Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl daikto valdymo pažeidimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. S. perduoti ieškovei gyvenamojo namo raktus, tokiu būdu pašalinant daikto valdymo pažeidimus. Ieškovė J. S. ieškinyje nurodė, kad, tarp šalių kilus nesutarimams, atsakovas V. S. apsigyveno gyvenamajame name, kuris šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, pakeitė namo įėjimo durų spynas, ieškovei J. S. neperdavė raktų nuo naujos spynos ir tokiu būdu panaikino ieškovės J. S. galimybes patekti į namą, juo naudotis ir jį valdyti. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl daikto valdymo pažeidimo pašalinimo, motyvuodamas tuo, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė J. S., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog ginčai dėl valdymo teisės pažeidimų nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

Konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Iš ieškovės J. S. pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė J. S. yra pusės gyvenamojo namo ir prie jo esančio žemės sklypo savininkė, atsakovas V. S. pakeitė gyvenamojo namo durų spynas ir neperdavė ieškovei J. S. raktų nuo gyvenamojo namo durų pakeistų spynų. Šiais veiksmais atsakovas V. S. apsunkino ieškovės J. S. patekimą į jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jo teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovės J. S. pasirinktas reikalaujamas pažeistų teisių gynimo būdas, įpareigojant atsakovą V. S. perduoti jai gyvenamojo namo durų pakeistų spynų raktus, atitinka CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį teismas gina asmenų teises, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga ieškinio (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.