Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-373-716/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-01-07
Bylos Nr.
1-373-716/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03346-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nukentėjusysis
V. D.
Kaltinamasis
E. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-737-716/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03346-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui S. J., nukentėjusiajam V. D., vertėjui Audriui Krušnai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas: 1) 2010-09-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. 6 MGL (780 litų) dydžio bauda; 2) 2012-06-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 1 d. 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda; 3) 2012-08-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. U. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2014-11-29, apie 7.50 val., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo automobilių stovėjimo aikštele prie PC „Norfa“ (L. A. g. 29), kirsdamas kelių horizontaliu ženklinimu pažymėtų automobilių stovėjimo vietų ribas, būdamas neatidus ir neatsargus, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, įvažiuodamas į pravažiavimą tarp automobilių stovėjimo vietų eilių nedavė kelio ir sudarė netikėtą kliūtį pravažiavimu iš kairės į dešinę pusę važiavusiam automobiliui „Daewoo Musso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K., g. 1973, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Daewoo Musso“ keleivis V. D., g. 1949, kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. E. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr.1086 redakcija) 8 p., 9 p. reikalavimus.

E. U. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad vieną rytą privažiavo prie „Norfos“. Įvažiavęs į aikštelę nusprendė sutrumpinti kelią per automobilių stovėjimo vietas. Iš kairės pusės išlindo džipas. Viskas įvyko greitai, iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, važiavo per stovėjimo vietas, avarija įvyko dėl jo neatsargumo, nes jis neįsitikino, kad iš kairės neatvažiuoja automobilis, su kuriuo jis susidūrė. Dėl žalos atlyginimo nieko nedarė. Vairavo draugo automobilį ir liko šiam skolingas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų nusikalstamos veikos aplinkybės ir E. U. kaltė dėl padarytos veikos įrodoma ir kita byloje surinkta bei teisme ištirta medžiaga.

Nukentėjusysis V. D. tyrimo metu parodė, kad 2014-11-29, apie 7.45 val., važiavo automobiliu Daewoo Musso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K.. Automobilyje sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės vairuotojui iš dešinės pusės. Jie važiavo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ties PC „Norfa“ (Vilniuje, L. A. g.), kai staiga pajuto smūgį į jų automobilio dešinę pusę. Nuo smūgio jų automobilį pasuko į kairę pusę ir iš karto automobilis sustojo. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad į jų automobilį atsitrenkė iš dešinės pusės atvažiavęs BMW automobilis, kuris nuo smūgio atsitrenkė dar į kitą stovėjusį automobilį. Po eismo įvykio jautė skausmą krūtinėje, bet atvykusiems policininkams pasakė, kad į eismo įvykio vietą GMP nekviestų. Nenustojus skaudėti po dviejų dienų kreipėsi į RVU ligoninę, kur jam nustatė šonkaulio lūžį. Eismo įvykio metu važiavo prisisegęs saugos diržą. Smūgis buvo į tą automobilio pusę, kur jis sėdėjo. Sužalojimą patyrė nuo smūgio į durų rankeną (b. l 64-65).

Liudytojas M. K. tyrimo metu parodė, kad 2014-11-29, apie 7.45 val., vairavo V. D. priklausantį automobilį Daewoo Musso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo važiavo automobilių aikštelėje, esančioje Vilniuje, L. A. g., ties PC „Norfa“. V. D. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės iš dešinės pusės. Jie važiavo aikštelėje ieškodami laisvos stovėjimo vietos automobiliui pastatyti, nes aikštelė buvo jau užpildyta stovinčiais automobiliais. Aikštelėje buvo sužymėtos automobilių stovėjimo vietos. Kai jie važiavo tarp stovėjusių automobilių, staiga pajuto smūgį į jų automobilio dešinę pusę. Nuo smūgio vairuojamą automobilį pasuko į kairę pusę ir iš karto sustojo. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad į jų automobilį atsitrenkė iš dešinės pusės atvažiavęs BMW automobilis, kuris dar atsitrenkė ir į stovėjusį kitą automobilį. Mano, kad BMW automobilis tarp stovėjimo vietų važiavo dideliu greičiu. Iki susidūrimo šio automobilio nematė. Kadangi BMW vairuotojas savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino, jis paskambino tel.112 ir pranešė apie eismo įvykį bei iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams BMW vairuotojas savo kaltę pripažino, todėl su BMW automobilio vairuotoju užpildė eismo įvykio deklaraciją. Įvykio metu smūgis buvo į dešinę jų automobilio pusę, kur sėdėjo V. D., kuris po eismo įvykio buvo susiėmęs už šono, bet tuo metu nuo medikų pagalbos atsisakė (b. l. 76-77).

Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę su rentgenogramų įrašais iš VšĮ RVU ligoninės ir asmens sveikatos istoriją iš VšĮ Naujininkų poliklinikos specialistė J. M.-Č., VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, pateikė išvadą, kad nustatytas V. D. sužalojimas – dešinės pusės šonkaulio lūžis – galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 68).

Iš 2015-01-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-12-01, apie 20.30 val., RVU ligoninės slaugytoja Altynikova pranešė, kad 2014-12-01, apie 17.48 val., į jų įstaigą kreipėsi V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuris nurodė 2014-11-29, apie 7.50 val., L. A. g. ties 29 pastatu (PC „Norfa"), Vilniuje, dalyvavo eismo įvykyje kaip keleivis, kurio metu patyrė kūno sužalojimus. RVU ligoninėje V. D. įtarus dešinės pusės 6 šonkaulio lūžį, išleistas į namus. Dėl šio eismo įvykio 2014-12-01 buvo pradėta administracinė teisena Nr. 07-14-S944039, eismo įvykio dalyvių veiksmuose nustačius administracinio teisės pažeidimo požymius. 2015-01-14 VTMT Vilniaus skyriaus specialistė J. M. – Č. atlikusi V. D. medicininių dokumentų apžiūrą nustatė, kad V. D. padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 3).

Iš eismo įvykio deklaracijos kopijos matyti eismo įvykio aplinkybės ir dalyvavusios transporto priemonės (b. l. 8).

Iš fotonuotraukų matyti eismo įvykio vieta ir automobilių apgadinimai (b. l. 10, 78),

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. U. patvirtino savo duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje, kur užfiksuota eismo įvykio vieta, jo važiavimo kryptis (b. l. 29-34).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė E. U. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. E. U. savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo parodymus atitinka ir kiti byloje surinkti ir teisme duomenys, t. y. nukentėjusiojo V. D. ir liudytojo M. K. parodymai, eismo įvykio deklaracijos kopijas, fotonuotraukos, medicininių dokumentų apžiūros protokolas ir medicinos specialistės J. M.-Čobot išvada. Šie duomenys patvirtina, kad E. U. manevruodamas ir įvažiuodamas į pravažiavimą tarp automobilių stovėjimo vietų eilių buvo neatidus, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes nedavė kelio ir sudarė netikėtą kliūtį pravažiavimu iš kairės į dešinę pusę važiavusiam automobiliui „Daewoo Musso“, su šiuo automobiliu susidūrė, dėl ko automobilyje „Daewoo Musso“ važiavusiam keleiviui V. D. dėl šonkaulio lūžio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

E. U. vairuodamas transporto priemonę veikė neatsargiai, pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p., nes nesilaikė važiavimo kryptį aikštelėje nurodančio kelio ženklinimo, taip pat 9 p., kuris įpareigojo jį kaip eismo dalyvį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Dėl šių Kelių eismo taisyklių pažeidimų kilo eismo įvykis, dėl ko nukentėjusiajam V. D. buvo padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymas, todėl E. U. veika atitinka neatsargaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., požymius.

Teismas šalina iš kaltinimo kaip eismo įvykio kilimui turėjusį reikšmės Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkto pažeidimą, nes tokio pažeidimo E. U. nepadarė. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punktas draudžia vairuotojams kirsti horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę liniją, išskyrus atvejus, kai linija žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Šiuo atveju E. U. automobiliu stovėjimo aikštelėje kirsdamas siaurą ištisinę liniją, kuri žymėjimo automobilių stovėjimo vietas prokuroro inkriminuoto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkto pažeidimo nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, jog E. U. yra pakaltinamas, todėl būdamas įstatymo numatyto amžiaus jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

E. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vien E. U. kaltės pripažinimas negali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jokiais savo veiksmais nusikalstamų pasekmių kaltininkas nesušvelnino, nuoširdaus gailesčio, išskyrus paprastą apgailestavimą, neišreiškė.

Pagrindo atleisti E. U. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Tokiu būdu skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. E. U. padarė neatsargų nusikaltimą, praeityje teistas tris kartus, nusikalto teistumui neišnykus, iki įvyko buvo eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ne kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu teismuose nagrinėjamos kitos bylos, kuriose E. U. pripažintas kaltinamuoju. Kaltininkas nedirba, nevedęs, būdamas pilnamečiu teigė esantis mamos išlaikomas. Tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltininkas nelinkęs tinkamai kontroliuoti savo valią ir sąmonę, turi polinkį nesilaikyti teisės normų reikalavimų, dėl ko jo padarytas neatsargus nusikaltimas nėra atsitiktinė jo elgesio išraiška. E. U. teisme pripažino, kad jam anksčiau skirtas pinigines baudas už jį moka mama, nes jis nedirba. Šios bei anksčiau minėtos aplinkybės siekiant individualizuoti bausmę ir tinkamai įgyvendinti jos tikslus verčia teismą E. U., kuris nusikalto teistumui neišnykus, skirti nešvelniausią sankcijoje numatytą baudos, bet kita griežtesnę, o būtent arešto bausmę, jos dydį nustatant arčiau sankcijos vidurkio.

Įvertinus tai, kad E. U. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, t. y. naudodamasis specialia teise, iki tol šia teise naudojosi ne kartą padarydamas administracinius teisės pažeidimus, šio įvykio metu įvykio metu buvo blaivus, tačiau pažeidė ne vieną Kelių eismo taisyklių reikalavimą, padarė žalą ne tik kitų asmenų turtui, bet ir sveikatai, todėl teismas mato pagrindą jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ str. paskirtą baudą sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d. ir 68 str. E. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas