Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovams R. B., A. B., dalyvaujant jų atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Rimidus“ atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. B. ir A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rimidus“ dėl darbų trūkumų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai prašo atnaujinti senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės 9213,42 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamam atvejui itin aktualus yra protingumo principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Protingumo kriterijus reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis. Asmuo, kuris elgiasi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, elgiasi neprotingai, todėl jo teisės neginamos ( Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovų elgesys, įrenginėjant savo namų valdą, neatitinka jokių apdairaus, atidaus, protingo žmogaus elgesio standartų, nes bylos duomenys, visų pirma , jų pačių paaiškinimai, patvirtina, jog jie visiškai nepaisė nei sutarties, nei įstatymų reikalavimų, nors abu turi aukštąjį išsilavinimą. Civilinio kodekso 6.694 straipsnis reglamentuoja atliktų darbų perdavimą ir priėmimą. Atliktų darbų perdavimo aktu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Abiejų šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį, nes jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą , todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (Civilinio kodekso 6.662 straipsnio 2 dalis). Nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, jog darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias aplinkybes; tai įrodymų šaltinis apie tai, ar rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Šiame akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-361/2007). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis ar be jų.

Ieškovai bylos nagrinėjimo metu pripažino aplinkybę, jog jie neturi ne tik Atliktų darbų akto, bet ir jokių įrodymų, kad už atliktus darbus jie yra atsiskaitę aiškindami, kad atsiskaitydavo už darbus tiesiogiai mokėdami bendrovės direktoriui R. P.. Tačiau sutartimi buvo nustatyta labai aiški mokėjimo tvarka: mokestiniu pavedimu pervedant į sąskaitą arba tiesiogiai sumokant rangovui į kasą. Tokiu atveju ieškovai ne tik kad nesilaikė sutartos atsiskaitymo tvarkos, bet elgėsi ypač neprotingai, nes jei iš tiesų mokėdavo tiesiogiai R. P. , kaip bendrovės direktoriui, jie net nepareikalavo apmokėjimą patvirtinančių dokumentų ir tokiu būdu neturi jokių įrodymų kam, kiek , už ką ir kada mokėjo.

Ieškovai pripažino, kad pasikeitus rangovams jie nevykdė Statybos įstatymo 1 dalies 12 punkto reikalavimų ir nepranešė apie atsakovę kaip rangovą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Nėra duomenų, jog vykdant sutarties VI dalies 9.3 ir 9.4 punktų reikalavimus atsakovei buvo pranešta apie asmenį, vykdantį techninę priežiūrą ir perduota projektinė dokumentacija. O juk šie duomenys vienareikšmiškai paneigtų atsakovės poziciją, kad bendrovė kokių darbų ieškovų name neatlikinėjo.

Ieškovai įrodinėdami, kad darbus atliko būtent atsakovė, kaip įrodymą pateikė 2013 m. gegužės 10 d. ieškovės R. B. raštą “Dėl išryškėjusių namo statybos defektų“, kurį pavadino pretenzija atsakovei ir kuriame yra R. P., UAB „Rimidus“ direktoriaus parašas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nors šiame rašte yra R. P. parašas, tačiau ranka rašytą prierašą “Pretenziją gavau, informuotas“ padarė ne jis, o pati ieškovė. Atsakovės atstovas R. P. teigia, kad prierašas padarytas jam už akių. Ieškovė R. B. jokiais įrodymais nepagrindė, kad prierašą padarė prie R. P. akių. Įvertinus ieškovų paaiškinimus, kad bendrovės direktorius vengė su jais bendrauti, neatsakinėjo į skambučius būtų logiška manyti, jog ruošdama minėtą raštą ieškovė galėjo iš karto įvardinti jį kaip pretenziją, įvardinti subjektą, kam ji adresuojama bei paruošti atžymą apie pretenzijos įteikimą ir visa tai iš anksto įrašyti kompiuteriu, tačiau to nepadarė. Vertinant patį raštą be prierašo „Pretenziją gavau, informuotas“ labiau tikėtina R. P. pateikta versija, jog taip jam buvo pateikta informacija apie namo statybos defektus, dėl kurių ištaisymo ieškovai kreipėsi į jį, kaip į seną pažįstamą (Civilinio proceso kodekso 197, 185 straipsnis).

Ieškovai įrodinėdami, kad atsakovė atliko darbus, teigė, kad po pretenzijos pateikimo atsakovė nors raštu nieko neatsakė, bet buvo pradėjusi šalinti trūkumus. Tačiau šiai teisiškai labai reikšmingai aplinkybei pagrįsti ieškovai jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, teismui nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Aplinkybės, kad būtent atsakovė atliko darbus , neįrodė ir ieškovų kviesti liudytojai (Civilinio proceso kodekso 189, 185 straipsniai). Apklausta liudytoja dizainerė D. K. , įrenginėjusi ieškovams vidaus interjerą, nurodė, kad R. P. pažįsta iš ankstesnio objekto. Ji ir rekomendavo jį ieškovams, nes jos nuomone, šis žmogus dirbo labai gerai ir profesionaliai . Liudytoja tvirtino, kad jai sunku prisiminti, nes praėjo daug laiko. Ji kontaktavo su ieškovų name dirbančiais žmonėmis, bet nežinojo kur jie dirba. Užsakovai jai dėl „Rimidus“ nesiskundė ir liudytoja nežino ar ieškovams dirbo R. P. vadovaujama bendrovė.

Liudytojas D. M. yra buvęs ieškovų kaimynas. Su P. bendravo dėl tvoros, dėl vidaus įrengimo asmeniškai nebendravo. P. matė gal 2-3 kartus. Su juo ir ieškovais bendrai šnekėjo dėl tvoros ir gal dar vieną kartą. Su kitais dirbančiais žmonėmis nebendravo.

Į bylą išreikalautas Statybos darbų žurnalas taip pat nepatvirtina ieškovų pozicijos, kad darbus atliko atsakovė. Ieškovai teigia, kad statybos darbų vadovu buvo A. D., dirbęs UAB „Rimidus“. Šiame žurnale iš tiesų yra užfiksuota, jog statybos darbų laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d. statybos darbų vadovu buvo statybos inžinierius A. D.. Tačiau nei statybos darbų rangovo atsakingųjų sąraše, kur yra skiltis „Įmones pavadinimas“ ( žurnalo 16 lapas), nei žurnalo II skyriuje (žurnalo 22-41 lapas) nėra atsakovės pavadinimo ( nėra apskritai įmonės pavadinimo, skirtingai nei prie G. L. pavardės, prie kurios nurodyta UAB“Jungtinių pajėgų namai“), o įrašyta tik A. D. pavardė. Iš Sodros išreikalauti duomenys rodo, kad aktualiu laikotarpiu šis asmuo dirbo keliose bendrovėse : UAB“Gutra“, UAB“Daugstata“ ir nuo 2007-07-02 iki 2009-05-11 dirbo UAB“Rimidus“. Tačiau manytina, jog Statybos darbų žurnale esantys duomenys nepatvirtina, kad ieškovų name A. D. dirbo kaip UAB“Rimidus „ darbuotojas dar ir dėl to, jog pagal ieškovų pateiktą Statybos rangos sutartį darbai turėjo būti baigti 2009 m. gegužės 1 d., o įrašai žurnale rodo, kad darbai buvo baigti 2009 m. birželio 1 d. (bylos nagrinėjimo metu ieškovai nurodė dar vieną datą – 2009 m. pabaigą), tuo tarpu pagal Sodros duomenis A. D. UAB „Rimidus dirbo iki 2009 m. gegužės 11 d.

Dėl ieškovų pateiktų sąskaitų – faktūrų, išrašytų atsakovės vardu

Visų pirma, byloje nagrinėjamas ginčas dėl nekokybiškai atliktų darbų, o ne dėl medžiagų. Sąskaitas UAB“Santera“ ir UAB“Gedimex“ išrašė bendrovei “Rimidus“ už statybines medžiagas. Atsakovės atstovai paaiškino, kad „Rimidus „ direktorius R. P., kaip fizinis asmuo, atsidėkodamas ieškovams už pagalbą jo sirgusiai dukrai, asmeniškai, kaip fizinis asmuo kontroliavo darbus ir medžiagų įsigijimą. Sąskaitos – faktūros už įvairias medžiagas buvo išrašomos bendrovės vardu ir jis, kaip direktorius jas paimdavo, tokiu būdu kontroliuodamas medžiagų ir piniginių srautų pagrįstuma , tačiau jokių pinigų nemokėdavo, nes atsiskaitydavo patys ieškovai, nes jis tas sąskaitas perduodavo jiems ( ieškovai jas ir pateikė į bylą). Šiose sąskaitose pirkėju įvardinto UAB“Rimidus“ rekvizitai yra užbraukti. Ieškovai nepateikė duomenų, kad šias sąskaitas apmokėjo atsakovė, todėl labiau tikėtini atsakovės atstovų paaiškinimai dėl šių sąskaitų atsiradimo , paneigiantys ieškovų poziciją apie atsakovės ieškovams atlikinėtus statybos darbus.

Byloje yra vienintelė PVM sąskaita- faktūra, siejanti ginčo šalis, kurią tiesiogiai ieškovei R. B. išrašė UAB „Rimidus“. Tačiau pastaroji sąskaitą yra neaktuali, kadangi išrašyta ne už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, o už ieškovų iš atsakovės pirktas grindų trinkeles, vejos bordiūro elementus, gatvės bordiūrus. Sąskaita išrašyta 2009 m. birželio 8 d., tuo tarpu pagal 2009 m. vasario 2 d. Statybos darbų sutartį atsakovė darbus turėjo būti atlikti iki 2009 m. gegužės 1 d., o Statybos darbų žurnalo duomenimis statybos darbai buvo pabaigti iki 2009 m. birželio 1 d.

Ieškovai neįrodė ir prašomos priteisti defektų šalinimo išlaidų sumos. Savo reikalavimą jie grindžia UAB „Statauta“ 2017 m. balandžio 27 d. sudarytu Defektacijos aktu, kuriame užfiksuoti defektai ir jų priežastys bei šios bendrovės Pasiūlymu Nr.02. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog bendrovės sudarytuose dokumentuose kalbama tik apie terasas ir balkonus, nors ieškinyje be balkonų ir terasos defektų nurodomi ir tokie defektai kaip ištrupėjęs namo pirmojo aukšto pamato tinkas šiaurinėje dalyje, tinko suskilinėjimas antrojo aukšto sienos rytinėje dalyje, antrojo aukšto tinko spalvos išblukimas, nebaigtas mūryti ventiliacinis kaminėlis ir šių įvardintų defektų egzistavimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovai pripažino, kad namą statė ne atsakovė, tačiau jie neturi ne tik jokių Atliktų darbų priėmimo aktų, tačiau neturi net ir su statytoju sudarytos Statybos rangos sutarties, todėl visiškai neaišku kokiu pagrindu ieškovai šių darbų nekokybiškumą priskiria atsakovei. Atsakovės direktorius R. P. patvirtino, kad ventiliacinį kaminėlį mūrijo namą stačiusi bendrovė. Įvertinus tai, kad namas baigtas įrenginėti 2009 m. pabaigoje ( pripažintas tinkamu naudoti 2009-12-17 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-918) suprantama, kad per tuos metus tinko spalva galėjo išblukti, o sienų tinkas galėjo įtrūkti nuo nekokybiškai sumūrytos sienos.

Ieškovai tiek ieškinyje, tiek atsakovei 2017 m. gegužės 9 d. ir gegužės 31 d. siųstose pretenzijose nurodė, kad pašalinti statybos darbų trūkumams jie užsakė UAB“Statauta“. Ši bendrovė surašė Defektacijos aktą, kuriame ir nurodė trūkumus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai teigė, kad defektai šiuo metu yra pradėti šalinti ir šiuos darbus atlieka būtent UAB „Statauta“ pagal sutartį. Defektai dar nebaigti šalinti, viso jau išleista apie 6000 Eurų. 2018 m. kovo 7 d. nutartimi buvo taikyta įrodymo užtikrinimo priemonė tikslu konstatuoti faktines aplinkybes ir užfiksuoti ieškovų nurodytų defektų būklę ( ar defektai pašalinti). 2018 m. kovo 16 d. antstolio surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuojama, jog vizualiai apžiūrėjus nebuvo matomi akivaizdūs trūkumai nei prie namo įėjimo įrengtoje prieangio aikštelėje, nei terasoje, nei balkonuose. Kaip rodo UAB „Statauta“ sudaryto Pasiūlymo Nr.2 turinys, siūloma defektus šalinti ne analogišku būdu klijuojant plyteles, o montuojant WPC terasines bei klojant klinkerio plyteles, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad šiuo ieškiniu ieškovai siekia ne prisiteisti defektų šalinimo , o turto pagerinimo išlaidas.

Teismui įpareigojus pateikti su defektų šalinimu susijusius duomenis paaiškėjo, jog lauko terasų montavimo darbams atlikti pasamdyta visai ne UAB“Statauta“, o fizinis asmuo R. B., dirbantis pagal verslo liudijimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbų atlikimo sutartis su šiuo asmeniu sudaryta 2017 m. balandžio 18 d., o Defektacijos aktas surašytas 2017 m. balandžio 27 d. Sutartyje yra minimas priedas: 2017-02-06 pasiūlymas Nr.2. Tačiau byloje yra pateiktas tik vienas 2017-02-06 Pasiūlymas Nr.2 atlikti terasos įrengimo darbus, kurį sudarė UAB“Statauta“. Kaip darbus atliekantis asmuo R. B. susijęs su UAB“Satatuta“, kodėl šis asmuo prie savo sutarties pateikė tikėtina 2017- 02 -06 UAB“Statauta“ parengtą pasiūlymą ieškovai neatskleidė. Ieškovai nepateikė ir jokių įrodymų, kad defektų šalinimo darbams jie jau yra apmokėję 6 000 Eurų teigdami, jog atsiskaitymo už defektų šalinimo darbus faktui pagrįsti įrodymų taip pat neturi.

Įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t.y. įrodymas turi paneigti arba patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovai nevykdė įstatymų leidėjo Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Jų pozicija nuo pat ieškinio pateikimo dienos buvo nenuosekli: nurodė, kad atsakovė statė namą, bet paaiškėjo, jog statė namą kita bendrovė. Ieškovai neatskleidė namo statytojo, nepateikė su juo sudarytų sutarčių ir atliktų darbų priėmimo aktų teigdami, kad dokumentų neturi, tuo apsunkinat darbų ciklo , nuo kurio darbus perėmė atsakovė, nustatymą. Ir nors ieškinį grindė 2009 m. vasario 2 d. sutartimi ir 2009 m. sausio 12 d. sąmata, tačiau paaiškėjo, kad buvo du variantai tiek sutarties, tiek sąmatos su skirtingomis darbų kainomis. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai pareiškė, kad jie sutarčių neskaitė, jomis nesivadovavo, darbų buvo atlikta didesnės apimties ir už didesnę pinigų sumą, o tarpusavio santykiai buvo grįsti tik žodiniais susitarimais. Savo teiginių, jog atsakovė po jai įteikto rašto 2013 m. gegužės 10 d. dėl paaiškėjusių defektų buvo pradėjusi juos šalinti , taip patvirtindama ir faktą, kad ji atliko darbus ir yra atsakinga už jų kokybę, nepagrindė jokiais įrodymais. Nors teigė, kad defektų šalinimo darbų apimtį ir kainą nustatė ir darbus atliko UAB“Statauta“, kuriai yra sumokėta apie 6 000 Eurų, tačiau išreikalavus duomenis paaiškėjo, kad sutartis dėl terasų įrengimo dar iki Defektacijos akto sudarymo pasirašyta su fiziniu asmeniu, o ieškovai vėl negali pateikti apmokėjimo dokumentų.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant šalių ginčą taikytina teisės doktrinoje pripažįstama contra spoliatorem prezumpcija. Dėl šios prezumpcijos taikymo kasacinis teismas suformuotoje teisminėje praktikoje yra pasisakęs, jog šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-66/2015, 3K-3-89-378/2017). Kadangi ieškovai nepagrindė įrodymais , jog jie ir atsakovė buvo statybos rangos teisinių santykių subjektais, kad atsakovė darbą atliko su trūkumais, nepagrindė objektyviais ir patikimais įrodymais darbų trūkumų šalinimui reikalingos pinigų sumos, ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinys atmestinas ir kitu pagrindu – atsakovės reikalavimu pritaikius ieškinio senaties terminą (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos t.y. nuo to dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą ( Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog rangovas atsako už defektus, jei jie buvo nustatyti per 5 metus nuo atliktų darbų perdavimo užsakovui dienos. Ši įstatyminė nuostata buvo perkelta ir į sutarties 23 punktą, todėl nesutiktina su ieškovų pozicija dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo nuo 2013 -03-10 pretenzijos pareiškimo, nes tai turėjo būti padaryta per 5 metus nuo darbų perdavimo dienos. Juolab, jog dėl aukščiau paminėtų argumentų teismas šio rašto nelaiko pretenzija ir byloje nėra jokių įrodymų, kad po šio rašto gavimo atsakovė būtų pradėjusi šalinti trūkumus.

Nagrinėjamu atveju nesant atliktų darbų perdavimo akto net neįmanoma nustatyti tikslios garantinio termino pradžios, tačiau net ir darant prielaidą, kad darbai pagal šalių žodinį susitarimą buvo pabaigti 2009 m. pabaigoje akivaizdu, kad kreipdamiesi į teismą su ieškiniu tik 2017 m. liepos 17 d. ieškovai ieškinio senaties terminą praleido.

Įstatymų leidėjas numatė galimybę atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas pripažįsta, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio kodekso 1.313 straipsnio 2 dalis). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis , sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamomis tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmenų valios. Turi būti nustatytos svarbių aplinkybių atsiradimo momentas, jų egzistavimo trukmė, įvertinta ar asmuo kreipėsi per protingą terminą.

Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos interesų pusiausvyros užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Turi būti nustatomos svarbių aplinkybių atsiradimo momentas, jų egzistavimo trukmė, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą terminą. Konkrečiam atvejui taikyti individualūs sąžiningo, atidaus, rūpestingo elgesio standartai.

Ieškovai savo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą grindė tuo, jog 2013 m. gegužės 10 d. jiems pareiškus pretenziją atsakovė raštu iki dabar neatsakė, o jie, tikėdamiesi atsakovės bendradarbiavimo, neskubėjo naudotis teisminiu savo teisių gynimo būdu. Ieškovai patys pripažino, kad defektai pradėjo matytis dar 2010 m., tačiau net ir raštą, kurį laiko kaip pretenziją atsakovei, jie parašė tik 2013 m., o teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2017 m. liepos 17 d.. Atsižvelgiant į tai ieškovų nurodytos ieškinio senaties terimo praleidimo priežastys - pasitikėjimas atsakove, sąlygojęs neskubėjimą ginti savo teisių nelaikytinomis svarbiomis priežastimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį atmetus iš ieškovų atsakovei priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi bei pašto išlaidos valstybei (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio n1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 264-270 straipsniais,

nuspren dž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rimidus“ įmonės kodas 300643490 po 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų .

Priteisti iš ieškovų R. B. bei A. B. po 7 Eur ( septynis eurus) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.