Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties G. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas A. Melis (institucija) 2017 m. rugsėjo 12 d. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą Nr. 20ANN-117411351-17, kuriuo pripažino G. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad ji 2017 m. rugpjūčio 24 d. 04.45 val. Kaune, Ožeškienės g. vairavo transporto priemonę-automobilį „Mino one“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją sustabdžius ties namu Nr. 27 bei patikrinus blaivumą, jai nustatytas 0,54 promilių girtumas. Lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad G. K. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paskirta nuobauda - 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) bauda ir teisės vairuoti atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi G. K. skundas buvo atmestas, konstatavus, kad G. K. nutarimu paskirta nuobauda, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Pareiškėjos atstovas advokatas J. Jasaitis (apeliantės atstovas), nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo priimta 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. Melio 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-117411351-17 ir skundžiamą nutartį pakeisti, sutrumpinant G. K. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 4 mėnesių. Apeliantės atstovas savo skunde nurodė, kad priimtas nutarimas ir teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, kadangi paskirtoji nuobauda galimai pažeidžia teisingumo, protingumo ir konstitucinį teisinės valstybės principus, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies sankcijoje. Skunde nurodomos aplinkybės, į kurias turi būti atkreipiamas dėmesys, vertinant G. K. padarytą pažeidimą – G. K. iš karto pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, nuoširdžiai dėl to gailisi, sumokėjo jai paskirtą 300 Eur baudą, kas yra ne tik lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnyje, bet ir liudija kaltininkės požiūrį į būtinumą laikytis teisės aktų reikalavimų ir pasiryžimą ateityje nedaryti pažeidimų; vairavo automobilį išgėrusi lengvą kokteilį, buvo įsitikinusi, kad neblaivumo nejaučia ir gali vairuoti automobilį, kas liudija lengvesnę nusižengimo padarymo kaltės formą; nustatytas neblaivumas - 0,54 promilės - nežymiai viršija leistiną vairuoti normą ir iš esmės jokių neigiamų padarinių, kliudančių tinkamai vairuoti transporto priemonę, vairuotojo organizmui nesukėlė; nusižengė pirmą kartą, nebausta ir neteista, kas liudija jos atsakingą požiūrį į teisės normų laikymąsi ir duoda pagrindą išvadai apie atsitiktinį KET pažeidimo pobūdį; buvo sustabdyta iš karto išvažiavusi iš baro, jos padarytas KET pažeidimas jokių padarinių nesukėlė; darbovietėje charakterizuojama teigiamai, kaip kruopšti, pareiginga ir atsakinga darbuotoja, kuriai darbinių funkcijų atlikimui yra labai reikalinga transporto priemonė ir teisė ją vairuoti; gauna palyginus nedidelį darbo užmokestį, neturi jokio nekilnojamo turto, dėl ko paskirtoji piniginė bauda pakankamas atpildas už padarytą pažeidimą.Skunde pareiškėjos atstovas nurodo, kad teisminėje praktikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 30¹ straipsnio, kas atitinka šiuo metu galiojančio ANK 34 straipsnio 5 dalį, nuostatų taikymas sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip švelninančios jo atsakomybę, buvimu, t. y. nustatyta bylos aplinkybių visuma. Tokiu būdu privalu vadovautis konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Apeliantės atstovas savo skunde nurodė visą eilę Lietuvos Aukščiausiojo teismo priimtų administracinio teisės pažeidimo bylų, kuriose buvo pasisakyta administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių taikymo aspektu ir prašo į minėtą teisminę praktiką atsižvelgti. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į pareiškėjos G. K. atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą prašė 2017 m. lapkričio 15 d. Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantės atstovo apeliacinis skundas atmetamas. Apeliantės atstovo apeliaciniame skunde ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, skunde prašoma panaikinti institucijos nutarimą ir apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį ir G. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, ir įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).Abejonių dėl padaryto administracinio nusižengimo, jo padarymo aplinkybių ir kvalifikavimo, susipažinus su pateikta bylos medžiaga, apygardos teismui nekyla. Apeliantės atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su institucijos bei teismo išvadomis, padarytomis nuobaudos individualizavimo aspektu, todėl apygardos teismas pasisakys tik apeliaciniame skunde keliamu klausimu. G. K. nubausta už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,54 promilės girtumas. Šio nusižengimo padarymas užtraukia vairuotojams baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. G. K. už minėto nusižengimo padarymą buvo nubausta minimalia 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones minimaliu atėmimu 12 mėnesių. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. K. atstovo skundą, sprendė, kad jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos netaikytinos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nesumažino.ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, tačiau, apygardos teismo nuomone, priešingai nei teigia savo apeliaciniame skunde atstovas, aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti G. K. atžvilgiu šias įstatymo nuostatas, nėra. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurių visuma gali būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, kad G. K. kaltę dėl nusižengimo pripažino iš karto, gailisi dėl savo poelgio, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinamos individualizuojant nuobaudą straipsnio sankcijos ribose. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta D. K. atžvilgiu institucijos nutarimu paskiriant minimalaus dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu taip pat minimaliam terminui. Tačiau šios aplinkybės nelaikomos išskirtinėmis ir ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo nelemia. Taip pat tokiomis aplinkybėmis nelaikytina ir tai, kad G. K. darbe charakterizuojama teigiamai, o teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, juolab, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. K. dirba dantų technike ir jos tiesioginis darbas nėra susiję su automobilio vairavimu. Tai, kad specialiosios teisės turėjimas galimai palengvina tam tikrų darbinių funkcijų atlikimą, yra aplinkybe, pritaikytina daugumai asmenų, vairuojančių transporto priemones, todėl ji, kaip ir teigiamas charakterizavimas, negali būti vertinamos kaip išskirtinės. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones palengvina darbinių funkcijų atlikimą, o taip pat, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jai reikalinga kasdieniniame gyvenime, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio ji pati turi būti suinteresuota nedaryti tokių nusižengimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. G. K., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos teisinės pasekmės šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Skunde nurodomos aplinkybės, kad G. K. padarė pirmą nusižengimą, padarinių nesukėlė, taip pat negali būti pripažįstamos aplinkybėmis lengvinančiomis jos teisinę padėtį. Vairuotoja yra jauno amžiaus, pažeidimą padarė būdama vos sulaukus 24 metų, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jos vairavimo stažas nėra didelis. Taip pat sprendžiama, kad tiek subjektyvus savo būklės vertinimas bei pasekmių nebuvimas buvo ne kritiškas apsisprendimas automobilio nevairuoti, išgėrus alkoholinį kokteilį, o tiesiogiai įtakotas policijos pareigūnų, per trumpą laiko tarpą, G. K. išgėrus ir pradėjus vairuoti automobilį, nutraukusių nusižengimo darymą, o galimai ir sunkių pasekmių atsiradimą. Nusižengimas, dėl kurio G. K. nubausta šioje byloje, KET pažeidimų kontekste pripažįstamas šiurkščiu pažeidimu, galinčiu sukelti labai skaudžias pasekmes ir tai, kad to neįvyko ir nusižengimu žala padaryta nebuvo, pažeidimo pavojingumo nesumažina. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė dėl uždirbamų ir gaunamų nedidelių pajamų, apygardos teismo vertinimu, jokiu aspektu skirtos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju neįtakoja, kadangi, kaip jau minėta, pažeidėjos darbo pobūdis nėra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma nusižengimo kontekste nepripažintina išskirtinėmis aplinkybėmis, ką pagrįstai konstatavo savo nutartyje apylinkės teismas, kas ir apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo G. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, nes švelnesnės nuobaudos taikymas neužtikrins prevencinių administracinės nuobaudos tikslų. Apygardos teismas pažymi, jog administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. G. K. apie savo gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias jai dėl nusižengimo darymo, turėjo pagalvoti prieš sėsdama už automobilio vairo išgėrusi, padarydama atsakingas išvadas. Atsižvelgiant į išdėstytą, institucijos nutarime ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartyje nagrinėjamo šio konkretaus atvejo duomenys yra individualūs ir nėra tapatūs kitų administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų duomenims, todėl šios bylos aplinkybes kitų administracinių nusižengimų bylų kontekste nesudaro pagrindo išskirtinių aplinkybių aspektu jas taikyti besąlygiškai. Nagrinėjamu atveju, aptartos aplinkybės, visumoje nesudaro aplinkybių išskirtinumo, o tuo pačiu ir galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Institucijos nutarime taikytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, šiuo atveju, negali būti pripažįstamas pažeidžiantis nei teisingumo, nei protingumo ar konstitucinį teisinės valstybės principus, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. Melio 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjos G. K. atstovo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutarties G. K. administracinio nusižengimo byloje atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.