Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-1531/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
2-1531/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas
Ieškovas
H.
Atsakovas
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
LR Teisingumo ministerijai, K. M., J. L.
Kategorijos
  • 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1531/2010Procesinio sprendimo kategorija 119.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo H. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1686-173/2010 pagal H. D. ieškinį atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems asmenims LR Teisingumo ministerijai, K. M. ir J. L. dėl 291177,98 Lt žalos atlyginimo, kuria ieškininis pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas H. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau - VGTPT), prašydamas priteisti iš atsakovo 291 177,98 Lt žalos atlyginimą.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas H. D. parengiamajame teismo posėdyje negalėjo nurodyti aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. nenurodo faktinio ieškinio pagrindo. Šios aplinkybės nenurodytos ir ieškovo pateiktuose ieškinyje ir patikslintame ieškinyje. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės 291 177, 98 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau nepateikia įrodymų, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų veiksmai (veikimas ar neveikimas) buvo neteisėti, kada jie atliko tokius veiksmus, kad dėl tokių veiksmų jam padaryta 291 177, 98 Lt turtinė žala, dėl ko būtent tokia žala. Šia nutartimi buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad patikslintame ieškinyje pakankamai aiškiai nurodė ieškinio pagrindą, t.y. aplinkybes, kad Kauno VGTPT advokatai nesurašė kasacinio skundo. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad buvo pateikta pakankamai įrodymų, kuo pasireiškė Kauno VGTPT advokatų veiksmų neteisėtumas. Nurodo, kad ieškovas jau yra nurodęs, kad jam padaryta žala atsirado dėl to, kad prašomų priteisti sumų ieškovas negavo todėl, kad advokatai nesurašė skundų, kuo pasireiškė advokatų kaltė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi ieškininį pareiškimą paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad per nustatytą 25 dienų terminą ieškovas tinkamai 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytų trūkumą neištaisė, nes 2010 m. gegužės 19 d. gautame H. D. pareiškime nurodyti tie patys teiginiai, nepagrindžiantys atsakovo veiksmų rezultatų neteisėtumo bei neapibrėžiantys atsiradusios turtinės žalos kilmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas dėl Kauno apygardos 2010 m. birželio 3 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylos nagrinėjimo teismo posėdyje klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirajame skunde aprašo proceso eigą ir nurodo, kad 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje nebuvo nurodyta, ar ieškinio pagrindas yra nesuprantamas, neaiškus, netikslus, kuo neaiškumai ar netikslumai pasireiškė. Ieškovas taip pat nurodo, kad 2009 m. liepos 14 d. pataisytame ir papildytame pareiškime pakankamai aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas, t.y. aplinkybės, kad Kauno VGTPT advokatai nesurašė kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1647-54/2007. Ieškovas nurodo, kad yra pateikęs pakankamai įrodymų, kuo pasireiškia advokatų neveikimo neteisėtumas, t.y. advokatų neapdairumu, nerūpestingumu ir kvalifikacijos stoka. Ieškovas pažymi, kad yra nurodęs pirminėse civilinėse bylose kasacijos pagrindus ir ieškinių dydžius, kurių negavo dėl Kauno VGTPT ir Vilniaus VGTPT advokatų kaltės nesurašant kasacinio skundo. Be to, parengiamojo teismo posėdžio stadijoje ieškinio pagrįstumo, o tuo pačiu ir įrodymų pakankamumo klausimas nėra sprendžiamas, todėl 2010 m. gegužės 4 d. nurodyti trūkumai, kuriuos pareiškėjas įpareigotas pašalinti, nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu.

Gauti trys atsiliepimai į atskirąjį skundą.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo atskirojo skundo netenkinti ir atsiliepime nurodo, kad teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik įstatymų nustatyta tvarka, o procesiniai dokumentai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Teismas privalo būti nešališkas ir negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyką ar pagrindą.

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo atskirąjį skundą atmesti ir atsiliepime nurodo, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo atskirąjį skundą atmesti ir atsiliepime nurodo, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai nutarė, kad ieškovas nepašalinio procesinio dokumento trūkumų ir todėl ieškininį pareiškimą paliko nenagrinėtu.

Ieškovui Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas nenurodė faktinio ieškinio pagrindo: nepateikė įrodymų, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų veiksmai (veikimas ar neveikimas) buvo neteisėti, kada jie atliko tokius veiksmus, kad dėl tokių veiksmų jam padaryta 291 177, 98 Lt turtinė žala, dėl ko būtent tokia žala. Taigi, būtent šiuos ieškinio trūkumus pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, paaiškinime, kurį pateikė taisydamas Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytus trūkumus, nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų įrodymų, nepatikslino savo reikalavimo. Paaiškinime ieškovas nurodė, kad jau patikslintame ieškinyje pakankamai aiškiai nurodė ieškinio pagrindą (t.y. aplinkybes, kad Kauno VGTPT advokatai nesurašė kasacinio skundo), kad į bylą jau pateikta pakankamai įrodymų, kuo pasireiškė Kauno VGTPT advokatų veiksmų neteisėtumas, kad ieškovas jau yra nurodęs, kad jam padaryta žala atsirado dėl to, kad prašomų priteisti sumų ieškovas negavo todėl, kad advokatai nesurašė skundų.

Pažymėtina, kad proceso teisės normos suteikia teismui teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir po to, kai teismas ieškinį priėmė ir iškėlė civilinę bylą (CPK 296 str. 1 d. 11 p. ir 2 d.). Nors pasirengimo nagrinėti bylą proceso stadijoje ieškinio pagrįstumo, o tuo pačiu ir įrodymų pakankamumo klausimas nėra sprendžiamas, būtent šioje stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.). Kaip ir ieškinio priėmimo stadijoje, taip ir vėlesnėse proceso stadijose ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančios normos neturi būti taikomos formaliai. Ieškovas, ypač jeigu jis neturi teisinio išsilavinimo ir nėra atstovaujamas procese profesionalaus atstovo, gali nesuprasti teismo įpareigojimo esmės, t. y., ką turi padaryti, pateikti, kad ieškinio trūkumai būtų pašalinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009, aiškindamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo klausimus, yra išaiškinęs, kad teismo pareiga išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir pareigas (CPK 158 str. 3 d.) apima pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokus konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, o esant reikalui, išaiškinti ir, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti.

Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad asmenys, paduodantys ieškinį teismui, dėl įvairiausių aplinkybių gali skirtingai suprasti ieškinyje nurodomų įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomas aplinkybes, ir su ieškiniu pateikiamų įrodymų reikšmę bei įrodymų apimties pakankamumą. Tačiau šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.). Jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato ar netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nutartyje nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai turi būti pašalinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-681/2008).

Ieškovas laiku reagavo į teismo įpareigojimą pašalinti ieškinio trūkumus, elgėsi procesiškai rūpestingai, tačiau, kaip matyti, iš jo 2010 m. gegužės 17 d. surašyto dokumento, kuriuo buvo šalinami Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi nurodyti trūkumai, jis, galimai, nesuprato įpareigojimo esmės, t.y. ką dar turi teismui papildomai pateikti. Tą patvirtina ir atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad teismas, įpareigodamas pašalinti ieškinio trūkumus, nemotyvavo ir nepasisakė, ar ieškinio pagrindas yra nesuprantamas, neaiškus, ar netikslus, kuo tokie neaiškumai ir netikslumai pasireiškia. Ieškovas teismo įpareigojimą vertina kaip abstraktų, taigi, nesuprantamą. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas, prieš spręsdamas dėl trūkumų nepašalinimo procesinių padarinių, turėjo įvertinti, ar ieškovas suprato įpareigojimų pašalinti ieškinio trūkumus esmę. Paaiškėjus, kad pareiškėjui nesuprantama įpareigojimų esmė, teismas turėjo teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nutartyje konkrečiau, pareiškėjui suprantamiau įvardinti šalintinus trūkumus (CPK 8). Prielaidą, kad ieškovui nebuvo suprantama teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartyje nurodytų trūkumų esmė, leidžia daryti ir tai, kad ieškovas išvardinęs nutartyje nurodytus šalintinus trūkumus, teigia, kad visa tai yra jau pateikęs ir kartoja ieškinyje išdėstytas aplinkybes, taigi, teismo įpareigojimą vykdo – šalina ieškinio trūkumus taip, kaip jam tai yra suprantama.

Konstatavus, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu, neišsiaiškinus aplinkybių, kodėl ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, ar tame yra ieškovo kaltės, konstatuotina, kad ieškinys šioje bylos nagrinėjimo stadijoje paliktas nenagrinėtu (CPK 296 str. 2 d.) nepagrįstai.

Šie motyvai yra pakankami, kad panaikinti skundžiamą nutartį, todėl teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį, kuria ieškovo H. D. ieškininis pareiškimas paliktas nenagrinėtu.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKazys KailiūnasDonatas Šernas