Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K., išnagrinėjęs A. K. (toliau – ir pareiškėjos), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-66181400-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. K. 2016-06-14 surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. SAVAD-13AN-63441226-16 už tai, kad ji 2016 m. gegužės 25 d., 10.57 val., vairuodama automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo „stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto, 1 priedo 333 punkto reikalavimus ir jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį. Išnagrinėjusi A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė I. M. 2016-07-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-66181400-16 (toliau – ir nutarimas) pripažino A. K. kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, ir skyrė jai 57 Eur baudą.

A. K. pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi, pasirašiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymo sumokėti 14 Eur dydžio baudą, kurią nedelsiant būtų sumokėjusi. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja pareiškė, kad toks pranešimas buvo siųstas ir jos vyras jį priėmė, bet ji nėra to pranešimo gavusi, pasirašiusi, o vyras dažnai važiuoja darbo reikalais pro šalį, tad galėjo įvykti apmaudus nesusipratimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pašto įstatymu, Pasaulinės pašto sąjungos konvencija, Pasaulinės pašto sąjungos pašto korespondencijos ir pašto siuntinių reglamentais kitais teisiniais norminiais aktais, reglamentuojančiais pašto veiklą, registruoti siuntiniai įteikiami tik nurodytam asmeniui, nesant įgaliojimo pasirašyti ir atsiimti kitiems asmenims, giminaičiams. Remiantis išvardintu pagrindu, ir vadovaujantis bendražmogiškais kriterijais, prašo atsižvelgti į susidariusią situaciją ir skirti pirminę 14 Eur dydžio baudą, kurią nedelsiant sumokės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonoje ir kiemuose pažeidimas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. K. 2016 m. gegužės 25 d. 10.57 val. vairuodama automobilį sustojo ir paliko jį stovėti kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo „stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, todėl pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį pripažinta kalta teisėtai ir pagrįstai. A. K. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu SAVAD-13AN-63441226-16. Kaip galima suprasti iš A. K. skundo turiniu, ji su pažeidimu sutinka, tačiau prašo sumažinti jai skirtą 57 Eur baudą iki jai administracinio teisės pažeidimo protokole surašytame mokėjimo nurodyme nurodytos sumos, t. y. 14 Eur. Pranešimas buvo įteiktas jos vyrui, tačiau ne jai. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš A. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, vadovaujantis ATPK 260¹ straipsniu, jai tame pačiame protokole buvo surašytas administracinis nurodymas, tai yra pasiūlymas savo noru iki 2016-06-29 sumokėti 14 Eur baudą, tai yra baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje. Taip pat protokole asmeniui išaiškinta, kad iki nurodytos dienos baudos nesumokėjus administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo protokolas bus persiunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir kad byla tokiu atveju bus nagrinėjama 2016-07-14, 09.15 val., Konstitucijos pr. 3, Vilnius. Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatytu laiku, t. y. iki 2016-06-29, A. K. administracinio nurodymo neįvykdė, 14 Eur baudos nesumokėjo, to neginčijo ir pati A. K., todėl administracinis nurodymas buvo laikomas negaliojančiu ir administracinio teisės pažeidimo protokolas su kita medžiaga buvo perduotas nagrinėti įgaliotam pareigūnui (ATPK 261 straipsnio 2 dalis). Administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir priimtas nutarimas skirti 57 Eur baudą A. K. nedalyvaujant. Nutarime nurodyta, jog A. K. apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai. A. K. teigia, jog negavo administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes jį atsiėmė jos vyras, kuris dažnai važinėja po šalį. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos pašto išklotinės, A. K. skirtas 2016-06-14 pranešimas dėl užfiksuoto administracinio teisės pažeidimo bei 2016-06-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu (siunta) pašte buvo priimti iš siuntėjo ir perduoti siųsti 2016-06-14, o siunta, atsižvelgiant į jos rūšį, perduota kurjeriui/laiškininkui arba palikta pašte, kad būtų įteikta gavėjui 2016-06-16, taigi apie gautą registruotą laišką A. K. galėjo sužinoti jau 2016-06-16 ir laiku sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą baudą. Pačios pažeidėjos argumentai, jog pašto siuntą atsiėmė vyras ir jai neperdavė, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, ši aplinkybė niekaip nešalina jos atsakomybės dėl padaryto pažeidimo ir nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu, kadangi apie jai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylos nagrinėjimą ji galėjo sužinoti 2016-06-14, bet per savo neapdairumą to nepadarė. Taigi, teismo vertinimu, minėtas nutarimas buvo priimtas įsitikinus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nutarimą priėmusi institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl naikinti nutarimą pagrindo nėra.

Kaip matyti iš A. K. skundo argumentų, iš esmės ji prašo ne panaikinti nutarimą, kadangi jame nurodytų aplinkybių neginčija ir pripažįsta, jog padarė pažeidimą, o jį pakeisti, t. y. ji prašo sumažinti jai skirtą 57 Eur baudą iki 14 Eur, tai yra baudos, kuri jai buvo paskirta administraciniu nurodymu.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30¹ straipsniu skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, jog už šioje dalyje numatytą pažeidimą vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. S. N. konstatuota, kad pažeidėjos A. K. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į šias aplinkybes, nutarimu A. K. buvo paskirta 57 Eur bauda.

Vertindamas A. K. skirtos nuobaudos pagrįstumą ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu A. K. paskirta artima ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui nuobauda, kad sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog nutarimu buvo konstatuota, kad A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tai paaiškintina tuo, kad A. K. nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei bylos nagrinėjime nedalyvavo, taip pat neturėjo galimybės pateikti jokių paaiškinimų, todėl nutarimą priėmusiai institucijai jos pozicija dėl surašyto administracinio protokolo buvo nežinoma. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, kad administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio pažeidimo padarymu, akivaizdoje, kas apsunkino galimybes A. K. laiku sužinoti apie jos atžvilgiu surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą bei sumokėti administraciniu nurodymu skirtą baudą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. – anksčiau bausta administracine tvarka už analogišką pažeidimą, tačiau nuobauda nėra galiojanti. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, tai yra, kad šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. K. mažesnę baudą nei numatyta ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje minimali, tačiau didesnę nei prašė pažeidėja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. K. skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-14 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-66181400-16, priimtas A. K. atžvilgiu, keistinas bei A. K. skirtina švelnesnė nuobauda, tai yra 20 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016-07-14 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. SAVAD-13N-66181400-16 ir A. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti 20 Eur (dvidešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), kuris šiuo atveju yra 16058798758, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.