- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-279-175/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-01-15, apie 5.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė nusistatyti apsvaigimo laipsnį, taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo, privalomo civilinės atsakomybės draudimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2014-12-31).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi D. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai nustatytiems trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Institucijos nuomone, D. J. kaltinimas pažeidus Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktas tinkamai, teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK 124 straipsnio dalį, taip pat po ATPK 124¹ straipsnio 7 dalimi įrašyta neteisinga įstatymo redakcijos data (iki 2014-12-31), kas vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida. Skunde pažymima, kad ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šiuo atveju byloje esantis D. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad jame yra atskleista D. J. inkriminuojamo pažeidimo esmė, nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus jis pažeidė, o bylos medžiaga yra įrodyta jam administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė. Todėl tokie protokolo trūkumai, kai suklysta nurodant nuorodą į šio kodekso straipsnį, nelaikytini esminiais, kurie trukdytų administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Be to, teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-802/2007). Administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. N16-370/2007).
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo ir skundžiamos nutarties motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, kuria D. J. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta Institucijai nustatytiems trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta.
ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. ATPK 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Iš esamo teisinio reglamentavimo matyti, kad tik po to, kai įvykdomi ATPK 280 straipsnio reikalavimai, galima vykdyti ATPK 284 straipsnyje numatytus reikalavimus, tai yra aiškintis aplinkybes, kurias būtina išaiškinti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, – ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kita.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, jog procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).
Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai kvalifikuoti D. J. inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai. Visų pirma, protokole nurodyta, kad D. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir vengė nusistatyti apsvaigimo laipsnį. Tokie jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį kaip apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas, kas yra netinkama D. J. veiksmų kvalifikacija, jei jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir vengė tikrintis neblaivumą, kaip tai nurodoma policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir Institucijos apeliaciniame skunde. Priešingai skundo argumentams, šis trūkumas negali būti laikomas tik rašymo apsirikimu, kuris nekeistų protokole nurodytos pažeidimo esmės. Šiuo atveju protokole nurodyta aplinkybė dėl apsvaigimo patikrinimo vengimo lemia veikos kvalifikaciją pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, kai administracinė atsakomybė dėl asmens neblaivumo patikrinimo vengimo yra numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Esant tokiai situacijai, teismas, priimdamas nutarimą kvalifikuotų D. J. veiką pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nurodydamas visiškai naują sudėties aplinkybę (kad vengė tikrintis neblaivumą) nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, kas yra neleistina situacija. Be to, protokole neteisingai nurodyta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui atsakomybė už kitą jo padarytą pažeidimą numatyta ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje (iki 2014 m. gruodžio 31 d.). Tačiau akivaizdu, kad pačiame protokole nurodyta, jog pažeidimas padarytas 2015 m. sausio 15 d. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad asmuo atsako už teisės pažeidimus pagal tuo metu galiojančius įstatymus, todėl D. J. už automobilio registracijos liudijimo ir privalomo civilinės atsakomybės draudimo nepateikimą turi būti suformuluotas kaltinamas pagal 2015 m. sausio 15 d. galiojančią ATPK redakciją.
Aukštesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikiama teismui. Tačiau ir Instituciją rinkti įrodymus bei tinkamai suformuluoti kaltinimą protokole įpareigoja ATPK 256 straipsnio 3 dalis, ATPK 260 straipsnio 1 dalis. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N663-156/2007, Nr. N575-644/2012). Nagrinėjamu atveju Institucija įstatyme numatytos pareigos tinkamai suformuluoti kaltinimą nevykdė.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl jo turinio, ką apylinkės teismas pagrįstai laikė esminiu trūkumu, kurio teismas savo iniciatyva ištaisyti negali, ir tuo pagrindu teisėtai bylos medžiagą grąžino Institucijai. Skundžiamos nutarties naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos viršininko skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.