- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- A-502-1102-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- R. J., R., uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Algaudas Kirša, Vladimiras Kononenka
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Artūro Drigoto (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“, A. K. ir R. J., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. S-133-(A(G)-170) (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA, atsakovas) nustatyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Butas) savavališkai (be parengto projekto ir negavusi statybos leidimo) vykdė statybos darbus, ir pareikalauti iš jos perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus (atstatyti pagrindinių statinio sienų vientisumą);
3) pripažinti, kad atsakovas, vykdydamas valstybinę statybos priežiūrą Bute, vilkino ir netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus;
4) iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2006–2007 m. A. K. priklausančiame Bute, esančiame vienu aukštu aukščiau nei pareiškėjo butas, buvo vykdomi statybos darbai, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, buvo daroma žala pareiškėjo turtui bei pažeidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Nurodė, kad jis kreipėsi į atsakovą prašydamas įvertinti minėtų statybos darbų teisėtumą, sustabdyti juos ir pareikalauti pašalinti padarytus pažeidimus, tačiau atsakovas vilkino jo kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimą, t. y. atsakovas neužtikrino, kad savavališki statybos darbai būtų laiku nutraukti, sustabdyti statybos darbai savavališkai nebūtų toliau tęsiami ir atstatyta iki tol buvusi faktinė namo konstrukcijų padėtis. Pabrėžė, jog atsakovas ignoravo įrodymus, patvirtinančius, kad statybos darbai atliekami be daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo, be projekto ir statybos leidimų. Vertino, jog vykdant savavališkos statybos darbus, buvo pažeisti esminiai statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimai, kurie gali sukelti dalies statinio griūtį. Laikėsi pozicijos, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo ir valstybinės institucijos ginčą, nes jo skundą atmetė.
Atsiliepimas
Atsakovas VAVA atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) sudarytai komisijai 2007 m. birželio 6 d. atlikus patikrinimą, t. y. ištyrus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2007 m. gegužės 9 d. persiųstą pareiškėjo skundą, apie patikrinimo išvadas pareiškėjas buvo informuotas 2007 m. liepos 13 d. raštu Nr. (100)11.55-563, tačiau jis su juo nesutiko, teigdamas, kad minėtas raštas yra formalus. Nurodė, kad pakartotinai atlikus patikrinimą, kuriame dalyvavo ir Inspekcijos specialistė, Bute pažeidimų nenustatyta. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas dėl Bute vykdomų remonto darbų teisėtumo ne kartą skundais kreipėsi į VAVA, juos tyrė kompetentingos komisijos, tačiau savavališkų darbų vykdymo faktai nepasitvirtino.
Atsakovas papildomai paaiškino, kad buvo atliktos statybinės ekspertizės, kurių išvadų pareiškėjas nenuginčijo. Teigė, jog atsakovui nekilo pareiga atlikti ekspertizę, nes nebuvo teisės aktuose nustatytų sąlygų. Pažymėjo, kad savavališkos statybos aktas buvo surašytas dėl vienos nišos Buto sienoje ir kad niša iki reikalavime nurodyto termino, t. y. 2007 m. liepos 15 d., buvo likviduota.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, apeliantė) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu sutinka, ir prašė ji tenkinti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės pakartojo pareiškėjo skundo argumentus. Papildomai paaiškino, kad apskųsti ekspertizės aktų negalėjo, nes apie juos sužinojo tik Komisijos posėdyje. Teigė, kad, be atsakovo nurodytų savavališkos statybos darbų, buvo atlikti ir kiti darbai – padarytos dar trys nišos, ką patvirtina 1986 m. inventorizacijos duomenys. Nurodė, jog dėl to išplonėjo penkto aukšto sienos, per kurias drėgmė patenka į pareiškėjo ir R. J. butą. Atkreipė dėmesį į tai, kad statybos darbai buvo vykdomi išorinėje namo sienoje, kuri yra viso namo gyventojų bendra nuosavybė. Laikėsi pozicijos, jog reikia vadovautis inventorizacijos duomenimis, kurie, kol nenuginčyti, laikomi teisingais. Pabrėžė, kad negalima vadovautis ekspertizės aktais, nes ekspertizė buvo atlikta suinteresuoto asmens užsakymu, be to, abu kartus ją atliko ta pati firma ir pareiškėjui nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pradėjus Buto remontą, pareiškėjas jos veiksmus nuolat skundė Departamentui. Teigė, jog ji įvykdė visus Departamento nurodymus ir reikalavimus, susijusius su Bute vykdomais remonto darbais. Taip pat jos lėšomis buvo atliktos kelios ekspertizės, kurios patvirtino pareiškėjo skundų nepagrįstumą. Šios išvados nėra paneigtos. Teigė, kad visi pareiškėjo skundai yra susiję ne su jo susirūpinimu tariamai galima namo griūtimi, o su siekiu priversti ją apmokėti už jo buto remontą, kuris reikalingas tam, kad būtų pašalinta tariamai šiam butui dėl jos atliekamų Buto remonto darbų padaryta žala.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“ (toliau – ir Bendrovė, trečiasis suinteresuotas asmuo) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, 2 straipsnio 71 dalimi, 28 straipsniu ir nurodė, kad atsakovas 2006 m. gruodžio 15 d. ir 2007 m. kovo 14 d. surašė savavališkos statybos aktus, kuriais konstatavo savavališkos statybos faktą Bute, t. y. skersinėje jo sienoje buvo iškirsta 2x2,5 m niša, kurios gylis (40 cm) didesnis nei ½ sienos storio (74 cm); niša iškirsta nelaikančioje pertvarinėje sienoje, kurioje buvo dūmtraukių kanalai. Firma „Tyrimai ir projektai“ atliktus darbus užfiksavo 2006 m. gruodžio 18 d. ekspertizės akte. Pažymėjo, kad atsakovas nurodytus darbus įvertino kaip savavališką statybą todėl, kad darbai buvo atlikti neturint statybos leidimo, kuris nagrinėjamu atveju buvo reikalingas, nes darbai negali būti priskirti statinio paprastajam remontui, kai statybos leidimas yra nereikalingas.
Nukreipė į Statybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, 23 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“) 13, 6.3 ir 6.5 punktus. Rėmėsi STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ 14.7 punktu, pagal kurį paprastojo remonto darbams priskiriami darbai, kai vidaus sienose įrengiamos nišos, kurių gylis neviršija pusės sienos storio, o kiti jų matmenys ne didesni kaip dvigubas sienos storis. Pažymėjo, kad byloje buvo nustatyta, jog Bute iškirsta niša negalėjo būti priskirta paprastajam remontui, nes jos matmenys viršijo Reglamento 14.7 punkte nurodytus dydžius, ir padarė išvadą, kad dėl to atsakovas teisėtai konstatavo savavališkos statybos darbus ir įformino tai įstatymų nustatyta tvarka. Be to, vėliau atsakovas pareikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius, patikrino, ar savavališka statyba pašalinta, ir įsitikinęs, jog savavališka statyba buvo pašalinta, surašė atitinkamą aktą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos nustatymu ir jos padarinių šalinimu Bute, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti nurodytus veiksmus pakartotinai.
Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju statytojo veiksmai buvo susiję ir su kitų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų interesais, nes statybos darbai buvo vykdomi be statybos leidimo. Rėmėsi aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“) 15 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, 4.75 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad kreipiantis dėl statybos leidimo išdavimo turėjo būti pateiktas daugiabučio gyvenamojo namo butų bendraturčių sutikimas, kurio statytojas nagrinėjamu atveju neturėjo. Vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuota savavališka statyba, nes nebuvo statybos leidimo, klausimas dėl minėtų bendraturčių teisių pažeidimo nėra aktualus, nes savavališkos statybos padarinių šalinimas nėra susijęs su teisėtų veiksmų gaunant statybos leidimą atlikimu.
Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas ėmėsi ir kitų veiksmų, idant būtų nustatyta, ar Bute nebuvo atlikti kiti savavališkos statybos darbai, t. y. atsakovas pareikalavo, kad A. K. atliktų ekspertizę dėl galimo atliktų darbų poveikio pastato stabilumui. A. K. reikalavimą įvykdė ir pateikė 2007 m. rugpjūčio 1 d. ekspertizės aktą, kuriame atitinkamas išvadas atsakovo reikalavime suformuluotais klausimais pateikė firma „Tyrimai ir projektai“, ekspertizės atlikimo metu turėjusi galiojantį įmonės kvalifikacijos atestatą, ekspertizės aktą pasirašė ekspertizės vadovas ir inžinierius, turintys išduotus kvalifikacijos atestatus. Atkreipė dėmesį į tai, jog ekspertizės akte pateikiamos išvados patvirtina, kad Bute nebuvo vykdomi kiti statybos darbai, kuriems būtų buvęs reikalingas statybos leidimas, kadangi minėti darbai priskirtini statinio paprastajam remontui. Vertino, kad dėl šios priežasties atsakovas neturėjo pagrindo atlikti jo kompetencijai priskirtų veiksmų, susijusių su savavališkos statybos konstatavimu ar šalinimu.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovo veiksmai vykdant administracinę procedūrą pareiškėjo prašymo pagrindu buvo teisėti, administracinė procedūra buvo atlikta surinkus pakankamai faktinių duomenų išsamiam prašymo ištyrimui, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas veikė neteisėtai ir įpareigoti jį atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str., 90 str.). Vertino, kad ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, t. y. Komisija, atmetusi pareiškėjo skundą, teisingai išnagrinėjo administracinį ginčą.
Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti, kad atsakovas netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, negali būti skundo dalyku, nes tam tikrų faktų pripažinimas yra tik motyvas teismui priimant sprendimą. Akcentavo, jog skunde keliamas reikalavimas turi būti konkretus, t. y. toks, kurį patenkinus pažeistas asmens teises būtų galima apginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų (ABTĮ 5 str., 22 str.).
Vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog atsakovas negalėjo vadovautis A. K. iniciatyva atliktų firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertizės aktais, yra nepagrįsti, kadangi nurodyti ekspertizės aktai buvo surašyti apžiūrėjus Butą, juose yra nustatyta faktinė padėtis bei pateiktos išvados, reikalaujančios specialių žinių. Pabrėžė, jog būtent tokia informacija buvo reikalinga atsakovui sprendžiant klausimą, kokio pobūdžio darbai buvo atlikti Bute. Atsakovas, turėdamas nurodytus faktinius duomenis, įvertino juos pagal teisės aktų, reglamentuojančių statybą, reikalavimus, nustatė atliktos statybos rūšį bei atliko pagal savo kompetenciją šiuo atveju būtinus veiksmus. Pažymėjo, kad todėl ir pirmosios instancijos teismas vadovavosi nurodytomis ekspertizės išvadomis kaip rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ekspertizės nebuvo paskirtos (ABTĮ 57 str.), o pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. buvo pasiūlyta apsvarstyti statybinės ekspertizės skyrimo klausimus, tačiau jie nurodė, kad nesutinka apmokėti ekspertizės išlaidų (ABTĮ 43 str. 3 d.). Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės skirti ekspertizės. Vertino, kad pareiškėjo ir R. J. pateiktame viešosios įstaigos Statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centro ekspertizės akte buvo vertinama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buto konstrukcijų techninė būklė, tačiau minėtas ekspertizės aktas buvo surašytas neapžiūrėjus Buto, todėl jame nėra šiai bylai reikšmingų aplinkybių.
Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-317-643/2009 pagal R. J. ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo, kuri buvo sustabdyta dėl to, jog joje 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo paskirta statybos techninė ekspertizė. Iš ekspertui užduodamų klausimų galima daryti išvadą, kad minėtoje civilinėje byloje bus sprendžiami pareiškėjo keliami klausimai dėl vykdytų statybos darbų, kuriais, jo nuomone, buvo daroma žala jo turtui bei pažeidžiamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės.
Rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad R. J. nagrinėjamoje byloje dalyvavo pareiškėjo pusėje, todėl ji nėra šalis, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas. Nukreipė į ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 2 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėjas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo jos negali būti priteistos. Padarė išvadą, kad, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į pareiškėjo argumentus dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, ką patvirtina bylos medžiaga, pirmiausia tai, jog 2006 m. gruodžio mėn. nustačius savavališkos statybos faktą, savavališkos statybos aktas buvo surašytas tik 2007 m. kovo 14 d. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo tos aplinkybės, kad į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-317-643/2009 buvo pateikti savavališkos statybos aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas, tariamai surašyti 2006 m. gruodžio 15 d., kurie, be kita ko, šioje byloje nebuvo įvertinti. Be to, pirmosios instancijos teismas netyrė, kodėl nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo priimtas tik 2007 m. balandžio 5 d., o reikalavimas atstatyti Butą į buvusią padėtį – tik 2007 m. balandžio 12 d. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, jog savavališkos statybos padariniai iki 2007 m. liepos 15 d. net nebuvo pradėti likviduoti, nors teismui buvo pateiktas 2007 m. liepos 17 d. faktinių duomenų patikrinimo aktas, jog tai buvo padaryta, kuris prieš tai jokiai valstybinei institucijai nebuvo pateiktas ir, pareiškėjo manymu, tiesiog neegzistavo.
Remiasi ABTĮ 62 straipsnio 4 dalimi ir laikosi pozicijos, kad trečiojo suinteresuoto asmens A. K. užsakymu atliktas ekspertizes ir jų išvadas būtina vertinti kritiškai, kadangi jose aprašoma situacija neatitinka faktinės. Ta aplinkybė, kad nišos buvo įrengtos nuo namo statybos pradžios ir po kapitalinio remonto, neatitinka tikrovės, ką patvirtina valstybės įmonės Registrų centro pateikta dokumentacija. Teigia, kad nauja statybos ekspertizė nebuvo paskirta dėl to, jog atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjime.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad firmos „Tyrimai ir projektai“ atliktų ekspertizių aktuose nėra atsakyta į nagrinėjamame kontekste svarbų klausimą dėl atliekamos statybos rūšies ir jai keliamų reikalavimų, numatytų teisės aktuose, laikymosi. Be to, minėtuose ekspertizės aktuose nebuvo vertinama ir ta aplinkybė, jog Butas neatitinka patvirtinto ir įregistruoto jo 1992 m. plano. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties reikalavimų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo jį tenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo jį tenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinius skundus nurodo, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.
Atsakovas VAVA ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Vilniaus apygardos administracini teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartimi (2 t., b. l. 2) nutarė pasiūlyti pareiškėjui per 10 dienų nuo šios nutarties gavimo patikslinti skundo reikalavimą, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutarties (1 t., b. l. 200 – 207) motyvus, t. y. suformuluoti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atžvilgiu reikalavimus, iš kurių būtų aišku, kokį sprendimą reikalauja priimti pareiškėjas bei koks konkretus pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas turėtų būti pašalintas.
Pareiškėjas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį, pateikė patikslintą skundą, kuriame išdėstė patikslintus reikalavimus: 1. Panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. S-133-(A(G)-170); 2. įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją nustatyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai (be parengto projekto ir negavusi statybos leidimo) vykdė statybos darbus, ir pareikalauti iš jos perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus (atstatyti pagrindinių statinio sienų vientisumą); 3. iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą patikslintų pareiškėjo reikalavimų kontekste, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybų įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ atitinkamomis nuostatomis, padarė išvadą, jog atsakovo veiksmai, vykdant administracinę procedūrą pagal pareiškėjo prašymą, buvo teisėti, procedūra atlikta surinkus pakankamai faktinių duomenų išsamiam prašymo ištyrimui, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie jau yra atlikti (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1p., ABTĮ 3 str., 90 str.).
Statybos įstatymo (aktuali redakcija ginčo santykių metu) 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad apskrities viršininko administracija privalo tikrinti, ar vykdoma statinio statyba nėra savavališka; ar statybos metu nepažeidžiami statinio projekto sprendiniai, įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte nustatyta, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Statybos įstatymo 28 straipsnyje yra reglamentuotas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. 3. Jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas 2006 m. gruodžio 15 d. ir 2007 m. kovo 14 d. surašė savavališkos statybos aktus, kuriais konstatavo savavališkos statybos faktą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. skersinėje sienoje buvo iškirsta niša 2x2,5 m, kurios gylis (40 cm) didesnis nei ½ sienos storio (74 cm). Niša iškirsta nelaikančioje pertvarinėje sienoje, kurioje buvo dūmtraukių kanalai. Atliktus darbus 2006 m. gruodžio 18 d. ekspertizės akte konstatavo firma „Tyrimai ir projektai“, kuri ekspertizės atlikimo metu turėjo galiojantį įmonės kvalifikacijos atestatą, ekspertizės aktą pasirašė ekspertizės vadovas ir inžinierius, turintys išduotus kvalifikacijos atestatus. Atsakovas nurodytus darbus įvertino kaip savavališką statybą todėl, kad darbai buvo atlikti be statybos leidimo, kuris šiuo atveju buvo reikalingas, nes darbai negali būti priskirti statinio paprastajam remontui, kuomet leidimas yra nereikalingas, todėl darytina išvada, kad atsakovas teisėtai konstatavo savavališkos statybos darbus ir įformino tai įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2007 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskyrė nuobaudą – įspėjimas už Statybos įstatymo 12 ir 23 straipsnių, STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ pažeidimus. Šio buto savininkui atsakovas pateikė 2007 m. balandžio 12 d. reikalavimą iki 2007 m. liepos 15 d. likviduoti savavališkos statybos padarinius. Vėliau patikrino, ar savavališka statyba pašalinta, įsitikinęs, jog savavališka statyba pašalinta, surašė aktą. Pažymėtina, kad atsakovas ėmėsi ir kitų veiksmų tam, kad būtų nustatytas aplinkybės, ar bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo atlikti kiti savavališkos statybos darbai. Būtent atsakovas pareikalavo iš buto savininkės A. K. atlikti ekspertizę tikslu įsitikinti ar atlikti darbai neturi poveikio pastato stabilumui. Reikalavime taip pat buvo nurodyta, kad išorinėje buto sienoje yra dvi nišos, viena iš jų buvusio lango vietoje, šios nišos neaišku kada įrengtos, sanmazgo zonoje iškirsta grindų konstrukcija dėl susidėvėjusių kanalizacijos vamzdynų pakeitimo. A. K. reikalavimą įvykdė, pateikė 2007 m. rugpjūčio 1 d. ekspertizės aktą, kuriame faktinę būklę bei išvadas minėtais klausimais pateikė firma „Tyrimai ir projektai“, kuri ekspertizės atlikimo metu turėjo galiojantį įmonės kvalifikacijos atestatą, ekspertizės aktą pasirašė ekspertizės vadovas ir inžinierius, turintys išduotus kvalifikacijos atestatus. Ekspertizės akte nurodyta išvada, kad išorinėje sienoje esančios nišos su nepažeistu tinku išlikusios nuo namo statybos pradžios ir po buvusio kapitalinio remonto 1960 metais. Ekspertizės akte nurodoma, kad sienos išoriniame paviršiuje matomos buvusių langų angos, užmūrytos plytomis 1960 metais vykusio pastato kapitalinio remonto metu, vidinėje sienos pusėje yra išlikusios nuo 1960 metų nišos. Išvadose nurodoma, kad susidėvėjusių ketinių atsišakojimų nuotekų vamzdžių pakeitimas naujais plastikiniais su sandariais guminiais sandarinimo žiedais, nepakenkė esamiems perdengimams ir nuotekų sistemai. Ekspertizės akte nurodoma, kad sanmazge yra nuotekų ketinio stovo viršutinė dalis į kurią per plastikinį trišakį su sandariais guminiais sandarinimo žiedais pajungtas kanalizacijos ventiliavimo stovas ir naujas klozeto plastikinis nuotekų vamzdis, kuris pakeitė surūdijusį, tarnavusį 47 metus nuotekų vamzdį, buvusį toje pačioje klozeto pajungimo vietoje. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo vykdomi kiti statybos darbai, kuriems buvo reikalingas statybos leidimas, nes minėti darbai priskirtini statinio paprastajam remontui, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atlikti jo kompetencijai priskirtų veiksmų susijusių su savavališkos statybos konstatavimu ar šalinimu.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su savavališkos statybos nustatymu ir jos padarinių šalinimu, todėl darytina išvada, jog nėra pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinai nurodytus veiksmus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo patikslintame skunde nurodytus patikslintus reikalavimus ir pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir įpareigoti atsakovą atlikti jau atliktus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti, jog atsakovas netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, negali būti skundo dalyku, nes tam tikrų faktų pripažinimas yra tik motyvas teismui priimant sprendimą. Skunde keliamas reikalavimas (reikalavimai) turi būti konkretus, t.y. toks, kad jį patenkinus, jei būtų nustatyta, kad asmens teisės buvo pažeistos, tas pažeistas teises būtų galima apginti vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 - 4 punktuose numatytų būdų (ABTĮ 5 str., 22 str.).
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nepagrįsti pareiškėjo motyvai, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis A. K. iniciatyva atliktų firmos „Tyrimai ir projektai“ ekspertizės aktais. Nurodyti ekspertizės aktai surašyti, apžiūrėjus ginčo butą, juose yra nustatyta faktinė padėtis bei pateiktos išvados, reikalaujančios specialių žinių. Būtent tokia informacija buvo reikalinga, sprendžiant klausimą kokio pobūdžio darbai buvo atlikti bute. Atsakovas, turėdamas nurodytus faktinius duomenis, įvertino juos pagal teisės aktų, reglamentuojančių statybą reikalavimus, nustatė statybos rūšį bei atliko pagal savo kompetenciją šiuo atveju būtinus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovavosi nurodytomis ekspertizės išvadomis kaip rašytiniais įrodymais, kadangi ekspertizės nebuvo paskirtos šioje byloje (ABTĮ 57 str.). Pažymėtina, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui R. J. buvo pasiūlyta apsvarstyti statybinės ekspertizės skyrimo klausimus šioje byloje (t. 2, b.l. 2), tačiau V. J. ir R. J. nurodė, kad nesutinka apmokėti ekspertizės išlaidų, kurios būtų neproporcingai didelės šioje administracinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl institucijos neteisėtų veiksmų (ABTĮ 43 str. 3 d.).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens R. J. apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.