- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- I-3866-422/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01529-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- O. B.
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, susipažinusi su pareiškėjos O. B. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos O. B. skundas atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Kauno apskr. VMI), kuriuo prašo teismą: 1) panaikinti Kauno apskr. VMI 2014-09-08 sprendimą dėl pakartotinio patikrinimo ir įpareigoti inspekciją atitinkamai įgyvendinant teisės aktus naujai inicijuojant susitarimo pasirašymo procedūrą; 2) savo iniciatyvą priimti vieną iš MAĮ 132 str. 2 d. 2 ar 5 p. nustatytų sprendimų.
Skundą atsisakoma priimti.
Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjos atstovas L. S. 2014-09-05 pasiūlymu kreipėsi į Kauno apskr. VMI (institucijoje pasiūlymas gautas 2014-09-08) dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo.
2014-09-05 tarp pareiškėjos atstovo ir atsakovo vyko derybos dėl susitarimo dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų. Šalims nesusitarus dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio derybos buvo nutrauktos, o derybų rezultatai įforminti 2014-09-08 derybų protokolu Nr. S-80.
Prie skundo pateikti priedai patvirtina, kad Kauno apskr. VMI 2014-09-08 priėmė sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-548, kuriuo nusprendė pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą (kad būtų galima spręsti galutinį Mokėtojos apmokestinimo klausimą).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų,
teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo nuomone, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo metu Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis mokestinį patikrinimą apibrėžia kaip mokesčių administratoriaus atliekamą mokesčių mokėtojo patikrinimą siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse.
Skirtingai nuo kitų kontrolės formų (pavyzdžiui, mokestinio tyrimo), kurį mokesčių administratoriaus pareigūnai paprastai atlieka be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas (Mokesčių administravimo įstatymo 135 str. 1 d.), mokestinio patikrinimo pradžia yra aiškiai apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje ir yra siejama su konkretaus sprendimo jį atlikti priėmimu (pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą surašymu). Taigi pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimo tikrinti) surašymas yra būtina sąlyga mokestiniam patikrinimui pradėti bei jį vykdyti.
Mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t.y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjos ginčijamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog ginčijamas pavedimas atlikti pakartotinį patikrinimą negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Minėta išvada iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką bylose dėl panašaus pobūdžio sprendimų (pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 254-263 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-593/2011 ir kt.).
Be to, pastebėtina, jog Kauno apygardos administraciniam teismui pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23 str. reikalavimų, t.y. skundas nepasirašytas pareiškėjos ar jos atstovo, netinkamai suformuluotas antrasis skundo reikalavimas. Tačiau net ir pareiškėjai pašalinus minėtus skundo trūkumus, jis negalėtų būti priimtas nagrinėjimui teisme, nes negali būti laikomas ginčo administraciniame teisme objektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme, todėl skundą dėl Kauno apskr. VMI 2014-09-08 sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-548 panaikinimo ir išvestinių reikalavimų, kuriais prašoma įpareigoti inspekciją atitinkamai įgyvendinant teisės aktus naujai inicijuoti susitarimo pasirašymo procedūrą bei įpareigoti priimti vieną iš MAĮ 132 str. 2 d. 2 ar 5 p. nustatytų sprendimų, atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka.
Skundą atsisakius priimti, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, kurį pagal pateiktą 2014 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymą sumokėjo L. S. (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja
nutaria:
Atsisakyti priimti O. B. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. spalio 17 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.