Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje sarge ir kūrike, neteista, kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 135str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji A. M. 2009 m. birželio 13 d. apie 17 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, vieną kartą peiliu įdurdama A. M. į pilvo sritį ir taip padarydama durtinį - pjautinį kiauryminį pilvo kairės pusės sužalojimą su storosios žarnos nusileidžiančios dalies pažeidimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo A. M..

Kaltinamoji A. M. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies. Ji parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2009-06-13, buvo namuose, o ryte buvo grybauti. Jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie 17 val. grįžo vyras A. M.. Tarp jų kilo žodinis kivirčas, nes ji vyrui papriekaištavo dėl to, kad šis per ilgai užsibūna pas brolį. Ginčo metu vyras stovėjo ties durimis į virtuvę, o ji - virtuvėje prie kriauklės, kur pjaustė svogūnus. Kivirčas truko neilgai ir ji nusisuko į kriauklės pusę. Netrukus ji, išgirdusi vyro žodžius „tuoj gausi“ ar kažką panašaus, pasisuko jo link. Tuo momentu vyras jau buvo priėjęs prie jos iš už nugaros ir dešinėje rankoje laikytu peiliu ji vyrui įdūrė į pilvą. Tai suprato tik netrukus, nes būtent jai sukantis į kairę pusę vyras prie jos taip pat kiek iš kairės pusės prisilietė. Sužaloti vyrą ji neturėjo tikslo. Tai įvyko tik dėl to, kad sukdamasi vyro link ji kiek sulenktoje rankoje tebelaikė peilį. Jiems susilietus vyras aiktelėjo ir pasakė, kad ji jam įdūrė. Pamačiusi, kad tikrai sužalota kairioji vyro pilvo pusė, ji jį nuvedė į kambarį ir iškvietė greitąją pagalbą. Netrukus paskui medikus į ligoninę nuvažiavo ir ji su dukra, kuri įvykio metu buvo kieme. Tvirtina savo vyrą sužalojusi per neapdairumą, daugiau atsitiktinai. Nors tuo metu ir vyko žodinis ginčas, tačiau sužaloti vyrą neturėjo tikslo. Juolab, kad iki tol tarp jos ir vyro niekada nebuvo vartojamas fizinis smurtas. Po šio įvykio, dėl kurio ji labai gailisi, su vyru susitaikė, gyvena kartu.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio dieną buvo nuvykęs pas brolį dirbti. Ten išgėrė alaus. Į namus grįžo apie 17 val. Virtuvėje pamatęs svogūnus pjaustančią ir lyg ir linguojančią žmoną A. pagalvojo, jog ši išgėrusi. Jai dėl to papriekaištavus žmona pasiūlė jam mažiau vaikščioti dirbti pas brolį. Tokiu būdu kilo žodinis ginčas, kurio metu jis, pasakęs „kaip dėsiu vieną kartą“ ir pakėlęs ranką, priartėjo prie žmonos, kuri tuo metu buvo nusisukusi ir, jo nuomone, jo net nematė. Jam būnant prie pat jos, kiek iš kairės pusės, žmona gana greitai pasisuko į kairę pusę jo link. Sukdamasi ji nieko nesakė ir negrasino, tačiau tuo momentu jis pajuto karštį pilvo kairėje pusėje, pasirodė ir kraujas. Supratęs, kad yra perdurtas, apie tai pasakė žmonai ir atsisėdo virtuvėje. Išsigandusi žmona jį nuvedė į miegamąjį ir kvietė greitąją pagalbą. Vėlesnių įvykių nebeprisimena. Mano, kad žmona tyčia jam nedūrė, o sužalotas jis buvo daugiau atsitiktinai. Jis net nepajuto jokio smūgio, nematė peilio. Jis pats, pagrasinęs suduoti ir pakėlęs ranką, sumušti žmonos neketino, o prie jos artėjo tik norėdamas praeiti pro šalį. Ar žmona iš tiesų, kaip jam pradžioje pasirodė, buvo išgėrusi, ar blaivi, jis nebeatkreipė dėmesio. Po įvykio žmona jį lankė ligoninėje, jis jai atleido. Abu susitaikė ir gyvena kartu. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas A. V. M. parodė, kad 2009 m. birželio 13 d. jam būnant kieme pakvietė kaimynė A. M. ir paprašė ateiti ir padėti įkelti į kieme stovėjusį greitosios pagalbos automobilį jos vyrą A.. Priėjęs matė jo pilvo srityje užklijuotą, tačiau kraujuojančią žaizdą. Apie kaimyno sužalojimo aplinkybes niekas nekalbėjo. A. M. gydytojui pasakė, kad į ligoninę važiuos atskirai. Ar tuo metu ji buvo blaiva jis neatkreipė dėmesio, tačiau akivaizdaus girtumo nepastebėjo. Iki kaimynės pakvietimo triukšmo nuo M. namo pusės negirdėjo.

Nepilnametė liudytoja K. D. parodė, kad įvykio, kuomet buvo sužalotas tėtis, dieną ji žaidė kieme. Tuo metu mama virtuvėje gamino valgyti. Matė, kaip namo grįžo tėtis. Netrukus ją pakvietė mama ir liepė bėgti prie parduotuvės pasitikti greitosios pagalbos. Iki tol jokio triukšmo iš namo negirdėjo. Atvykusi greitoji išsivežė tėtį. Po kelių minučių ji ir mama savo automobiliu nuvyko į ligoninę. Grįžtant mama parduotuvėje nusipirko kažkokio rudos spalvos gėrimo ir jį namie išgėrė. Iki tol ji buvo blaivi, nors kartais išgeria ir ji žino, kaip atrodo išgėrusi mama. Kaip buvo sužalotas tėtis ji nematė ir tik vėliau mama jai pasakė, kad netyčia įdūrė peiliu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, be įvairių kitų baldų ir daiktų randasi spintelė su skardine praustuve, ant kurios padėta stiklinės, indų valymo priemonės, lentelė su svogūnų laiškais bei trys virtuviniai peiliai. Kraują primenančių dėmių nematyti. Peiliai paimti (b.l. 4-5).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad nukentėjusįjį A. M. sunkiai sužalojo A. M. ir ši jos veika yra nusikalstama. Kad būtent A. M. peiliu sužalojo A. M. patvirtino nukentėjusysis, tai pripažino ir pati kaltinamoji. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu A. M. neigė tai padariusi tyčia. Ji nuosekliai tvirtino, jog tarp jos ir vyro A. M. kilusio žodinio kivirčo metu gamino valgį – peiliu pjaustė svogūnus ir betarpiškai prieš A. M. sužalojimą jo nematė, nes buvo nusisukusi spintelės link. Tik išgirdusi vyro žodžius apie galimą smūgio sudavimą jai („tuoj gausi“) ji pasisuko į kairę pusę A. M., buvusio jai už nugaros, link ir būtent tuo momentu kiek sulenktoje dešinėje rankoje laikytu peiliu įdūrė prie pat jos iš kairės pusės priartėjusiam vyrui į pilvo sritį. Beveik analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis, kurio parodymai, kaip ir A. M., yra iš esmės nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas N. R. paaiškino, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo nurodoma jų tarpusavio padėtis žaizdos susiformavimo vietai bei kanalo krypčiai neprieštarauja ir tik teigia, jog nustatytam sužalojimui padaryti vien inercinės jėgos gali ir nepakakti, Kartu ekspertas patvirtino, jog atmesti nustatyto sužalojimo padarymo galimybę kaltinamosios ir nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kaltinamajai esant emocinio susijaudinimo būsenoje ir tik rankai esant fiksuotoje būsenoje, negalima, tai yra sužalojimas galėjo būti padarytas nebūtinai esant valingam ir kryptingam smūgiavimui. Tokiu būdu, nesant neginčijamų įrodymų, paneigiančių kaltinamosios teiginį apie tai, jog ji nesiekė sužaloti A. M., konstatuotina, kad A. M. nukentėjusįjį sunkiai sužalojo dėl neatsargumo ir jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 137 str. 1 d., sudėtį. Kaltinamoji, kaip ji pati tvirtina, nenumatė, kad sukdamasi į šoną ir atgal sužalos greitai jos link priartėjusį A. M., tai yra sukels BK 137 str. 1 d. numatytas pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau įvertinus nustatytas nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, A. M. asmenybę bei jos gebėjimą vertinti aplinką ir elgesį joje, darytina išvada, kad pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes kaltinamoji galėjo ir turėjo numatyti, kad tokie padariniai atsiras, taigi nusikalstamą veiką A. M. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad nusikalstamą veiką A. M. padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Šios aplinkybės byloje surinkti įrodymai nepatvirtina. Kaltinamoji nuosekliai tvirtino, jog A. M. sužalojimo metu buvusi blaivi, po įvykio vykdama su dukra į ligoninę pati vairavo automobilį, o alkoholį vartojo tik grįžusi į namus. Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtino nepilnametė liudytoja K. D., o nukentėjusysis A. M. bei liudytojas A. V. M. taip pat nurodė nepastebėję jokių A. M. apsvaigimo požymių. Nors teiginys apie kaltinamosios apsvaigimą grindžiamas objektyviais duomenimis – asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad A. M. nustatytas 2.58 promilių girtumas (b.l. 29), tačiau testavimas atliktas tik 2009-06-14 00:00:26 val. ir tai iš esmės tik patvirtina kaltinamosios teiginį apie tai, jog alkoholinį gėrimą ji vartojo jau grįžusi iš ligoninės, tai yra praėjus kelioms valandoms po nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu būdu kaltinamajame akte nurodoma aplinkybė, jog A. M. nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, šalinama.

Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos - byloje pareiškė civilinį ieškinį 4878,98 Lt sumoje išlaidoms už apmokėtas A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti. Civilinis ieškinys įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 67-68,71), todėl šis ieškinys tenkinamas pilnai.

Skirdamas bausmę kaltinamajai bei parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Padarytas sunkias pasekmes sukėlęs, tačiau neatsargių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikaltimas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad A. M. tuoj pat po nusikaltimo bandė nukentėjusiajam suteikti pagalbą – paguldė į lovą bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą - ir taip išvengti sunkesnių padarinių, o taip pat prisipažino padariusi teismo nustatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. M. yra bausta administracine tvarka, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau teisiama pirmą kartą, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, augina mažametę dukrą (b.l. 42-43,45-47,49,51-52,100-104). Atsižvelgęs į šias ir visas kitas bylos aplinkybes, taip pat nukentėjusiojo poziciją, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio nesiekianti bausmė, o jos tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo ( BK 75str.).

Daiktiniai įrodymai – trys peiliai, saugomi Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK daiktų saugojimo sandėlyje (kvitas B Nr. 000399) sunaikintini (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir jai paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams ir A. M. įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteisti iš A. M. keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 98 ct (4878 Lt 98 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išlaidoms už A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – tris peilius, saugomus Panevėžio apskrities VPK Panevėžio rajono PK daiktų saugojimo sandėlyje (kvitas B Nr. 000399), sunaikinti.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.