Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. T. ir R. P., trečiajam asmeniui S. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovai V. T. ir R. P. yra M. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovų šeima 2014 m. rugsėjo 11 d. įrašyta į Panevėžio rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus apskaitą dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos. 2018 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu iš atsakovų V. T. ir R. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 100,00 Eur, mokamas kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. 2018 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams M. T. ir L. T. nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirtas vaikų senelis S. T.. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su S. T. jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, globojamo vaiko aplankymo aktais, ugdymo ir gydymo įstaigų raštais, ieškovo atstovės, šalių atstovų paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovai V. T. ir R. P. savo nepilnamečiais vaikais M. T. ir L. T. tinkamai nesirūpina, neturi pastovių pajamų, pastovios gyvenamosios vietos, išlaikymo vaikams periodiškai neteikia. V. T. su vaikais retkarčiais bendrauja, juos aplanko, paskambina, tačiau negeba su jais užmegzti ir palaikyti emocinio ryšio. R. P. su vaikais praktiškai nebendrauja, jais nesidomi, nelanko. Nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena pas senelius S. T. (atsakovės V. T. tėvą) ir jo sutuoktinę. Atsakovai yra nusišalinę nuo savo, kaip tėvų, pareigų vykdymo, nepilnamečių vaikų auginimo, atsakovų bendravimas su vaikais nėra artimas, atsakovų socialiniai ryšiai ir santykiai su vaikais jau ilgą laiką yra nepakankami. Nors atsakovė V. T. epizodiškai bendrauja su sūnumis, tačiau nerodo didelio susidomėjimo sūnų sveikata, ugdymu, jų gerove ir laisvalaikiu. Atsakovų įgūdžiai rūpintis vaikais yra abejotini ir nepakankami. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovų norą ir siekį atkurti ryšius su nepilnamečiais vaikais. Tarp atsakovų ir nepilnamečių vaikų nėra užsimezgęs glaudus emocinis ryšys, kadangi patys vaikai nori likti gyventi pas senelius. Manytina, kad atsakovai dėl savo kaltės, t. y. dėl pasirinkto gyvenimo būdo ir prioritetų, nesant jokių objektyvių priežasčių, nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų, nesirūpindami vaikų priežiūra, sveikata, auklėjimu, tėvų valdžią yra panaudoję priešingai vaikų interesams ir nėra duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti. Atsakovai šiuo metu gyvena skyrium nuo vaikų, vaikus retkarčiais aplanko arba visai nelanko, jų neaugina, nesirūpina jų auklėjimu, sveikata, mokymusi, su vaikais beveik nebendrauja, išlaikymo praktiškai neteikia. Pagrindo tikėtis, kad situacija pasikeis, nėra, kadangi ši situacija tęsiasi ilgą laiką – nuo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo dėl laiko tėvų valdžios apribojimo priėmimo, atsakovų elgesys praktiškai nepasikeitė, atsakovai įstatyminės pareigos rūpintis vaikais nevykdo, tęsia įprastinį jiems gyvenimo būdą, nededa jokių pastangų atkurti ryšį su vaikais, todėl darytina išvada, kad jie visiškai nevykdo savo, kaip tėvų, pareigų jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jais nesirūpina. Visa nepilnamečių vaikų priežiūra šiuo metu tenka seneliams, pas kuriuos nepilnamečiai vaikai gyvena.

Nagrinėjamoje byloje teismo nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo abejoti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo: rūpinimasis ir bendravimas su vaikais yra arba visiškai nutrūkęs arba epizodinis, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius atsakovų veiksmus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovams būtų buvę trukdoma bendrauti su vaikais, pasirūpinti jų poreikiais. Kartu pažymėtina, kad nėra duomenų apie atsakovų asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie įtikinamai parodytų nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi vaikais. Patys atsakovai pripažįsta, kad neturi galimybių tinkamai pasirūpinti savo vaikais.

Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti - pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos, o ne tik tada, kai vaikas yra aplankomas trumpu laiko tarpu. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Kaip minėta, atsakovai sūnumis tinkamai nesirūpina, nesidomi jų sveikata bei ugdymu, praktiškai visiškai su jais nebendrauja. Teismas tokį atsakovų elgesį pripažįsta kaip kaltą vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir jais rūpintis (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad vaikų tėvai visiškai nesirūpina vaikais ir yra nusišalinę nuo jų auklėjimo, priežiūros, ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vienintelė vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas.

Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovai sąmoningai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, jais nesirūpina ir tokių galimybių objektyviai neturi. Darytina išvada, kad atsakovai savo elgesiu neįgyvendina tėvų valdžios, nustatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje: dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nėra duomenų, kad ateityje jų elgesys galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į ieškovo teiktus argumentus, nepilnamečių vaikų interesus, atsakovams V. T. ir R. P. taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jų nepilnamečių vaikų M. T. ir L. T. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Atsakovams išaiškinama, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Taip pat, išaiškinama, kad apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Kiti klausimai (globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo) jau išspręsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šioje byloje nebespręstini. Pripažintina, kad paskirtas nepilnamečių vaikų nuolatiniu globėju S. T. yra pajėgus ir toliau užtikrinti sveikas ir saugias, stabilias gyvenimo ir ugdymo sąlygas vaikams. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad S. T. paskyrimas nepilnamečių vaikų globėju neatitiktų vaikų interesų, todėl M. T. ir L. T. nustatyta globa lieka nepakeista, jų globėju ir turto administratoriumi paliekant S. T. (CPK 185 straipsnis, 504 straipsnis).

Civilinio proceso įstatymas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Todėl iš atsakovų nepriteistinas žyminis mokestis.

Remiantis CPK 88, 93, 96 straipsniais, patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas tiektinas atsakovų turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos byloje atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečių vaikų M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dėl tėvų vadžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.