- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-756-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02583-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ISMA“
- Atsakovas
- „Union Poistovana A. S“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ISMA“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ISMA“ ieškinį atsakovui „Union Poistovana A. S“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2019 m. spalio 14 d. gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UBA) „ISMA“, juridinio asmens kodas 123438051, Laižuvos g. 82, Mažeikiai, ieškinys atsakovui „Union Poistovna A. S.“, juridinio asmens 31322051, Bajkalska 29/A, Bratislava, Slovakijos Respublika, dėl draudimo išmokos priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 15 330 Eur draudimo išmoką dėl negautų pajamų (negauto pelno).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „ISMA“ ieškinį atsakovui „Union Poistovna A. S.“ kaip neteismingą, grąžino ieškovei UAB „ISMA“ 345 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 2 dalį, draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad šiuo atveju draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta, todėl draudiminio įvykio procedūra baigta, t. y. buvo atlikta žalos administravimo procedūra. Negautas pelnas nėra žala atsiradusi vėliau po eismo įvykio. Ieškovė, prašydama priteisti nuostolius (negautą pelną), vadovaujasi CK 6.249 straipsniu, todėl tokiu atveju galioja bendrosios civilinio kodekso ir proceso normos, kurios, be kita ko, reglamentuoja ir teismingumą. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, nustatant teismingumą, negalima remtis TPVCAPDĮ normomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „ISMA“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-6010-832/2019 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai susiaurino pagal TPVCAPDĮ atlyginamos žalos sampratą, eliminuodamas iš jos turtinę žalą dėl negautų pajamų, t. y. netiesioginius nuostolius. TPVCAPDĮ nėra nustatyta, kad negautos pajamos pagal šį įstatymą nėra atlyginamos.
4.2. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtino Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau — Taisyklės). Šiai bylai aktualaus eismo įvykio metu (2018-09-13) galiojusios taisyklės numato negautų pajamų atlyginimą. Taigi, negautos pajamos, atsiradusios dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo, yra žala, kurią išmokėdamas draudimo išmoką privalo atlyginti atsakingas draudikas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės UAB „ISMA“ ieškinį atsakovui „Union Poistovna A. S.“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
7. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą tam teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
9. Ieškovės UBA „ISMA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 15 330 Eur draudimo išmokos dėl negautų pajamų (negauto pelno) priteisimo iš atsakovo „Union Poistovna A. S.“. Ieškovės buveinės vieta yra Lietuvoje, tuo tarpu atsakovo – Slovakijos Respublikoje. Taigi byloje kilęs ginčas turi užsienio elementą.
10. Pagal nacionalinį teisinį reguliavimą Lietuvos teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. teismas ex officio (savo iniciatyva) turėtų patikrinti, ar jis turi kompetenciją priimti ieškinį ir nagrinėti bylą (CPK 782 straipsnis). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos nacionalinėje teisėje (CPK 780 straipsnis).
11. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, taip pat vadinamo reglamentu „Briuselis I“. Nuo 2015 m. sausio 10 d. yra taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012), kuris yra taikomas teismo procesams, kurie yra pradėti 2015 m. sausio 10 d. ar vėliau, taip pat autentiškiems dokumentams, kurie oficialiai sudaromi arba įregistruojami, ir teisminėms taikos sutartims, kurios patvirtinamos arba sudaromos 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau (66 straipsnis).
12. Reglamento Nr. 1215/2012 3 skirsnis reglamentuoja jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu. Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnyje nurodyta, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose. Vadovaujantis Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio b dalimi nukentėjusysis (naudos gavėjas) plačiąja prasme gali kreiptis į atsakingo už eismo įvykį asmens draudiką ir savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teismuose.
13. Įvertinus aptartą reglamento Nr. 1215/2012 reglamentavimą matyti, kad ieškovė UAB „ISMA“ gali savo teises ginti savo nuolatinės buvimo vietos (buveinės) teisme – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė vadovaujasi TPVCAPDĮ nuostatomis, konkrečiai 19 straipsnio 14 dalimi, pagal kurią – nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, turi teisę prieš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės atsakingą draudiką pradėti teismo procesą Lietuvos Respublikoje.
15. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad eismo įvykio žala (toliau – žala) – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. 2 straipsnio 15 dalyje reglamentuojama, jog nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
16. Iš aptarto TPVCAPDĮ reglamentavimo matyti, kad jame taip pat numatyta ieškovės teisė kreiptis į Lietuvos teismą dėl draudimo išmokos dėl negautų pajamų (negauto pelno) priteisimo iš atsakovo „Union Poistovna A. S.“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino pagal TPVCAPDĮ atlyginamos žalos sampratą, eliminuodamas iš jos turtinę žalą dėl negautų pajamų, t. y. netiesioginius nuostolius. TPVCAPDĮ nėra nustatyta, kad negautos pajamos pagal šį įstatymą nėra atlyginamos (TPVCAPDĮ 21 straipsnis).
17. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad žalos administravimo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtino Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles (toliau — Taisyklės). Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, bylai aktualaus eismo įvykio metu (2018-09-13) galiojusios minėtų Taisyklių redakcijos 1 punkte buvo numatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimą dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą turi būti mokama draudimo išmoka. Taisyklių redakcijos 16 punkte buvo numatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo turtas, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į dokumentus, įrodančius nukentėjusio trečiojo asmens pajamas, turėtas iki turto sugadinimo ar sunaikinimo, dokumentus, įrodančius pajamas, kurias jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo turtas, dokumentus, įrodančius ryšį tarp turto ir pajamų gavimo, dokumentus, įrodančius negalėjimo naudotis sugadintu ar sunaikintu turtu trukmę, ir kitus nukentėjusio trečiojo asmens ar kitų asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius nukentėjusio trečiojo asmens dėl turto sugadinimo ar sunaikinimo negautas pajamas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį atsakovui dėl draudimo išmokos dėl negautų pajamų (negauto pelno) priteisimo atsisakė priimti, nurodęs, jog byla neteisminga Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams – nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.