Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-04-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-160-586/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-17
Bylos Nr.
II-160-586/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00028-2024-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Pažeidėjas
E. C.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-160-586/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00028-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 16.9.8; 21.10.4.
(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 17 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. C.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. C., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2024 m. vasario 15 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1677-2024 pakeitimo (ROIK 24230823460).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-1677-2024 (ROIK: 24230823460) E. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, paskirta 300 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. vasario 3 d., apie 14:55 val., Turgaus- Pavasario g., Dituvos k., Klaipėdos rajone, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti. Teisės vairuoti nėra įgijęs. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14, punktą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. C. skundas, kuriame nurodė, kad kaltės neneigia, paskirtas baudas yra sumokėjęs. Kuomet buvo paskirtos baudos už ankstesnius pažeidimus nebuvo paminėta, kad turi išklausyti papildomus administracinės teisės pažeidėjų kursus. Pats to nesuvokė dėl savo labai jauno amžiaus. Nurodo, kad įvyko nesusipratimas, o ne tyčinis pažeidimas. Taip pat nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas policijos pareigūnų apie privalomųjų kursų išklausymą, policijos pareigūnai informaciją pateikė el. paštu, o ne atsiųsdami laišką pagal gyvenamąją vietą. Jei būtų žinojęs apie reikiamų kursų išklausymą, būtų tai padaręs. Teismo prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 6 mėnesiams.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su E. C. skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog E. C. 2022 m. lapkričio 19 d. būdamas pradedančiuoju vairuotoju, padarė nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, ir per vienerius metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą įvykdymo dienos, neišklausė papildomų vairuotojų mokymų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau - SEAKĮ). E. C. administracinį nurodymą įvykdė 2022 m. gruodžio 8 d., todėl vadovaujantis SEAK įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, privalėjo išklausyti papildomus vairuotojų mokymus iki 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau to nepadarė. E. C. skunde nurodo, jog prie minėtų pažeidimų nebuvo paminėta, kad per metus privaloma išklausyti papildomus vairuotojų mokymus, nebuvo tinkamai informuotas policijos pareigūnų, teigia, jog siekiant išvengti nesusipratimų policijos pareigūnai galėjo ir privalėjo atsiųsti informacinį pranešimą jam, tačiau to nepadarė. Tokie skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, neteisingi ir neobjektyvūs: Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tai turėtų būti žinoma kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui. Antra, vairuotojų mokymo programoje yra mokoma ne tik kelių eismo taisyklių, bet ir supažindinama su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrais straipsniais, ir į vairuotojų teorijos egzaminą yra įtraukta klausimų iš šių įstatymų. Todėl E. C., ypač būdamas pradedantysis vairuotojas ir visiškai neseniai mokytas šių įstatymų, galėjo ir privalėjo žinoti kaip suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, kokios pareigos numatytos pradedantiesiems vairuotojams, kokiais atvejais ši teisė yra prarandama, kokias sąlygas reikia įvykdyti siekiant susigrąžinti teisę vairuoti ją praradus už nusižengimus. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, laikotarpiu nuo E. C. teisės vairuoti įgijimo iki jos praradimo, SEAKĮ reikalavimai pradedantiesiems vairuotojams nebuvo keičiami. Trečia, jokiame teisės akte nėra numatyta pareiga policijai informuoti asmenį apie tai, kokius veiksmus privalu atlikti siekiant neprarasti teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi, E. C. galėjo ir privalėjo žinoti jam, kaip pradedančiajam vairuotojui, keliamus reikalavimus, taip pat turėjo visas galimybes pasidomėti kokius veiksmus jam reikia atlikti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, siekiant neprarasti teisės vairuoti. Nagrinėjant bylą ne teismo tvarka buvo atsižvelgta į tai, kad E. C. pripažino nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jo padarymo, todėl buvo paskirta minimali administracinė bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taip pat minimaliam 6 mėnesių terminui, kuri, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalyje, turi būti skiriama privalomai. Institucijos nuomone, paskirta administracinė nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui, ją skiriant buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę ir galimą nuobaudos poveikį. Taip pat pažymi, kad E. C. paskirta nuobauda yra nukreipta būtent administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, verčianti E. C. ir kitus asmenis laikytis įstatymų, gerbti bendras gyvenimo taisykles, nedaryti naujų nusižengimų. Teismo prašo E. C. skundo netenkinti ir palikti galioti 2024 m. vasario 15 d. nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. C. paaiškino, kad kaltę pripažįsta. Dėl savo jauno amžiaus ir nežinojimo neišklausė papildomų kursų. Baudą yra sumokėjęs, prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Skundu prašoma pakeisti priimtą nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. C. veikoje yra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. Kaip matyti iš ANR išrašo, E. C. 2022 m. lapkričio 19 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo jam už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje padarymą pasiūlyta sumokėti 15 Eur baudą. E. C. per vienerius metus nuo nutarimo, kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos, neišklausė papildomų vairuotojų mokymų, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau - SEAKĮ). E. C. administracinį nurodymą įvykdė 2022 m. gruodžio 8 d., todėl, vadovaujantis SEAK įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, privalėjo išklausyti papildomus vairuotojų mokymus iki 2023 m. gruodžio 7 d., tačiau to nepadarė. ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1V-10 redakcija), 9 punkte nurodyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede) ir nurodytus dokumentus. Šio Aprašo 13 punkte nurodyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. 14 punkte nurodyta, kad teisė vairuoti pareiškėjui grąžinama, jei pasibaigė teisės vairuoti atėmimo terminas, asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pareiškėja pateikė Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus, patvirtinančius, kad ji atitinka būtinas teisės vairuoti grąžinimo sąlygas, pabaigė papildomą vairuotojų mokymą (Aprašo 10 punkte nustatytu atveju) ir išlaikė egzaminą (Aprašo 11 punkte nustatytu atveju).

E. C. tvirtina, kad nežinojo, jog reikia išklausyti papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams.

Vis dėl to, net ir pripažinus, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pats savo kaltės nesuvokia, ir sprendžiant klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, privalu vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje, įvertinti, ar yra ANK 35 straipsnyje nustatytų atsakomybę lengvinančių bei kitų, net įstatyme nenurodytų, lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat - vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Iš bylos medžiagos aplinkybių nustatyta, kad E. C. vairavo transporto priemonę neįgijęs iš naujo teisės vairuoti, kai būdamas pradedančiuoju vairuotoju turėjo nuobaudą ir 1 metus neišklausė papildomų vairuotojų kursų. E. C. vairavo transporto priemonę praėjus numatytam vienerių metų laikotarpiui, per kurį nuo paskirtos nuobaudos turėjo išklausyti papildomus kursus, kaip skunde paaiškino, nežinojo šios teisės susigražinimo reikalavimų. Skunde nustatytos aplinkybės rodo, kad E. C. šį nusižengimą padarė ne tyčia ir nepiktybiškai, o dėl nerūpestingumo, nepakankamai išsiaiškinęs teisės vairuoti susigražinimo reikalavimus. Be šio administracinio nusižengimo yra baustas 7 kartus, baudos sumokėtos, yra dirbantis. Todėl šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad E. C. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. C. panaikinti administracinio poveikio priemonę -specialiosios teisės atėmimą.

Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, skundas tenkintinas, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 15 d. nutarimas keistinas, E. C., už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikintina administracinio poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-1677-2024 (ROIK: 24230823460) administracinio nusižengimo byloje ir E. C. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.

Kitą 2024 m. vasario 15 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius