- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-115-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-03-03842-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- V. C.
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-115-227/2019
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-03-03842-2018-1
2019 m. sausio 22 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7536-488/2018 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. C. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė priteisti iš atsakovo 233,64 Eur skolos, 80,51 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad AB „Telia Lietuva (buvusi UAB „Omnitel“) 2005-11-04 su atsakovu buvo sudariusi viešojo judriojo telefono ryšių paslaugų sutartį Nr. OM590278, pagal kurią, atsakovui teikė mobiliojo ryšio paslaugas, atsakovas įsipareigojo ieškovui už suteiktas paslaugas mokėti. Atsiskaitymas vyko pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas nepilnai apmokėjo pateiktas sąskaitas. 2011-07-26 AB „Telia Lietuva“ skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu ir pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą, bei pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Tačiau atsakovas jų neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 233,64 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur žyminio mokesčio, taip pat 5,70 bylinėjimosi išlaidų valstybei. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.
4. Nustatė, kad 2011-07-26 UAB „Omnitel“ ir V. C. sudarė Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM590278 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovui, atsižvelgiant į Sutartyje numatytus terminus ir sąlygas, suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas jų pilnai neapmokėjo. Pagal 2010-06-16, 2010-07-16, 2010-08-16, 2010-09-16, 2010-10-16 bendra atsakovo ieškovui nesumokėta suma sudaro 806,71 Lt/233 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismui jokių įrodymų savo teiginiui pagrįsti, kad jis yra su ieškovu atsiskaitęs, nepateikė.
5. Nustatė, kad 2011-07-26 UAB „Gelvora” ir UAB „Omnitel” pasirašė Skolų portfelio prikimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Omnitel” atlygintinai perleido UAB „Gelvora” naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras atsakovo atžvilgiu. Sutarties Priede Nr.1 nurodyta skolos susidarymo data siejama su įsiskolinimo atsiradimo data AB „Telia Lietuva“ vidinėje sistemoje t. y. su pirma nepilnai apmokėta 2010-06-16 PVM sąskaita faktūra, kurios apmokėjimo terminas - 2010-07-16. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų apmokėjęs ieškovo pateiktas sąskaitas, ar vykdęs joje jo teises užtikrinančius veiksmus, ar būtų atlikęs Sutartyje nurodytus veiksmus, siekdamas apginti savo, kaip paslaugos gavėjo teises. Ieškovas atsakovui pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą išsiuntė Sutartyje atsakovo nurodytu adresu. Apie savo adreso pasikeitimą sutarties šalis privalo raštu pranešti kitai sutarties šaliai, todėl neigiamos nepranešimo apie adreso pasikeitimą pasekmės neatlikus įstatyme nustatytų veiksmų tenka įstatymo nevykdžiusiai šaliai. Konstatavo, kad ieškovė Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sąskaitas - faktūras, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteisė 233,64 Eur skolos.
6. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 80,51 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2011-07-26 iki 2018-05-11, teismas šio reikalavimo netenkino. Pažymėjo, kad UAB „Omnitel” ir atsakovo sudarytoje sutartyje nėra numatytos atsakovo pareigos mokėti palūkanas. Nurodė, kad pagal CK 6.360 straipsnio 5 dalį, kuri galiojo UAB „Omnitel” ir atsakovo sutarties sudarymo metu, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, pirkėjui praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Kadangi palūkanų skaičiavimas atsakovui įstatyme nebuvo numatytas, teismas sprendė, kad ieškovė, kaip naujoji kreditorė negalėjo įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinė kreditorė. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), 15 Eur žyminį mokestį bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas V. C. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, jog teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nurodydamas, kad UAB „Omnitel“ ir V. C. Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM590278 sudarė 2011-07-26, kadangi ji sudaryta 2005-11-04. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui būtent tokio turinio PVM sąskaitas faktūras, jos nėra pasirašytos, todėl turinys galėjo būti pakeistas, nėra duomenų, kad sąskaitas atsakovas gavo, kad jos pateiktos laiku, suteikiant galimybę atsakovui reikšti pretenzijas paslaugų tiekėjui. Teismas neįvertino, kad sąskaitos išrašytos prieš 8 metus, todėl atsakovas neatsimena, kaip sąskaitas apmokėdavo, įrodymų nėra išsaugojęs. Teismas neatsižvelgė į sąskaitų turinį, į tai, kad jose nėra nurodomas susidaręs įsiskolinimas už praėjusį laikotarpį, kas reiškia, jog atsakovas nėra skolingas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė atsakovą tinkamai informavo apie reikalavimo teisės perėmimą, kad pranešimai atsakovui buvo įteikti. Atsakovas gyvenamosios vietos adreso nekeitė iki 2012 m. birželio 5 d. ir (duomenys neskelbtini), gyveno, ką patvirtina prie skundo teikiamas nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo aktas. Reikalavimo perleidimas įvyko 2011-07-26, atsakovui gyvenant nurodytu adresu, ir todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas pažeidė savo pareigą pranešti apie adreso pasikeitimą ir tokiu būdu privalo prisiimti pasekmės, dėl negauto pranešimo. Šiuo atveju ieškovė privalėjo įrodyti, jog tokį pranešimą atsakovui įteikė. Vien aplinkybė, kad UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau tinkamai neinformavo atsakovo apie tai, sudaro pagrindą pripažinti, kad reikalavimo perleidimas yra neteisėtas. Netgi darant prielaidą, jog byloje pateikti pranešimai buvo siųsti, tačiau prie jų nebuvo pridėta reikalavimo perleidimo sutartis, todėl ieškovės reikalavimas atsakovui negalioja (CK 6.109 str. 7d.). Nepagrįstai teismo konstatuota, kad byloje esantys pranešimai buvo įteikti, kai duomenų apie išsiuntimą ir įteikimą byloje nėra. Išraše iš priedo Nr. I prie 2011- 07-26 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties nurodyta, kad 806,71 Lt įsiskolinimo susidarymo data 2010-07-01, tuo tarpu skola grindžiama PVM sąskaitomis- faktūromis išrašytomis po 2010-07-01 termino, kas reiškia, kad ieškovė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu neįgijo reikalavimo teisės pagal pateiktas PVM sąskaitas- faktūras. Iš visų pateiktų ir tariamai neapmokėtų sąskaitų vienintelė 2010-06-16 PVM sąskaitą-faktūra išrašyta iki priede nurodyto termino - 2010-07-01. Šioje sąskaitoje nurodyta mokėtina suma yra 140.80 Lt, o ne 806,71 Lt. Be to, šios sąskaitos apmokėjimo terminas tik 2010-07-15. Todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas-faktūras.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Gelvora“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas pradiniam kreditoriui susidarė dėl nepilnai apmokėtų atsakovui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų bendrai 1023,66 Lt/296,47 Eur sumai už laikotarpį nuo 2010-05-16 iki 2010-10-15 teiktas paslaugas. 2011-07-26 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo 806,71 Lt/ 233,64 Eur įsiskolinimą. Kiekvienoje sąskaitoje yra nurodyta mokėtina suma už tam tikrą sąskaitoje nurodytą laikotarpį, neįtraukiant pradelstų mokėjimų sumos/skolos ir ši aplinkybė negali paneigti skolos egzistavimo fakto. Nesutinka, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į pradelstas mokėtinas sumas iki 2010-07-01. Išraše iš Priedo Nr. 1 nurodyta skolos susidarymo data siejama su įsiskolinimo atsiradimo data AB „Telia Lietuva“ vidinėje sistemoje, t.y. su pirma nepilnai apmokėta 2010-06-16 PVM sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2010-05-16 iki 2010-06-15 (241,47 Lt), kurios apmokėjimo terminas buvo 2010-07-16. Įsiskolinimo atsiradimo AB „Telia Lietuva“ vidinėje sistemoje data neapriboja ieškovės reikalavimo teisių, nes reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo visas reikalavimo teises pagal Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo (Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 p., 3.6 p.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad PVM sąskaitos faktūros būtų apmokėtos ar būtų raštu kreiptasi dėl pateiktų apmokėti sąskaitų pagrįstumo. Remiantis CK 6.109 straipsnio 1 dalimi, ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą, t.y. išsiuntė pranešimą registruotu paštu atsakovui paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris buvo pradinio kreditoriaus nurodytas priede Nr. 1. Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
11. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir išsamiai jų nebekartoja. Pažymi, kad sprendime neteisingai dėl rašymo apsirikimo yra nurodyta, kad UAB „Omnitel“ ir V. C. Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM590278 sudarė 2011-07-26, o ne 2005-11-04, tačiau tai neturi įtakos teismo daromoms išvadoms.
12. Byloje nustatyta, kad AB „Telia Lietuva (buvusi UAB „Omnitel“) 2005-11-04 su atsakovu buvo sudariusi viešojo judriojo telefono ryšių paslaugų sutartį Nr. OM590278, pagal kurią, atsakovui teikė mobiliojo ryšio paslaugas, atsakovas įsipareigojo ieškovui už suteiktas paslaugas mokėti. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras (2010-06-16 PVM sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2010-05-16 iki 2010-06-15 (241,47 Lt); 2010-07-16 PVM sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2010-06-16 iki 2010-07-15 (230 Lt); 2010-08-16 PVM sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2010-07-16 iki 2010-08-15 (259,44 Lt); 2010-09-16 PVM sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2010-08-16 iki 2010-09-15 (160,45 Lt); 2010-10-16 PVM sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2010-09-16 iki 2010-10-15 (132,30 Lt)). Bendra minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma yra 1023,66 Lt/296,47 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal šias sąskaitas atsakovo nesumokėta suma sudaro 806,71 Lt/233 Eur, priešingų įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Apeliantas nesutinka, kad šios sąskaitos patvirtina skolos faktą.
13. Pažymėtina, kad pats apeliantas nurodo neprisimenantis, kokiu būdu jis apmokėjo sąskaitas, apmokėjimo kvitų nėra išsaugojęs. Nors apeliantas teigia, kad sąskaitose nenurodomas už ankstesnį laikotarpį susidaręs įsiskolinimas, kas jo nuomone, patvirtina skolos nebuvimą, su tuo sutikti negalima, toks teiginys laikytinas deklaratyviu. Taip pat nepagrįstais pripažintini atsakovo pasvarstymai, kad nepasirašytose sąskaitose faktūrose gali būti nurodyti klaidingi duomenys, kadangi jis pats tai paneigiančių įrodymų nepateikia. Pažymėtina, kad pagal Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo 4.6 p. atsakovas turėjo teisę Omnitel nustatyta tvarka gauti informaciją apie savo pokalbių struktūrą, sąskaitas, galiojančias paslaugų teikimo taisykles, atsiskaitymo sąlygas, pagal 4.11 p. kilus ginčui turėjo teisę pareikšti Omnitel rašytinę pretenziją, pagal 4.13 p. turėjo teisę per 6 mėnesius nuo sąskaitos už paslaugas išrašymo dienos pareikšti pretenzijas dėl ginčytino pateiktoje sąskaitoje mokesčio. Tačiau atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į pradinį kreditorių dėl negautų sąskaitų ar pateikęs rašytines pretenzijas. Pagal sutarties 5.3 p atsakovas įsipareigojo mokėti Omnitel abonentinį mokestį arba minimalų paslaugos mokestį, už išeinančius ir peradresuotus skambučius, už įeinančius skambučius, jei klientas naudojasi ryšio paslaugomis užsienyje ar kitomis paslaugomis, už kitas papildomas mokamas paslaugas, jei tokios suteikiamos. Pagal 5.8 punktą atsakovas įsipareigojo laiku apmokėti Omnitel už paslaugas, teikiamas pagal šią sutartį ar/ir kitas su Omnitel sudarytas sutartis ar susitarimus, ir įgytas prekes pagal Omnitel pateiktas sąskaitas. Sutarties 6.1 p. atsakovas įsipareigojo už naudojimąsi ryšio paslaugomis ne vėliau kaip iki sąskaitoje nurodytos datos sumokėti Omnitel pagal pateiktas sąskaitas. Pripažintina, kad šiuo atveju aplinkybė, jog sąskaitos nepasirašytos, esant tokios sutarties sąlygoms, kurias atsakovas iki ankščiau nurodytų sąskaitų pateikimo vykdė, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovui nekyla pareiga už suteiktas paslaugas apmokėti. Įrodymų, kad sąskaitose nurodytos paslaugos atsakovui nebuvo suteiktos, kaip minėta, atsakovas nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad PVM sąskaitos faktūros neįrodo skolos fakto. Nors apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog sąskaitas atsakovas gavo, kad jos pateiktos laiku, suteikiant galimybę atsakovui reikšti pretenzijas paslaugų tiekėjui, tačiau pažymėtina, kad jis privalėjo rūpintis tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, pagal Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo 6.1 p., negavęs sąskaitų likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino už praėjusį atsiskaitomąjį laikotarpį pabaigos, atsakovas privalėjo kreiptis į UAB „Omnitel“ ir apmokėti už suteiktas paslaugas. Byloje nenustatyta, kad atsakovas dėl negautų sąskaitų būtų kreipęsis į pradinį kreditorių.
14. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į pradelstas mokėtinas sumas iki 2010-07-01, su tuo taip pat nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad išraše iš Priedo Nr. 1 prie 2011-07-26 Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties nurodyta skolos susidarymo data siejama su įsiskolinimo atsiradimo data AB „Telia Lietuva“ vidinėje sistemoje, t.y. su pirma nepilnai apmokėta 2010-06-16 PVM sąskaita faktūra už laikotarpį nuo 2010-05-16 iki 2010-06-15 (241,47 Lt), kurios apmokėjimo terminas buvo 2010-07-16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomu teiginiu, kad įsiskolinimo atsiradimo AB „Telia Lietuva“ vidinėje sistemoje data neapriboja ieškovo reikalavimo teisių, nes reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo visas reikalavimo teises pagal Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo. Pažymėtina, kad Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 p. numatyta, jog sutarties objektas yra pardavėjui priklausančios reikalavimo teisės į pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš pardavėjo sudarytų sutarčių su fiziniais asmenimis, skaičiuojamas nuo įsiskolinimo susidarymo datos, t.y. nuo 2010-07-01, o ne iki šios datos, kaip teigia apeliantas.
15. Apeliantas argumentuoja, kad ieškovė jo neinformavo apie reikalavimo perleidimo faktą, nepateikė reikalavimo perleidimo sutarties, kas numatyta yra įstatyme. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 straipsnio 2 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad 2011-08-03 pranešimas siųstas paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad šiuo adresu jis pranešimo siuntimo metu gyveno. Todėl negalima teigti, kad ieškovė nesiėmė veiksmų informuoti atsakovą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Nors byloje nėra pateikti įrodymai, kad minėtas pranešimas atsakovui buvo įteiktas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie Reikalavimo perleidimo sutartį, sutarties ir jos priedo ištraukų kopijas įteikus nagrinėjamoje civilinėje byloje. Taigi darytina išvada, kad atsakovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie ieškovės ir pradinės kreditorės sudarytą sutartį, nes atsakovas iš pateiktos informacijos neabejotinai turėjo suvokti apie reikalavimo perleidimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.