Utenos apylinkės teismo nutarimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. atstovui advokatui Antanui Skrebutėnui, nukentėjusiajam D. K., nepilnamečio nukentėjusiojo D. K. įstatyminei atstovei - motinai G. K., išnagrinėjęs A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016-05-24 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 59P-61498325-16/320, kuriame nurodyta, kad jis 2016-05-03, apie 10 val. 20 min., Ignalinoje, SPA centre, esančiame J. Čepulėno g. 35, per kūno kultūros pamoką iš piniginės pavogė 10 Eur, priklausančių D. K.. Protokole nurodyta, kad šiais veiksmais A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.

A. K. kaltė dėl pažeidimo padarymo grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno P. Rimšelio tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo D. K., liudytojų G. K., A. B. paaiškinimais, išrašu iš mokinio dienyno.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2016-05-03 nebuvo kūno kultūros pamokoje, kuri vyksta SPA centre, nes nebuvo jų mokytojo Č., kurį pavadavo mokytoja Č.. Kitose pamokose tą dieną buvo. Namo išėjo po antros pamokos, kuri baigėsi 9 val. 40 min., o apie 11 val. 40 min. grįžo į lietuvių kalbos pamoką. Kūno kultūros pamokoje dalyvavo pirmadienį, t. y. 2016-05-02, o ne antradienį.

Nukentėjusysis D. K. paaiškino, kad 2016-05-03 su klasioku A. B. atėjo į kūno kultūros pamoką, kuri vyko SPA centre. Tą dieną tai buvo antra pamoka. Jie buvo berniukų persirengimo kambaryje. Persirengimo kambaryje buvo labai daug žmonių, nes su jo klase dar persirenginėjo ir dvyliktokai. Labai daug žmonių ten buvo, bet jis A. ir A. K. sėdėjo atokiau nuo kitų. Kaip tik tuo metu jis pasiūlė A. po pamokos nueiti į kavinukę, tačiau A. neturėjo pinigų, todėl jis pasakė, kad turi 10 Eur ir gali jam paskolinti. Turėjo dvi kupiūras po 5 Eur. Kadangi pamoka jau buvo prasidėjusi, pasakė, kad pinigus jam duos po pamokos. Piniginę ir telefoną įmetė į kuprinę. Mano, kad šį jų pokalbį girdėjo A. K., sėdėjęs šalia. Kai prasidėjo pamoka, visi po truputį išeidinėjo. Vieni dvyliktokai jau buvo išėję, kiti dar likę, o jis su A. iš persirengimo kambario išėjo paskutiniai. Durys ten nerakinamos. Pamokos metu bet kas gali grįžti į persirengimo kambarį. Pamoka vyko lauke. Iš pamokos juos išleido gal dešimčia minučių anksčiau. Eidami su A. į rūbinę, prasilenkė su A. K., kuris tuo metu išėjo iš persirengimo kambario. Į persirengimo kambarį jis grįžo su A.. Kartu grįžo dvyliktokas Ž. L. ir dar penki mokiniai. Persirengęs nuėjo į kavinukę, kur atidarė piniginę ir pamatė, kad pinigų joje nebėra. Apie tai pasakė A.. Po to nuėjo pas kūno kultūros mokytoją A., kuri pasakė, kad pinigai dingsta nebe pirmą kartą. Grįžus namo, mama liepė paskambinti į policiją. Mano, kad pinigus iš piniginės galėjo paimti A. K., nes tik jis vienas juos matė.

Liudytoja G. K. paaiškino, kad 2016-05-03 pokalbio telefonu metu sūnus D. K. pasakė, kad jį kūno kultūros pamokos metu apvogė ir paaiškino, kad sutiko iš rūbinės išeinantį A. K., kuris prieš tai matė, kaip D. į kuprinę įdėjo telefoną ir piniginę. Liepė sūnui paskambinti numeriu 112 ir paklausti, ką tokiu atveju daryti. Sūnus tuos 10 Eur gavo už surinktas sraiges ir pasiėmė į mokyklą, kad galėtų pavalgyti. Nuėjęs pavalgyti, atsidarė piniginę ir pinigų neberado. Policijos pareigūnai juos apklausė maždaug po savaitės, nes ji anksčiau negalėjo išeiti iš darbo. Girdėjo, kad pinigai ir kiti daiktai mokykloje dingsta nebe pirmą kartą.

Liudytojas P. R. paaiškino, kad 2016-05-03 buvo gautas pranešimas, kad mokykloje pavogti pinigai. Nuvykus pas nukentėjusįjį į namus (duomenys neskelbtini), D. K. paaiškino, kad kūno kultūros pamokos, vykusios SPA centre, metu buvo ištraukti jo pinigai. Nukentėjusysis nurodė, kad tai galėjo padaryti dvyliktokas A. K.. Daugiau jie nieko netyrė, tarnybinis pranešimas buvo perduotas nepilnamečių inspektoriui.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad 216-05-03, prieš kūno kultūros pamoką paklausė D. K., ar šis negali paskolinti 5 Eur. D. sporto centro rūbinėje atidarė piniginę ir pasižiūrėjo ar yra pinigų. Piniginėje buvo 10 Eur – dvi kupiūros po 5 Eur. Po to piniginę ir telefoną įdėjo į kuprinę. Tuo metu šalia jų rūbinėje per pora kėdžių persirenginėjo A. K.. Po to jis su D. išėjo į lauką. Išeinant, rūbinėje dar buvo likę trys ar keturi dvyliktokai, su kuriais buvo sujungta pamoka. Iš pamokos išleido apie penkiolika minučių anksčiau, o A. K. iš pamokos išėjo dar anksčiau. Eidami su A., jie su A. K. prasilenkė, kai šis išeidinėjo iš rūbinės. Rūbinėje tuo metu daugiau nieko nebuvo. Persirengę nuėjo į kavinukę, kur D. atsidarė piniginę ir pamatė, kad pinigų nebėra. Apie pinigų dingimą jie pasakė mokytojai. Nežino, kas tuos pinigus pavogė. Pamokos metu rūbinės durų niekas nerakina, į rūbinę gali užeiti bet kas.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad dirba SPA centre. Gali būti, kad 2016-05-24, tiksliai neatsimena, jam paskambino A. K. tėvas ir paprašė peržiūrėti medžiagą, kurią įrašinėja kameros. Peržiūrėjęs įrašą kartu su direktoriaus pavaduotoju G. G., A., kurį tikrai būtų atpažinęs nematė. Įrašai išlieka apie mėnesį, o po to automatiškai užrašoma ant viršaus. Po kurio laiko A. K. tėvas norėjo gauti įrašo kopiją, bet jo jau nebebuvo.

Liudytojas L. D. paaiškino, kad tyrimas prasidėjo nuo P. R. ir L. V. tarnybinių pranešimų. Nuvažiavęs į namus, apklausė D. K., o jo mama parašė pareiškimą, kad iš vaiko pavogti pinigai. Po to apklausė nukentėjusiojo nurodytą liudytoją – jo klasioką A. B., su kuriuo jie rūbinėje kalbėjo apie pinigus ir apie tai, kad eis į valgyklą valgyti. Šalia jų tuo metu buvo A. K., kuris matė, kaip nukentėjusysis piniginę įsidėjo į kuprinę, tačiau vėliau neigė, kad buvo pamokoje. Dėl to kilo daugiausiai įtarimų, kad A. K. pavogė pinigus, nes pagal išrašą iš TAMO dienyno jis pamokoje buvo, todėl jis A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 50 straipsnį. Žino, kad SPA centro vestibiulyje yra vaizdo kamerų, bet jose fiksuotos medžiagos neperžiūrėjo. Pamokos metu iš stadiono nėra jokių galimybių pamatyti, ar kas nors įeina į rūbinę, ar išeina iš jos.

Liudytojas G. G. paaiškino, kad 2016 metų birželio 5 ar 6 dieną buvo atėjęs A. K. su motina dėl vaizdo kamerų įrašų, daromų SPA centre, tačiau 2016-05-03 filmuota medžiaga nebuvo išlikusi, kadangi įrašymo įrenginys išsaugo ją tik apie tris savaites. 2016-05-24 dėl šitos medžiagos peržiūrėjimo buvo užsukęs jų darbuotojas A. G., kuris pasakė, kad buvo toks atsitikimas, kai SPA centro rūbinėje dingo pinigai. Tada filmuota medžiaga dar buvo. Tą medžiagą jie dviese žiūrėjo. Kameros raiška nedidelė, todėl įraše pažinti galima tik gerai pažįstamą žmogų. A. G. abejojo, sakė, kad lyg ir nemato jame A. K., bet dėl mažos įrašo raiškos šimtu procentų tuo įsitikinęs nebuvo. Vaizdo kamera filmuoja tik sporto salės fojė duris, o persirengimo kambario durų nefilmuoja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (pvz. 2004-03-04 nutarimas administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz. 2012-06-08 nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-1024/2012).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-14 nutartis byloje Nr. N444-216/2011; 2011-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo bei liudytojų paaiškinimus, konstatuoja, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių faktą, kad A. K. 2016-05-03, apie 10 val. 20 min., Ignalinoje, SPA centre, esančiame J. Čepulėno g. 35, per kūno kultūros pamoką iš piniginės pavogė 10 Eur, priklausančių D. K.. Iš liudytojo L. D. paaiškinimų seka, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 50 straipsnį A. K. surašytas remiantis tik prielaidomis, t. y., kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamą pažeidimą todėl, kad, neva, matė, kaip D. K. persirengimo kambaryje įmetę savo piniginę į kuprinę, o kūno kultūros pamokos pabaigoje buvo pastebėtas išeinantis iš persirengimo kambario, kuriame tuo metu daugiau nieko nebuvo. Teismas mano, kad tokia Utenos apskrities VPK Ignalinos rajono policijos komisariato VPS Prevencijos poskyrio specialisto L. Dubakos policijos pareigūno išvada nepagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais A. K. kaltę padarius pažeidimą. Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad pamokos metu persirengimo kambarys nerakinamas ir kad iš stadiono, kuriame vyksta užsiėmimai, nėra galimybių matyti, ar kas nors tuo metu į persirengimo kambario įeina ir išeina iš jo. Be to, liudytojas A. B. nurodė, kad tuo metu, kai jis su D. K. išėjo į kūno kultūros pamoką, rūbinėje dar buvo likę trys ar keturi dvyliktokai. Iš šių aplinkybių seka, kad ne vienas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje turėjo galimybę pavogti D. K. priklausančius pinigus. Vien tai, kad A. K. neigia dalyvavęs kūno kultūros pamokoje ir galimai matė, kaip D. K. persirengimo kambaryje įmetę piniginę į kuprinę, o kūno kultūros pamokos pabaigoje nukentėjusysis susitiko jį išeinantį iš persirengimo kambario, negali būti pagrindas patraukti A. K. atsakomybėn dėl pinigų vagystės.

Vadovaujantis aukščiau paminėta teismų praktika, teismas sprendžia, jog nepakanka įrodymų, kad A. K. pavogė D. K. priklausančius pinigus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu pagal ATPK 50 straipsnį turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284, 286-287 straipsniais, teisėjas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. K. atžvilgiu pagal ATPK 50 straipsnį nutraukti nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.