrindiniu keliu. Viskas įvyko vienu metu, automobilis Volvo važiavo iš šalutinio kelio, suko į kairę jam iš dešinės pusės. Šį automobilį jis pastebėjo būdamas iki jo apie 30 metrų atstumu. Jis pamatė, kad automobilis Volvo važiuoja iš šalutinio kelio į pagrindinį toliau ir sudarė jam kliūtį, todėl E. B. pasuko kairiau lyg į priešpriešinio eismo juostą, kadangi kelyje ištisinės juostos nebuvo, o tuo metu iš priešpriešos kiti automobiliai nevažiavo. Jo vairuojamo automobilio greitis tuo metu buvo apie 52 km/h. E. B. pasuko truputį kairiau, kad atliktų saugų manevrą, tačiau automobilis Volvo toliau važiavo į pagrindinį kelią, užkirsdamas jam kelią. Tuomet E. B. pasuko dar kairiau, kai išvažiavo į kitą eismo juostą, visai užkirto, todėl įvyko susidūrimas automobilių dešinėmis pusėmis. Jis važiavo pagrindiniu keliu bandė apvažiuoti kliūtį, o automobilis Volvo buvo išlindęs iš šalutinio į pagrindinį kelią, norėjo jį apvažiuoti, vengė susidūrimo. Po susidūrimo jo automobilį nubloškė, jo automobilis užkliudė medį. Jo manymu, jeigu G. N. būtų visiškai išsukęs į kairę, automobiliai susidurtų kaktomuša, priekiais. Po eismo įvykio automobilis BMW netinkamas naudojimui, lūžo ratų ašis.

Liudytojas Giedrius Teleiša teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje. 2016-10-05 gavo iškvietimą į eismo įvykį, kur susidūrė automobiliai. Vienas jų išvažiavo iš teritorijos į gatvę ir susidūrė su kitu automobiliu. Jis braižė įvykusio eismo įvykio schemą, pagal kurią automobilis Volvo suko į kairę, automobilis BMW važiavo tiesiai ir abu automobiliai susidūrė. Po susidūrimo BMW dar kliudė medį. Įvykio vietoje matėsi stabdymo žymės, užfiksavo metro slydimo žymę iki įvažiavimo, iš kur išvažiavo Volvo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis, nurodant, kad automobilis Volvo, išvažiuodamas iš teritorijos, nepraleido kito automobilio. Priimant sprendimą automobilio greitis šiuo atveju nebūtų turėjęs įtakos. Automobilio Volvo vairuotojas sakė, kad BMW pamatė už 500-700 metrų, bet toks paaiškinimas nelogiškas, kad per tiek laiko šis automobilis priartėjo. Šiuo atveju buvo pažeistas esminis Kelių eismo taisyklių punktas, kad nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės. Iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis privalo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui. Greitis neturi reikšmės. Forminant įvykį ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovautasi šalių paaiškinimais, automobilių apgadinimais, nurodant Kelių eismo taisyklių punktus. Pirmas smūgis buvo į priekinę dešinę pusę, taip pat buvo apgadintas ne vien tik tas kampas. BMW važiavo tiesiai, Volvo išvažinėjo iš teritorijos į kelią, BMW norėjo jį apvažiuoti, nes jam užkirto kelią, BMW suko į kairę, nesitikėjo, kad Volvo taip važiuos. G.Teleiša parodė, kad įvykis buvo įvertintas atsižvelgiant ir į tai kuriomis dalimis automobiliai susitrenkė, automobilio BMW po susidūrimo atsitrenikimą į medį ir nuskriejusių į priekį šukių padėtį.

Liudytojas G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. B. yra jo sūnus. E. B. 2016-10-05 paties eismo įvykio nematė, į įvykio vietą atvažiavo 16.45 val.ir pamatė po avarijos stovinčius automobilius. Jis nufotografavo automobilius po įvykio, o fotonuotraukas įrašė į kompaktinį diską, kurias pateikė teismui. Jis įsitikinęs, kad išvažiuojant iš šalutinio kelio ir norint pamatyti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, turi išlįsti priekinė automobilio dalis, nes ten stovi ženklai, yra didelis akmuo. Taip pat pastebėjo, kad maždaug už 100 metrų kelyje yra duobė, kurią apvažiuodami visi vairuotojai pasuka į kairę. Automobilis Volvo stovėjo prie išvažiavimo iš kiemo, apsuktas, žiūrint iš kiemo, dešinėje pusėje, žiūrint į kiemą, kairėje pusėje, skersai. BMW nuvažiavo maždaug 8 metrus nuo medžio. Ant medžio jis pastebėjo įbrėžimus. Sūnus pasakė, kad jo automobilis kliudė medį. E. B. jam paaiškino, kad važiavo apie 50 km/val. greičiu, maždaug už 100 metrų pamatė, kad iš kiemo išlindo automobilio priekinė dalis. Toje vietoje reikia šiek tiek išvažiuoti, kad galėtum pamatyti, ar pagrindiniu keliu nevažiuoja automobiliai. Sūnus matė, kad automobilis Volvo V70 sustojo ir maždaug 50 metrų atstumu pamatė, kad automobilis Volvo V70 toliau juda ir užima dalį kelio. Sūnus pasuko automobilį į kairę, kad išvengti susidūrimo. Sūnus sakė, kad jam buvo šokas supratus, kad automobilis juda toliau. Po smūgio sūnaus automobilis toliau judėjo link medžio. Pirminis smūgis buvo į ratą, po to kaire puse smūgis į medį. Su automobiliu Volvo susidūrė kampu į keleivio pusę per vidurį, išlenktas kapotas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. Teleišos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-10-05 apie 17.00 val., atvykus į Savanorių pr. 124, Vilniuje, kuriame buvo įvykęs eismo įvykis, susidūrė automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. N. ir automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. B.. Eismo įvykio dalyviai dėl kaltės nesutiko, dėl to eismo įvykis buvo įregistruotas, eismo įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. N. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Minėta ATPK norma siejama su KET 102 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole G. N. padarytas pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d.. Nuo 2017 sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) normose nenumatyta KET pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), atskira sudėtis. Pagal ANK 423 str. už kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), atsako asmenys, kai tokį pažeidimą padaro vairuodami transporto priemonę, neturėdami teisės vairuoti arba, kai tokį pažeidimą padaro neblaivūs, arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. N. pažeidė KET, nes vairuodamas automobilį ir įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir eismo įvykio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, tačiau šiuo atveju pažeidėjas turi teisę vairuoti, byloje nenustatyta, kad jis vairavo neblaivus, todėl veika perkvalifikuotina. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. G. N. padarytas pažeidimas perkvalifikuojamas pagal ANK 417 str. 8 d., kuriame numatyta atsakomybė už KET pažeidimus. Šio ANK straipsnio sankcijoje numatyta švelnesnė nuobauda negu ATPK 127 str. 2 d.

Nagrinėdamas pareiškėjo G. N. skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, išnagrinėjo byloje esančius faktinius duomenis.

Skundžiamu 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato nutarimu G. N. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad vairuodamas automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir eismo įvykio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę.

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).

Pažeidėjas G. N. parodė, kad 2016-10-05 16.28 val. vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Savanorių pr. 124, Vilniuje. Jis važiavo link pagrindinio kelio iš šalia esančios teritorijos ir sustojo ties įvažiavimu į pagrindinį kelią. G. N. pastebėjo iš kairės pusės pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo važiuoti tikėdamasis, kad spės užbaigti manevrą. G. N. mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad BMW vairuotojas viršijo greitį. Pažeidėjo G. N. parodymus paneigia ir kaltę dėl KET pažeidimo įrodo byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. E. B. parodė, kad 2016 m. spalio 5 d. vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Savanorių prospektu, pagrindiniu keliu. Jis matė, kaip automobilis Volvo V70 šiek tiek išlindo priekine automobilio dalimi iš šalia kelio esančios teritorijos į pagrindinį kelią ir sustojo. E. B. suprato, kad automobilio Volvo V 70 vairuotojas mato pagrindiniu keliu važiuojantį jo vairuojamą automobilį ir jį praleidžia, tačiau automobilio Volvo V 70 vairuotojas pradėjo judėti sukdamas iš šalia kelio esančios teritorijos į kairę ir išvažiavo į pagrindinį kelią, sudarydamas kliūtį E. B. vairuojamam automobiliui. Kadangi G. N. vairuojamas automobilis Volvo S 70 sudarė E. B. vairuojamam automobiliui BMW kliūtį, E. B. pasuko kairiau, kad išvengtų susidūrimo, prieš tai įsitikinęs, kad iš priešpriešos neatvažiuoja jokia transporto priemonė, tačiau nepavyko ir abi transporto priemonės susidūrė. Byloje esančioje eismo įvykio schemoje užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, iš byloje esančių, pateiktų teismo posėdžio metu ir peržiūrėtų fotonuotraukų matyti automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 5, 6, 12, 64). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Giedrius Teleiša parodė, kad jis apžiūrėjo eismo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, su kuria sutiko eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant sprendimą, policijos pareigūnas atsižvelgė į vairuotojų paaiškinimus, nustatytus automobilių apgadinimus, stiklo šukių, kitų nuolaužų išsidėstymą kelyje, stabdymo ir kitus pėdsakus ir priėmė sprendimą vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių punktais. G.Teleiša pabrėžė, kad tai tipinis, niekuo iš kitų iš esmės analogiškų eismo įvykių, kuriuos fiksuoja ir įvertina kiekvieną dieną, neišsiskiriantis eismo įvykis, kurio aplinkybės nekėlė abejonių ir dėl kurio, jo manymu, buvo priimtas teisingas sprendimas.

Kaip nustatyta byloje, E. N. išvažiavo priekine automobilio dalimi į pagrindinį kelią ir sustojo. Jis matė pagrindiniu keliu važiuojantį BMW automobilį. Tai patvirtino ir su juo važiavęs liudytojas A. N.. Tuo taip pat įsitikino ir E. B., nes pagal jo parodymus, jis suprato, kad jo vairuojamą automobilį praleidžia. Nepaisant to, kad matė BMW automobilį, E. N. pradėjo toliau važiuoti į pagrindinį kelią, pagal jo parodymus, tikėdamasis spėti, taigi veikė neatsargia kaltės forma, tinkamai neįvertino atstumo iki artėjančio automobilio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojačiam automobiliui. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje E. B. neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su A. N. vairuojama transporto priemone. E. N. versija, kad E. B. vairuojamas automobilis važiavo per dideliu greičiu, dėl to nesuvaldė transporto priemonės ir yra kaltas dėl eismo įvykio, šiuo atveju nekeistų priimto iš esmės teisingo sprendimo.Teismų praktikoje pabrėžiama, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui. E. B., matydamas, jog, sustojęs prie įvažiavimo į pagrindinį kelią iš šalia jo esančių teritorijų, G. N. vairuojamas automobilis jį praleidžia, pagrįstai tikėjosi, jog šios transporto priemonės vairuotojas duos kelią ir nesutrukdys jo transporto priemonei, važiuojančiai pagrindiniu keliu. G. N., išvažiavęs į pagrindinį kelią iš šalia jo esančių teritorijų, sudarė E. B. vairuojamai transporto priemonei kliūtį, kurios E. B. stengėsi išvengti. Kelių eismo saugumo taisyklių bylose labai svarbus iš byloje esančių įrodymų visumos priežastinio ryšio nustatymo etapas, būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas, kurio esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi, jeigu G. N. nebūtų pažeidęs KET 102 punkto reikalavimų ir praleidęs pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę, vairuojamą E. B., eismo įvykio, be abejo, nebūtų.

Teismas, įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir sujungęs juos į vieningą loginę grandinę, sprendžia, kad G. N. Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji administraciniame nusižengime numatytų padarinių atsiradimo sąlyga, nes G. N., įvažiavuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), tačiau to nepadarė ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 102 punkte nustatytą imperatyvią normą. G. N., kaip eismo dalyvis, turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 p.). Atsižvelgiant į protingumo, ekonomiškumo ir kitus bendruosius teisės principus šiuo atveju netikslinga skirti ekspertizę, nes G. N. kaltei dėl pažeidimo pagrįsti pakako byloje esančių ir teisme ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad byloje nereikalaujama atlikti visus įmanomus proceso veiksmus ir išnaudoti visas įmanomas priemones, jų turi būti atlikta tiek, kad pakaktų konkretaus pažeidimo sudėčiai konstatuoti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-74513846-16 keistinas veiką perkvalifikuojant iš ATPK 127 str. 2 d. į ANK 417 str.8 d. Teismas atsižvelgia į G. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, ANK 417 str. 8 d. numatytos sankcijoje nuobaudos dydžius bei kitas nuobaudą skiriant reikšmingas aplinkybes, ir sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus įgyvendinti ir, teismo vertinimu, bus paskirta teisinga ir protinga nuobauda, kuri atitinka sankcijos vidurkį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis ANK 642 str. 1 d. 6 p., ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo 3 str. 1 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo G. N. skundą tenkinti iš dalies.

2016 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-74513846-16, kuriuo G. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ATPK 127 str.2d. pakeisti. G. N. veiką iš ATPK 127 str. 2 d. perkvalifikuoti į ANK 417 str. 8 d. ir paskirti 11 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį II-12-1039/2017, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16062190547 , kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 str. 4 d.).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes (ANK 675 str. 3 d.).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.