- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- e2A-633-796/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- V. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei A. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu teismo prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2016 m. birželio 10 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą:
1.1 V. J. asmeniniam naudojimui nustatyti žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksais „A“ (285 kv. m), „A2“ (110 kv. m);
1.2 A. B. asmeniniam naudojimui nustatyti žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksais „B“ (101 kv. m), „B2“ (23 kv. m), „B3“ (8 kv. m), „B4“ (44 kv. m);
1.3 V. J. ir A. B. bendrai lygiomis dalimis naudotis nustatyti žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksais „C“ (138 kv. m), „C2“ (50 kv. m), „C3“ (10 kv. m), „C4“ (4 kv. m);
1.4 žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C2“ (50 kv. m), gali būti naudojama tik patekti prie žemės sklype esančių pastatų ar į kitas žemės sklypo dalis; automobiliai ar kitos transporto priemonės šioje žemės sklypo dalyje gali būti tik tiek, kiek būtina įsodinti, išsodinti žmones, pakrauti, iškrauti daiktus; ši žemės sklypo dalis negali būti naudojama nuolatiniam transporto priemonių laikymui ar apsunkinta kitais didesnių gabaritų daiktais, trukdančiais važiuoti šia žemės sklypo dalimi transporto priemonėmis.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė argumentais, jog šalys yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančio gyvenamojo namo bendraturtės, taip pat kitų žemės sklype esančių statinių savininkės. 2016 m. liepos 5 d. susitarimu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre, pagal ją žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais „C“, „C2“, „C3“, „C4“, nustatytos naudotis bendrai. Tačiau žemės sklypo dalyje „C2“ (50 kv. m) atsakovė nuolatos laiko automobilius, dažniausiai du, todėl ieškovė (ir (ar) jos turto naudotojai) neturi galimybės kasdien naudoti jai priklausančiame pastate–tvarte įrengtų garažo patalpų pagal paskirtį. Bendraturtės nesusitaria dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovės vertinimu, atsakovė, naudodama žemės sklypo dalį, plane žymimą „C2“, nuolatiniam automobilių stovėjimui, pažeidžia 2016 m. liepos 5 d. žemės sklypo bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią ši žemės sklypo dalis priskirta naudotis visiems žemės sklypo bendraturčiams bendrai. Atsakovė šią žemės sklypo dalį naudoja asmeniškai išimtinai vien tik savo poreikiams tenkinti, o ieškovė šia žemės sklypo dalimi gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu joje tuo metu nėra atsakovės automobilių arba kai paprašius atsakovė teikiasi patraukti savo automobilius. Tokia situacija sunkina ieškovės galimybę naudotis šia žemės sklypo dalimi ir praktiškai ją paneigia. Ieškovės teigimu, tarp šalių nėra ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri nustatyta pagal 2016 m. liepos 5 d. žemės sklypo bendraturčių susitarimą, išskyrus dėl žemės sklypo dalies, plane žymimos „C2“, naudojimo, todėl ieškovė prašo patvirtinti naudojimosi tvarką pagal tą patį 2016 m. birželio 10 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo planą, išlaikant tas pačias atskirai ir bendrai naudojamas žemės sklypo dalis, tačiau papildant šią naudojimosi tvarką dėl ginčą keliančios žemės sklypo dalies, plane žymimos „C2“, naudojimo tvarkos. Ieškovės vertinimu, taip keičiama naudojimosi žemės sklypu tvarka garantuoja, kad nebus pažeistos bendraturčių teisės ir teisėti interesai, nes esama naudojimosi žemės sklypu tvarka, naudojami plotai, jų vieta ir konfigūracija išliks nepakitusi, išskyrus detalizuotas ginčą sukėlusios žemės sklypo dalies naudojimo sąlygas.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu, atsakovės siūlomas šios žemės sklypo dalies naudojimo būdas užtikrina ir tolesnį asmeninį šios žemės sklypo dalies naudojimą išimtinai vien tik atsakovės poreikiams tenkinti, apriboja ieškovės teises, didina konfliktų tikimybę, daro ieškovės galimybę naudotis šia žemės sklypo dalimi priklausoma nuo atsakovės (ir (ar) jos turto naudotojų) malonės, užkerta galimybę pasinaudoti šia žemės sklypo dalimi netrikdomai, greitai, iš anksto nepranešus bendraturčiui, ir kelia papildomų praktinių nepatogumų įvažiuoti į žemės sklypą iš judrios gatvės. Teigia, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog gyvenamajame name gyvena jos neįgali dukra, turinti visišką judėjimo negalią, yra akivaizdi netiesa, nes joks judėjimo negalią turintis asmuo atsakovės namo dalyje negyvena. Šioje žemės sklypo dalyje gyveno kita A. B. dukra, ji jokios judėjimo negalios neturi, o ieškovės namo dalyje gyvena V. K., kuriam yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir jam yra būtina užtikrinti patogų patekimą į žemės sklypą ir ieškovės namo dalį. Pažymėjo, kad atsakovės patekimas į gyvenamąjį namą yra iš kitos žemės sklypo dalies, plane žymimos „C4“, o iš ginčo žemės sklypo dalies, plane žymimos „C2“, jokio įėjimo į namą nėra. Pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo dalies, plane žymimos „C2“, naudojimo tvarką, ši žemės sklypo dalis kaip tik ir būtų naudojama būtent netrukdomai patekti prie žemės sklype esančių pastatų ar į kitas žemės sklypo dalis. Atsakovė turi galimybę laikyti automobilius jai skirtoje žemės sklypo dalyje, plane žymimoje „B“, tačiau ji nutarė ten įsirengti žalią plotą. Ieškovės teigimu, šulinys, esantis sklype, neatitinka saugiam geriamam vandeniui gauti keliamų reikalavimų. Todėl automobilių laikymas šioje žemės sklypo dalyje niekaip nepažeistų nei bendraturčių interesų, nei ekologinių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2016 m. birželio 10 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą: 1. V. J. asmeniniam naudojimui nustatyti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „A“ (285 kv. m), „A2“ (110 kv. m); 2. A. B. asmeniniam naudojimui nustatyti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „B“ (101 kv. m), „B2“ (23 kv. m), „B3“ (8 kv. m), „B4“ (44 kv. m); 3. V. J. ir A. B. bendrai lygiomis dalimis naudotis nustatyti žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais „C“ (138 kv. m), „C2“ (50 kv. m), „C3“ (10 kv. m), „C4“ (4 kv. m); 3.1. žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C2“ (50 kv. m), gali būti naudojama tik patekti prie žemės sklype esančių pastatų ar į kitas žemės sklypo dalis; automobiliai ar kitos transporto priemonės šioje žemės sklypo dalyje gali būti tik tiek, kiek būtina įsodinti, išsodinti žmones, pakrauti, iškrauti daiktus; ši žemės sklypo dalis negali būti naudojama nuolatiniam transporto priemonių laikymui ar apsunkinta kitais didesnių gabaritų daiktais, trukdančiais važiuoti šia žemės sklypo dalimi transporto priemonėmis. Teismas nurodė UAB „Kartografiniai projektai“ 2016 m. birželio 10 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą laikyti neatskiriama šio sprendimo dalimi, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 2 344 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš atsakovės 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismo sprendimo motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad ieškiniu siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantas yra siūlomas pagal tą patį 2016 m. birželio 10 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tik nustatant sąlygas dėl žemės sklypo dalies, kuri žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C2“ (50 kv. m), naudojimo. Atsakovė su ieškovės nurodyta žemės sklypo „C2“ dalies naudojimosi tvarka nesutinka. Iš 2016 m. birželio 10 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano nustatyta, kad šalių bendro žemės sklypo naudojimo būdas yra mišrus. VĮ Registrų centro duomenimis, namo pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, o visų kitų sklype esančių pastatų pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
4.2. Teismas nustatė, kad, remiantis teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, atsakovės parodymai prieštaringi – tai ji teigia, kad jokių problemų nėra ir nieko nereikia keisti, tai sako, jog name nebeįmanoma gyventi, kyla konfliktai ir jos dukra šiuo metu išsikraustė iš jos namo dalies, nes ten nebeįmanoma gyventi dėl nesutarimų su kaimynais. Teismas vertino, kad nors atsakovė teigia, jog ieškovės siūlomas sklypo naudojimo variantas yra nepatogus atsakovei, neracionalus ir nukrypstantis nuo buvusios sklypo dalies naudojimo tvarkos, tačiau savo tokių deklaratyvių teiginių niekuo nepagrindė.
4.3. Teismas nustatė, kad dėl atsakovės ar jos turto naudotojų žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C2“ laikomų automobilių, ieškovė negali laisvai patekti prie jai priklausančių pastatų. Šiuo metu esama naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2016 m. liepos 5 d. bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, nesant aiškių nuostatų dėl žemės sklypo dalies, plane žymimos „C2“, naudojimo, akivaizdžiai sukelia nesutarimus tarp bendraturčių, todėl teismas sutiko su ieškovės pozicija, jog būtina šią naudojimosi tvarkos dalį tikslinti, taip užkertant kelią ginčams tarp bendraturčių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės siūloma sklypo naudojimo tvarka nesiskiria nuo jau pasirašytos ir abiejų šalių suderintos tvarkos, tik sudarytų galimybę šalims be papildomų kliūčių ir nepageidaujamo kontakto laisvai naudotis bendrąja nuosavybe.
4.4. Teismo vertinimu, A. B. siūlomas šios žemės sklypo dalies naudojimo būdas užtikrina ir tolesnį asmeninį šios žemės sklypo dalies naudojimą išimtinai A. B. ir jos turto naudotojų poreikiams tenkinti ir verčia V. J., norint pasinaudoti šia žemės sklypo dalimi pagal paskirtį, nuolatos prašyti A. B. leisti tai padaryti, taip didinama tiek konfliktų tikimybė, tiek ir sunkinamas šios žemės sklypo dalies naudojimas papildomais nebūtinais veiksmais, kuriuos bendraturtis turi atlikti. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypo dalimi „C2“ tvarka būtų racionalesnė ir patogesnė, nes kiekvienam bendraturčiui būtų užtikrintas privažiavimas ar priėjimas prie savo bendro pastato dalies ir atskirų statinių. Teismas vertino, kad ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka labiausiai atitiks abiejų šalių interesus, kadangi kiekviena šalis turės galimybę nekliudomai naudotis bendra žemės sklypo dalimi kaip privažiavimu prie savo nuosavybės. Teismas kritiškai, kaip nepagrįstus, įvertino atsakovės paaiškinimus, kad negalima statyti automobilio prie šulinio dėl ekologijos, kadangi jame esančiu vandeniu maistui nesinaudojama. Pažymėta, kad spręsti, kur atsakovė gali laikyti savo automobilius, yra atsakovės pasirinkimas, o ne šios bylos dalykas. Kiti atsakovės argumentai, t. y. kad ji nebeturės žalios poilsio zonos, vertintini kaip pertekliniai, tik patvirtinantys, jog atsakovė tyčia ieško priežasčių nespręsti konfliktinės situacijos.
4.5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir nėra pagrindo vertinti, jog tokia naudojimosi tvarka pažeistų atsakovės teises bei interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė A. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Byloje nėra ginčo, kad po naudojimosi tvarkos notarine sutartimi nustatymo 2016 m. liepos 5 d. neįvyko jokių juridinių faktų, keičiančių nuosavybės teisinius santykius, be savo subjektyvios nuomonės, ieškovė nenurodė jokių svarbių nustatytos tvarkos keitimo priežasčių.
5.2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nesivadovavo savo pacituota teismų praktika, neatsižvelgė į tai, kad atsakovės asmeniniam naudojimui tenka mažesnė dalis ploto (176 kv. m), nei nustatyta naudotis bendrai (202 kv. m). Iš viso žemės sklypo atsakovei priklausančios 277 kv. m dalies jai asmeniškai tenka naudotis 176 kv. m, tai sudaro tik 60 proc. jai tenkančio ploto, kai ieškovė asmeniškai naudojasi net 80 proc. jai tenkančio 496 kv. m žemės ploto. Taigi tokia situacija ir taip neatitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje principo, tačiau ieškovė dar reikalauja laikyti tuščią 50 kv. m bendrą plotą, nors vieno automobilio plotas mažesnis už 10 kv. m, atsakovės asmeniškai naudojamos dalies „B4“ sąskaita.
5.3. Teismo patvirtinta ieškovės nurodyta tvarka, pagal kurią 50 kv. m ploto žemės sklypo dalis didžiąją laiko dalį būtų tuščia, neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principo. Taip pat tokia tvarka uždraudus atsakovei laikyti šioje sklypo dalyje automobilį, neatitinka interesų proporcingumo principo – teismas prioritetą suteikė ieškovės patogumui prieš atsakovės parkavimo vietos praradimą – neturėdama galimybės automobilį laikyti bendrame kieme, atsakovė privalės statyti automobilį mieste netoli namų ir eiti pėsčiomis, o tuo tarpu ieškovė pareiškė ieškinį tik todėl, kad, kaip pati nurodė teismo posėdyje, jai nepatogu prašyti atsakovės retais atvejais patraukti automobilį, ji norinti su atsakove kuo mažiau kontaktuoti. Gyvenamasis namas yra pritaikytas atsakovės neįgaliai dukrai A. P.. Galimybės kieme laikyti automobilį užkirtimas sunkins ir jos gyvenimą.
5.4. Tiek pati ieškovė, tiek jos kviestas liudytojas (ieškovės sūnus) teismo posėdyje į atsakovės atstovo ir teismo klausimus, ar atsakovė paprašyta visada patraukia automobilį, patvirtino, kad visada. Kitaip tariant, iš esmės ieškovės pagrindinė „svari priežastis“ naudojimosi tvarkai keisti yra jos noras kuo mažiau kontaktuoti su viename kieme, viename name gyvenančiu bendraturčiu, t. y. atsakove. Netgi tuo atveju, jei atsakovė automobilio nepatrauktų, tai sudarytų pagrindą ieškovei ginti savo teises reiškiant negatorinį ieškinį dėl valdymo pažeidimo pašalinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis), o ne reikalauti keisti naudojimosi tvarką.
5.5. Naudojimosi tvarka yra ne tik nusistovėjusi per ilgą laiką, bet ir patvirtinta notarine šalių sutartimi, po to jokios šiam klausimui reikšmingos aplinkybės nepasikeitė – pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad tos pačios problemos dėl automobilio statymo buvo ir iki tol, kol ji įgijo į namų valdos dalį nuosavybę (su buvusius savininku automobilio statymo klausimas buvo sprendžiamas lygiai taip pat), ir jau įgijus nuosavybę – iki šalių sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Taigi esant toms pačioms, kaip ir šiuo metu, aplinkybėms, šalys sudarė notarinę sutartį dėl naudojimosi tvarkos. Niekas nepasikeitė, tiesiog ieškovė nebenori kooperuotis ir savo „nepatogumui“ suteikia prioritetą prieš atsakovės teisę bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje, esant poreikiui, laikyti automobilį.
5.6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių interesų pusiausvyros, ignoravo kaip nereikšmingą aplinkybę, kad atsakovė, patvirtinus ieškovės norimą tvarkos pakeitimą, realiai neturės kur laikyti transporto priemonės. Todėl teismo motyvas, neva ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka labiausiai atitiks abiejų šalių interesus, kadangi kiekviena šalis turės galimybę nekliudomai naudotis bendra žemės sklypo dalimi kaip privažiavimu prie savo nuosavybės, yra nelogiškas.
5.7. Ieškovės teiginiai, kad jeigu atsakovei trūksta žemės, ji galinti kokį arą padovanoti, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės prašomas tvarkos pakeitimas nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovei kylančią problemą. Pirmosios instancijos teismas to visiškai neįvertino, nors, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas gali reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą.
5.8. Pirmosios instancijos teismas kasacinio teismo nutartimis skundžiamame sprendime pasirėmė neįvertinęs tų bylų esmės. Teismas be teisinio ir faktinio pagrindo apribojo bendro ginčo sklypo naudojimosi galimybes išimtinai pagal ieškovės pageidavimą, atėmė teisę A. B., skirtingai nei ieškovei, transporto priemonę laikyti kieme, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir taip asmeniniam naudojimui disponuoja mažesniu žemės sklypu, nei yra jos dalis bendrojoje nuosavybėje, ir sprendimu jos turtines teises dar labiau susiaurino. Tokiu teismo sprendimu pažeisti šalių interesų pusiausvyros, derinimo principai, prioritetas suteiktas išimtinai vienos šalies (bendraturčio) norams.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės visas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Ieškovė pasirinko reikšti materialinį reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ne todėl, kad jai netinkama 2016 m. liepos 5 d. sutartimi nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka ir ji siekia ją keisti, o todėl, kad atsakovė nesilaiko šalių sutarimu nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ir, pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, naudojimosi tvarkos nustatymas yra procesinė forma, kuria teismas sprendžia tarp bendraturčių kilusius nesutarimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo. Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo teismo sprendimo pagrįstumo nagrinėti remiantis atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika, suformuota nagrinėjant civilines bylas, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl pakeitimo naudojimosi daiktu tvarkos, kuri buvo nustatyta teismo sprendimu. Priešingai nei teigia atsakovė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesieja nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos keitimo išimtinai vien tik su pasikeitusiomis aplinkybėmis. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka keičia šalių sutarimu nustatytą tvarką ypač minimaliai ir tik tiek, kiek tai būtina išspręsti ginčus, kurių neišsprendė šalių sutarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka.
6.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės parodymai prieštaringi ir kad tarp bendraturčių vis dėlto yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad teismas sprendime neatsižvelgė į nustatomos naudojimosi tvarkos įtaką galimiems ginčams ateityje pašalinti. Teismas, tenkindamas ieškinį, naudojimosi tvarką nustatė pagal tą patį planą, pagal kurį naudojimosi tvarką šalys buvo nustačiusios ir notarine sutartimi, todėl sprendimu niekaip nepakeitė asmeninio ar bendro naudojimo plotų dydžių ar santykio. Teismas nustatė aiškias sąlygas dėl žemės sklypo dalies, plane žymimos „C2“, naudojimo bendrai. Atsakovė turi gerokai mažiau žemės ploto nuosavybės teise nei ieškovė, tačiau kartu turi didesnę dalį gyvenamojo namo ir ūkinį pastatą. Ieškovės vertinimu, atsakovė turėtų nuspręsti dėl savo poreikių derinimo, o ne siekti jų visų patenkinimo ieškovės sąskaita. Ieškovė savo poreikį automobilių stovėjimui yra išsprendusi jai asmeniniam naudojimui skirtoje žemės sklypo dalyje, todėl nesąžiningas atsakovės siekis šiems poreikiams tenkinti naudoti bendro naudojimo teritoriją, kurios naudojimas automobiliams laikyti užkerta kelią ieškovei nekliudomai patekti prie žemės sklypo gilumoje esančių pastatų ir garažo patalpų. Atsakovė klaidingai suvokia interesų derinimo aspektą šiuo atveju. Nėra ginčo ir tai akivaizdu, kad ginčo žemės sklypo dalis pirmiausia skirta privažiuoti prie visų žemės sklype esančių pastatų. Leidimas atsakovei naudotis bendro naudojimo teritorija automobiliams nuolat laikyti kaip tik ir iškreiptų bendraturčių interesų pusiausvyrą.
6.3. Atsakovės neįgali dukra ginčo žemės sklype negyvena ir nėra duomenų, ar kada nors ji ketina jame gyventi, todėl atsakovės apeliavimas šiuo aspektu yra nepagrįstas. Be to, ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka kaip tik ir užtikrintų atsakovės neįgalios dukters galimybę visada nekliudomai patekti į gyvenamąjį namą tuo atveju, jeigu toks poreikis būtų. Atsakovės argumentai dėl to, kaip jai sudėtinga bus spręsti automobilių stovėjimo klausimą, nesudaro pagrindo dėl to riboti ieškovės galimybės patekti prie jai priklausančių pastatų. Nėra ginčo, kad atsakovė turi asmeninio naudojimo žemės sklypo dalis, pažymėtas „B“ (101 kv. m) ir „B4“ (44 kv. m). Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl automobilių stovėjimo klausimo ji negali išspręsti jai asmeniškai naudotis skirtose žemės sklypo dalyse.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus ir nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. ir atsakovė A. B. yra ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, ieškovei V. J. nuosavybės teise priklauso 496/773 dalys ginčo žemės sklypo ir jame esantys pastatai bei kiti statiniai: 23/50 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 1/2 dalis šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovei A. B. nuosavybės teise priklauso 277/773 dalys ginčo žemės sklypo ir jame esantys pastatai bei kiti statiniai: 54/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
11. Bylos duomenimis, 2016 m. liepos 5 d. sudaryta ir notaro patvirtina bendraturčių sutartimi dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo buvo nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka. Nekilnojamojo turto registre 2016 m. liepos 13 d. įregistruota minėto 2016 m. liepos 5 d. bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nustatyta naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarka. Pagal 2016 m. liepos 5 d. bendraturčių sutartimi dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo nustatytą naudojimosi tvarką, V. J. (ieškovei) ir A. J. (miręs) buvo suteikta atskirai nuo kitų bendraturčių naudoti žemės sklypo dalis 2016 m. birželio 10 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtas indeksais „A“ (285 kv. m) ir „A2“ (110 kv. m), o A. B. (atsakovė) buvo suteikta atskirai nuo kitų bendraturčių naudoti žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais „B“ (101 kv. m), „B2“ (23 kv. m), „B3“ (8 kv. m) ir „B4“ (44 kv. m); taip pat nustatyta bendraturčiams bendrai naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „C“ (138 kv. m), „C2“ (50 kv. m), „C3“ (10 kv. m) ir „C4“ (4 kv. m). 2016 m. liepos 5 d. sutarties dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo 3.1.3 papunktyje, be kita ko, taip pat nurodyta, kad bendraturčiai dalimi, pažymėta indeksu „C2“, kurios bendras plotas yra 50 kv. m, naudojasi šiomis dalimis: sutuoktiniai V. J. ir A. J. – dalimi, kurią sudaro 25 kv. m, A. B. – dalimi, kurią sudaro 25 kv. m.
12. Byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „C2“ (50 kv. m), naudojimosi tvarkos. Ieškovė ieškinį grindė argumentais, kad atsakovė ginčo žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C2“, naudoja nuolatiniam automobilių stovėjimui ir taip pažeidžia 2016 m. liepos 5 d. žemės sklypo bendraturčių susitarimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes ieškovė ir jos turto naudotojai neturi galimybės naudotis šia žemės sklypo dalimi ir kasdien laisvai naudoti ieškovei priklausančiame tvarte įrengtų garažo patalpų pagal paskirtį.
13. Bylos duomenimis, žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C2“, privažiuojama prie žemės sklype esančių pastatų. Nurodyta ginčo žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „C2“, yra vienintelė vieta, per kurią galima automobiliu patekti prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A2“ (110 kv. m). Byloje esančio 2016 m. birželio 10 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano ir byloje pateiktų fotonuotraukų duomenimis, nurodytoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C2“, privažiavimas automobiliui yra siauras. Apeliantė šių byloje nustatytų aplinkybių neginčija.
14. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad nagrinėjamu atveju naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi ilgą laiką ir patvirtinta notarine šalių sutartimi, po to jokios šiam klausimui reikšmingos aplinkybės nepasikeitė. Apeliantė nurodo argumentus, kad po naudojimosi tvarkos nustatymo 2016 m. liepos 5 d. notaro patvirtinta sutartimi neįvyko jokių juridinių faktų, keičiančių nuosavybės teisinius santykius, o ieškovė, be savo subjektyvios nuomonės, kad jai nepatogu paprašyti atsakovės patraukti automobilį, kai jai reikia pravažiuoti, nenurodė jokių svarbių nustatytos tvarkos keitimo priežasčių.
15. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi teismas nustato valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką bendru nekilnojamuoju daiktu tik tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas.
16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė neginčija byloje nustatytos aplinkybės, jog atsakovė (jos turto naudotojai) žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C2“, naudoja automobiliams nuolat statyti ir laikyti. Taigi atsakovė iš esmės neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, jog atsakovei taip naudojantis šia žemės sklypo dalimi ieškovė nurodyta žemės sklypo dalimi gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu joje tuo metu nėra atsakovės automobilių arba kai paprašius atsakovė patraukia automobilius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatė aplinkybę, jog faktiškai susiklosčiusioje situacijoje dėl atsakovės ar jos turto naudotojų žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „C2“, laikomų automobilių, ieškovė, kaip bendraturtė, negali laisvai (kas kartą nesikreipdami į atsakovę) šia dalimi naudotis bendrai ir patekti prie jai priklausančių pastatų.
17. Atsakovė byloje laikosi pozicijos, kad kai reikia patraukti transporto priemonę, ieškovei reikia paprašyti ir transporto priemonė patraukiama. Apeliantė akcentuoja liudytojo A. J. (ieškovės sūnaus) 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad paprašius automobilis visada patraukiamas. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, įvertintini ir kiti liudytojo A. J. byloje duoti paaiškinimai, kad naudojimasis kiemu patekti į garažą su automobiliu yra komplikuotas, nepatogus ir priklauso nuo kaimynų, negalima įvažiuoti / išvažiuoti kada norima (pvz., labai anksti ryte), nurodė, kad santykiai nėra draugiški, kaimyniški, kildavo kitų konfliktų.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. liepos 5 d. sutarties dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo 3.1.3 papunktyje bendraturčių naudojimasis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C2“ (bendras plotas 50 kv. m), nebuvo išsamiai detalizuotas, tačiau buvo numatytas lygiavertis bendraturčių naudojimasis šia žemės sklypo dalimi (t. y. dalimis, kurios sudaro po 25 kv. m). Nors apeliantė akcentuoja kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais, tačiau nagrinėjamu atveju bendraturčiai dėl bendrai naudojamos žemės sklypo ginčo dalies naudojimosi tvarkos sąlygų bendro abipusio susitarimo faktiškai nepasiekė. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tarp šalių yra nesutarimas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, plane žymima „C2“, tvarkos, todėl ieškovė, kaip žemės sklypo bendraturtė, turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą, prašydama išspręsti šį klausimą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovė pagal nustatytą naudojimosi tvarką ir taip asmeniniam naudojimui disponuoja mažesniu žemės sklypu. Vertinant šiuos argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „C2“ (50 kv. m), ir pagal 2016 m. liepos 5 d. bendraturčių sutartyje dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką (3.1.3 papunktį) buvo priskirta bendraturčiams valdyti, naudoti, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka disponuoti bendrai su kitais bendraturčiais. Taigi skundžiamu teismo sprendimu ginčo žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu „C2“ (50 kv. m), naudojimo pobūdis (naudoti jį atskirai ar bendrai) nebuvo keičiamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nepakeistas pagal buvusį bendraturčių susitarimą bendrai ir asmeniškai naudojamų žemės sklypo dalių dydis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka šalių sutarimu nustatytą tvarką keičia minimaliai – dėl tos žemės sklypo dalies (t. y. pažymėtos indeksu „C2“ (50 kv. m)), kurios naudojimo pobūdis ir iki tol buvo numatytas bendras su kitais bendraturčiais, sąlygų.
20. Apeliantė iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, nurodytas kriterijais, skundžiamu teismo sprendimu yra pažeisti šalių interesų pusiausvyros ir derinimo principai, prioritetas suteiktas išimtinai vienos šalies (bendraturčio) norams. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius įrodymus, šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimo tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi turtu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau kasacinis teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022, 19 punktas).
22. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
23. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei A. B. atimama teisė, skirtingai nei ieškovei, transporto priemonę laikyti kieme. Iš byloje esančių fotonuotraukų, 2016 m. birželio 10 d. UAB „Kartografiniai projektai“ parengto žemės sklypo plano ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė savo poreikį statyti automobilį yra išsprendusi jai naudoti asmeniškai nustatytoje žemės sklypo dalyje. Kaip minėta, skundžiamu teismo sprendimu nebuvo pakeistas anksčiau šalių susitarimu numatytas bendrai ir asmeniškai bendraturčių naudojamų žemės sklypo dalių dydis. Pažymėtina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta bendro naudojimosi ginčo dalimi, plane pažymėta „C2“, tvarka yra lygiavertė abiem šalims – kiekvienai bendraturtei užtikrinamas privažiavimas ar priėjimas prie savo bendro pastato dalies ir atskirų statinių. Taigi tiek ieškovei, tiek atsakovei yra sudaromos galimybės nevaržomai privažiuoti ir patekti iki joms nuosavybės teise priklausančių pastatų. Bylos duomenimis, atsakovės neįgali dukra ginčo metu ginčo žemės sklype negyvena. Be to, atsakovei išlieka ir nėra apribojama galimybė patekti prie jai nuosavybės teisme priklausančių ginčo žemės sklype esančių pastatų.
24. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių interesų pusiausvyros, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, patvirtinus ieškovės prašomą naudojimosi tvarkos pakeitimą, realiai neturės kur laikyti transporto priemonės, atmestini. Pirma, nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 14 d. buvo surengtas išvažiuojamasis teismo posėdis, atlikta ginčo žemės sklypo dalies, plane žymimos „C2“, ir aplinkos apžiūra. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytas faktines aplinkybes, jog realiai atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje jai būtų galimybė įsirengti automobilio stovėjimo vietą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus dėl ekologinių reikalavimų galimam automobilių laikymui vietoje prie šulinio kaip neįrodytus. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų neginčija. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino tiek atsakovės nesutikimo argumentus, tiek faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės pozicija dėl galimybės laikyti transporto priemones atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje nebuvimo iš esmės yra susijusi su subjektyvia atsakovės pozicija, o ne su objektyviomis aplinkybėmis.
25. Antra, teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino to, jog atsakovė turi mažai žemės ir neteks poilsio vietos, o ieškovės prašomas naudojimosi tvarkos pakeitimas nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovei kylančią problemą, atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė byloje nepateikė jokio kito alternatyvaus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projekto. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato). Atsakovė, vertindama, kad ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos variantas neatitinka atsakovės interesų, taip pat vertindama, kad tai nėra vienintelis būdas išspręsti kilusį ginčą, nereiškė savarankiško reikalavimo, nurodydama alternatyvų žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantą.
26. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo ieškovės reikalavimo netenkinti, palikti suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo konkretaus ieškovės ieškinio reikalavime nurodyto naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto pagrįstumą – įvertino faktiškai dėl bendrai naudojamos ginčo žemės sklypo dalies naudojimo kylančias problemas, taip pat įvertino ieškovės pareikštą reikalavimą pagal reikšmingus racionalumo, patogumo, proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros kriterijus. Nors atsakovė byloje ir neteikė savarankiško naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo varianto, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės ieškinio reikalavimo pagrįstumą, tiek ir byloje atsakovės atsikirtimuose į ieškinio reikalavimus pareikštus ir išdėstytus nesutikimo su ieškovės ieškinio reikalavimais argumentus (CPK 12, 13, 176, 178, 185 straipsniai).
27. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka labiausiai atitiks abiejų šalių interesus, kadangi kiekviena šalis turės galimybę nekliudomai naudotis bendra žemės sklypo dalimi kaip privažiavimu prie savo nuosavybės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiau atitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus ir nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog tokia naudojimosi tvarka neproporcingai pažeistų atsakovės teises ir interesus.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, pripažintinos pagrįstomis ir, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei V. J. iš atsakovės A. B. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.