Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo – Vilniaus r. AAD Širvintų r. agentūros įgaliotam asmeniui R.Sakalauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž. (V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsimokslinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 3 kartus baustas administracine tvarka, 1998-03-23 teistas pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su turto konfiskavimu, pritaikius 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. pagrobė svetimą turtą ir pažeidęs teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles padarė nedidelę žalą augmenijai, o būtent jis:

1) laikotarpiu nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2010 m. rugpjūčio 17 d., Vilniaus r., Paberžės sen., Glitiškių k., Glitiškių girininkijos 876 miško kvartalo 475 miško sklype, R. B. nuosavybės teise priklausančiame privačiame miške, neteisėtai nupjovė ir pagrobė 40 žalių beržų, kurių tūris 20,06 m³, o vertė 2006 litai bei 544 žalių juodalksnių, kurių tūris 257,41 m³, o vertė 25 743 litai, t. y. iš viso 27 749 litų vertės turtą,

ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

2) taip pat jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeisdamas teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 521 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ 1.1. p. ir 1.4.2 p., neteisėtai nupjaudamas 40 žalių beržų ir 544 žalius juodalksnius, padarė nedidelę 13.430,52 Lt žalą augmenijai ir sukėlė nesunkių padarinių aplinkai,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 270 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

V. Ž. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad 2009 metų rudenį, pagal skelbimą, kad už miško išvalymą atiduodama 15 m³ medienos, susitiko su I. B., kuris parodė jam miško ribas, paaiškino, kad turi leidimą iškirsti 15 m³ medienos ir davė kopiją dokumento, kuriame buvo nurodytas medžių, kuriuos galima iškirsti kiekis, kokie medžiai gali būti iškirsti ir davė miško plano bei miško nuosavybės dokumento kopijas. Susitarė, kad jis sutvarkys minėtame miške visus krūmus, išvalys šakas ir galės išsipjauti sau medienos, kuriai pjauti nereikia leidimo. Jis, padedant dabar jau mirusiam žmonos sūnui A. Z., valė mišką, o supjautą medieną vežė sau į namus. Po kurio laiko, vėl susitiko su I. B., kuris pasakė, kad miškas per mažai išvalytas ir gaus kitą leidimą. Tada jis, I. B. to nežinant, pradėjo kirsti mišką, medieną vogė sau ir pagal skelbimus pardavinėjo žmonėms. Žinojo, kad tam neturi leidimo, suprato, kad iš miško savininko vagia jo nuosavybę, tačiau norėjo užsidirbti pinigų. Mano, kad uždirbo apie 5000 Lt. Pinigus išleido šeimos išlaikymui. Kai 2010 metų vasaros pabaigoje susitikus su I. B., šis pasakė kad per daug iškirto medienos, kad rašys pareiškimą policijai ir liepė daugiau tame miške nesirodyti. Dėl nusikaltimų gailisi, tačiau yra bedarbis ir neturi galimybių atlyginti žalos. Savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2 b. l. 25-34).

Be visiško prisipažinimo, V. Ž. kaltė grindžiama tokiais įrodymais:

Nukentėjusiojo I. B. protokolu-pareiškimu, kad neteisėtai buvo iškirsta apie 200 m³ jo močiutei priklausančio miško Vilniaus r., Paberžės sen., Glitiškių k. (t. 1 b. l. 1) ir paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, kad pagal 2009-09-30 pavedimo sutartį (t. 1 b. l. 45) ir įpareigotas atstovauti močiutės R. B. interesus, 2009-10-15 gavo leidimą iškirsti močiutei priklausančiame miške 25 m³ medienos. Leidime nebuvo nurodyta, kurioje sklypo vietoje gali būti atliktas miško kirtimas. Internete paskelbė, kad su papildomomis sąlygomis padovanos statų mišką ir susitiko su atsiliepusiu į skelbimą V. Ž.. Jam padavė visus dokumentus susijusius su miško kirtimu ir pasakė, kad kirstų ne vienoje vietoje, parodė jam miško ribas ir paaiškino, kad išpjautų visus želdinius ir medžius, kuriems kirsti nereikia leidimo, bei leido iškirsti sau 25 kub. metrus medienos. 2010 metų balandžio mėnesį nuvažiavęs pamatė, kad 25 m³medienos iškirsta, bet želdiniai neišvalyti, todėl vėl susitiko su V. Ž. ir liepė greičiau atlikti pažadėtą darbą. 2010 liepos mėnesį V. Ž. sutiko pagal naują leidimą dar iškirsti medžių. Kai nuvažiavo į mišką pasižiūrėti ar atlikti sutarti darbai pamatė, kad sklype plynai iškirsti dideli miško plotai, bet miškas vis tiek nebuvo išvalytas. Kai vėl susitiko su V. Ž., pastarasis prisipažino, kad galbūt iškirto apie 200 m³ miško, todėl liepė jam daugiau miške nesirodyti. Kaltinamasis pagal pavedimą miško nesutvarkė, todėl ir sutartų 25 kub. metrų medienos pasiimti neturėjo teisės. Be to, jis savavališkai iškirto daug medžių ir padarė jam didelę žalą,-todėl prašo tenkinti pareikštą ieškinį.

Liudytojo R. Sakalausko paaiškinimu, kad yra paskirtas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovu ir jis I. B. 2009 m. leido iškirsti 25 m³ ir 2010 m. – 19 m³, tai yra nukirsti 90 juodalksnių, o buvo iškirsta 634 juodalksniai ir 40 vnt. beržų, kurių nebuvo leista kirsti. Jam kaip ir savininkui priklausė kontroliuoti kirtimą, bet nebuvo nuvykęs nei karto patikrinti. Po kirtimo miškas suniokotas, iškirsti geriausi medžiai, o prastesni palikti, vietomis iškirsta plynai, todėl mano, kad padaryta didelė žala gamtai.

Liudytoja I. Ž. paaiškino, kad kartu su vyru važiavo pagal skelbimą dėl miško kirtimo susitikti su I. B.. Vyras sakė gavęs leidimą miškui kirsti ir išvežti, o už atliktą miško valymą jie galės pasiimti malkas. Po to, vyras su dabar mirusiu jos sūnumi miške dirbo nuo 2010 m. lapkričio mėn. apie du mėnesius. Malkas vežė į savo namus sau ir dar jos seseriai H. L. apie 10 m³ už jos 1000 Lt skolą.

Liudytojo A. K. paaiškinimu, kad dirbdamas girininku 2010 vasarą šalia Glitiškių k. esančiame miške matė kertant mišką ir sakė apie tai savininkui I., bet kirtimo teisėtumo netikrino, nes tai privatus miškas.

Daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad I. B. pateikė 2009-10-15 ir 2010-03(08?) -17 pranešimus apie ketinimus kirsti R. B. priklausantį mišką, kurie suderinti su Vilniaus r. AAD Širvintų rajono agentūros vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi Romualdu Sakalausku (t. 1, b. l. 42-44).

Įvykio vietos apžiūros protokolas ir nuotraukų kopijos patvirtina, kad Vilniaus r., Paberžės sen., Glitiškių k., miško sklype, kadastrinis Nr. 4134-010000:55, nukirtus 574 medžius, plynai iškirsti dideli miško plotai, o miškas neišvalytas (t. 1, b. l. 31-38), o pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį įrodo, kad šis 10,03 ha miško ūkio paskirties žemės sklypas priklauso R. B., kurio 9,03 ha sudaro vandens telkinių apsaugos zona (t. 1, b. l. 46-47).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Širvintų rajono agentūros paskaičiavimais, R. B. miško sklype buvo iškirsta 584 medžiai, kurių tūris 277,49 m³ ir taip padaryta 13.430,52 Lt žala aplinkai bei 27.749 Lt žala miško savininkui (t. 1, b. l. 58-60, 64). Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apskaičiavimai dėl žalos gamtai patvirtina, kad neteisėtas kirtimas įvykdytas Širvio ežero pakrantės apsaugos juostos zonoje, iškirsti medžiai yra nuo 21 iki 50 metų senumo ir padaryta didelė žala aplinkai (t. 2, b. l. 106).

Automobilio apžiūros protokolu, nuotraukų kopijomis ir pakvitavimu, kad buvo apžiūrėtas krovininis automobilis Fiat Ducato Maxi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis I. Ž., ir pagal pakvitavimą atiduotas savininkei saugoti (t. 1, b. l. 87-93), kuriuo kaltinamojo teigimu jis vežė nukirstus medžius.

Ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, privačiame miške, neturėdamas tam leidimo, tyčia iškirsdamas svetimą mišką ir pasisavindamas medieną kaltinamasis padarė pagrobė svetimą turtą ir padarė žalą nukentėjusiajam ir aplinkai. Nukentėjusysis ir civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad kaltinamojo veiksmais padaryta žala gamtai yra didelė. Kaltinančioji pusė palaikė kaltinimą ir nurodė nesant pakankamai duomenų pripažinti, jog padaryta aplinkai žala yra didelė ir keisti kaltinimą.

Įstatymas neleidžia teismui priimant nuosprendį išeiti už kaltinimo ribų, t.y. pripažinti asmenį kaltu ir nuteisti dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis nebuvo perduotas teismui ir kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą (BPK 255 str.). Ištyrus įrodymus, prokurorė BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka prašymo keisti kaltinimą nepateikė, todėl V. Ž. pripažintinas kaltu tuo, kas neginčytinai įrodyta, t.y. pagrobęs svetimą turtą ir pažeidžiant nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles padarė nedidelę žalą augmenijai, t.y. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. ir 270 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį ir pavojingumą, kurių viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o kita baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčia, į padarytos žalos dydį ir tai kad ji nėra atlyginta, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, registruotas darbo biržoje, vedęs ir sutuoktinė tik iš dalies darbinga, 3 kartus baustas administracine tvarka ir piniginės nuobaudos nesumokėtos, 1 kartą teistas, teistumas išnykęs, yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos su laisvės atėmimu nesusiję bausmės kurios esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai bendrintinos apėmimo būdu.

Nukentėjusiojo I. B. 27.749 Lt dydžio civilinis ieškinys įrodytas ir pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktinis įrodymas,- automobilis “Fiat Ducato Maxi” (vals. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti I. Ž. (t. 1, b.l. 93), paliktinas jos žinioje (BPK 97 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 .

nusprendė:

V. Ž. (V. Ž.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 str. 3 d. ir nuteisti:

-pagal BK 178 str. 1 d. –6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui;

-pagal BK 270 str. 3 d. – 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p., subendrinti bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2011-01-18 iki 2011-01-20 ir, prilyginus vieną suėmimo dieną šešioms viešųjų darbų valandoms, laikyti, kad yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų .

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti,- palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įpareigojimą periodiškai registruoti policijos įstaigoje,-panaikinti.

Nukentėjusiojo I. B. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš V. Ž. 27.749 (dvidešimt septynis tūkstančius, septynis šimtus keturiasdešimt devynis) litus turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą,- automobilį “Fiat Ducato Maxi” (vals. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkei I. Ž..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.