Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai – advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajam V. P., specialistui S. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim.(duomenys neskelbtini) Jonavos raj., LR pil., rusas, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. 4-2 (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Jonavos rajone, gyvenantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Jonavos r., teistas :

1. 1983-02-21 pagal LR BK 118 str. 3d.;

2. 2001-04-02 pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. l d.;

3. 2012-05-30 pagal LR BK 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo;

4. 2014-02-10 pagal LR BK 140 str. 2 d. 2 metams laisvės apribojimo, pritaikius BK 64-1 str., bausmė sumažinta iki 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 573/14(02) matyti, jog A. P. mirties priežastis yra durtinis-pjautinis kiauryminis kairės juosmens pusės sužalojimas, storosios žarnos nusileidžiančiosios dalies kiaurinis pažeidimas. Komplikacijų (žaizdos supūliavimas ir išsiskyrimas, storosios žarnos nusileidžiančiosios dalies siūlių disekacija bei atokiųjų infekcijų komplikacijų) išsivystymui esminės įtakos turėjo faktas, kad A. P. septintą stacionarizavimo dieną savavališkai pasišalino iš stacionaro, nepakankamai sugijus sužalojimams bei operaciniams pjūviams, o taip pat nebaigus antibiotikoterapijos kurso ir nepašalinus dreno iš pilvaplėvės ertmė.

Specialistas konstatavo, jog sprendžiant pagal turimų duomenų visumą, tikėtina, kad sužalojimas A. P. padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, vienu trauminiu poveikiu į kairę juosmens pusę. Žalojančio daikto ar įrankio savybių pagal turimus duomenis tiksliau detalizuoti negalima. Sprendžiant pagal durtinio pjautinio sužalojimo pobūdį, tikėtinas jo padarymo laikas keletas-keliolika valandų iki pirmo patekimo į stacionarą. Konstatuotas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir šiuo atveju, per komplikacijas, tapo mirties priežastimi. Komplikacijų išsivystymą praktiškai lėmė savavališkas pasišalinimas iš stacionaro septintą gydymo parą nebaigus gydymo. Jokių duomenų apie kitus mechaninius sužalojimus, galimai padarytus artimu durtinio pjautinio sužalojimo padarymui laiku, nėra;

2014-05-19 21 val. įraše stacionarizuojant A. P., gydytojas pažymėjo, kad jis yra neblaivus (1 t. 50-56 b.l.).

Išvadą specialistas patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, nurodęs, jog nukentėjusiojo mirčiai, patogenetiškai vertinant, visko pradžia buvo durtinis pjautinis kiauryminis sužalojimas. Pirminė grandis - durtinis pjautinis sužalojimas, kurio metu buvo sužalota žarna. Tačiau lemiamą reikšmę mirčiai turėjo po to kilusios komplikacijos, nes A. P. buvo operuotas, jam taikyti antibiotikai. Jis nesilaikė gydymo režimo, medikų nurodymų, pats trukdė gydymui, iš gydymo įstaigos savavališkai pasišalino, nors pas jį dar pilve buvo drenai - šlangutės, įdėti dėl to, jog nebuvo galutinai sugijusi žaizda. Gydymas netoli dar buvo pažengęs, o nesilaikant gydymo režimo, išsiskyrė pjūvis storosios žarnos, kuri buvo susiūta operacijos metu, o drenus A. P. išsitraukė pats. Todėl gavosi atviri infekcijos vartai ir esminės aplinkybės, kurios sąlygojo sužalojimo komplikacijas, buvo gydymo režimo nesilaikymas.

Specialistas tvirtino, jog pagal visus medicinos kanonus, jo nurodyta mirties priežastis - durtinis pjautinis sužalojimas, tačiau režimo nesilaikymas ir dėl to prasidėjusios komplikacijos ir buvo esminė aplinkybė, nulėmusi A. P. mirtį. Pagal medicininius duomenis, infekcija buvo jam dar būnant gydymo įstaigoje, nes buvo pažeista žarna, kadangi buvo atidaryta pilvo ertmė operuojant. Vėliau viskas susitvarkė, nes buvo naudoti medikamentai. Ar infekcija būtų išlikusi, jei A. P. būtų likęs gydymo įstaigoje, konkrečiai pasakyti negalima. A. P. padarytas durtinis sužalojimas buvo pavojingas gyvybei, komplikacijos galėjo išsivystyti ir be A. P. pagalbos, tačiau šiuo atveju prie to labai daug prisidėjo pats sužalotasis. Kadangi sužalojimas buvo pavojingas gyvybei, o pats žmogus nesigydė, jis dėl komplikacijų numirė, o atskirti, kas konkrečiai nulėmė mirtį - ar sužalojimas, ar komplikacijos, nėra galimybės. Specialisto nuomone, tai, jog sužalojimas taip toli nuėjo, buvo didelis ligonio indėlis.

2014-05-19 įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) g. prie 4-jo ir 2-jo namų, (duomenys neskelbtini) k., Jonavos r. paimtas raudonos spalvos sutepimo pavyzdys nuo varnalėšos lapo prie garažo bei sportinės kelnės, rastos ant suolelio prie 2-jo namo antros laiptinės (1 t. 7-13 b. l.)

Iš VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 226/14(01) matyti, kad nuoplovoje nuo žolės, rastas A. P. kraujas su 99,99999999999999993 % tikimybe; ant G. M. džinsinių kelnių rastas G. M. kraujas su 99,9999999999999996 tikimybe; ant G. M. marškinėlių rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau pasakyti, kam jis priklauso, negalima, nes atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkančių asmens identifikavimui, negauta; ant šešių peilių bei ylos, žmogaus kraujo nerasta; ant G. M. megztinio dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (1 t. 20-25 b.l.).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1156/14(02) (tyrimas atliktas 2014-05-21) patvirtina, kad G. M. buvo nustatyti sužalojimai: nubrozdinimai kairio dilbio nugarinėje vidurinėje bei viršutinėje dalyse, dešinio dilbio nugarinėje viršutinėje dalyje, dešinio dilbio vidinėje vidurinėje bei apatinėje dalyse, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio kelio priekinėje dalyje, kurie galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais) ir galėjo būti padaryti prieš daugiau nei parą iki teismo medicininės apžiūros. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas neleidžia nustatyti, ar jie padaryti vienu, ar keliais įrankiais; jie galėjo būti padaryti ir savigynos metu;

Sužalojimai išsidėstę penkiose srityse, todėl galima teigti, kad jie galėjo būti padaryti penkių (ar daugiau) kontaktų: vienas – į kairio dilbio nugarinę vidurinę bei viršutinę dalis, padarant nubrozdinimus; vienas – į dešinio dilbio nugarinę viršutinę dalį, padarant nubrozdinimą; vienas – į dešinio dilbio vidinę vidurinę bei apatinę dalis, padarant nubrozdinimus; vienas – į dešinės plaštakos nugarinį paviršių, pararant nubrozdinimus; vienas – į dešinio kelio priekinę dalį, padarant nubrozdinimą. Sužalojimų vaizdas neleidžia nustatyti jų padarymo eiliškumo. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant daiktu (-ais) ir/arba atsitrenkiant į daiktą (-us). Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t. 59-60 b.l.).

VTPT Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-08-28 specialisto išvadoje Nr. 94TPK-158/2014 nurodyta, kad G. M. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (2 t. 65 b.l.).

2014-05-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos ir išimtos pas LSMUL VšĮ Kauno klinikų sandėlininkę bei 2014-09-17 apžiūrėtos sportinės kelnės, rastos ir paimtos 2014-05-19 įvykio vietos apžiūros metu ant suolelio prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 2 antrosios laiptinės, (duomenys neskelbtini) k., Jonavos r., taip pat A. P. trumpikės (šortai) ir kojinės (1 t. 14-15, 32-33 b.l.).

2014-05-19 daiktų dokumentų pateikimo protokolu O. R. pateikė 6 vnt. peilių (1 t. 113 b.l.), kurie apžiūrėti ir prijungti prie bylos.

2014-05-20 protokolu - liudytojas S. T. pateikė daiktą, paimtą iš G. M. 2014-05-19 dalinės apžiūros metu t.y. daiktą, panašų į ylą, (1 t. 149 b.l.).

2014 -05-19 protokolu G. M. pateikė savo šlapius marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsines kelnes ir megztinį (2 t. 56 b.l.).

Iš 2014 m. liepos 23 d. pokalbio suvestinės matyti, kad greitąją medicinos pagalbą A. P. 2014-05-19 19.55 val. mobiliojo ryšio telefonu Nr. 8 630 42785 iškvietė A. S. (1 t. 66-68 b.l.).

Visuma teisme ištirtų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymu patvirtina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad A. P. 2014 m. gegužės 19 d. apie 19 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. 4 (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Jonavos r., peiliu sužalojo ir durtinį-pjautinį kiauryminį kairės juosmens pusės sužalojimą padarė kaltinamasis G. M., o ne kitas asmuo. Tačiau negalima sutikti su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad veiksmus, kuriais buvo sužalotas A. P., G. M. atliko dėl to, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, bei, kad peiliu A. P. jis dūrė kerštaudamas dėl asmeninių konfliktų ir nesutarimų.

Iš teisme aptartų įrodymų akivaizdu, jog konfliktas, pasibaigęs kūno sužalojimu, prasidėjo ne kaltinamojo iniciatyva, dėl jo kaltės, o paties žuvusiojo A. P. valia t.y. pastarajam pradėjus mušti G. M.: pradžioje šiam einant iš parduotuvės į namus, o po to ir prie namų, kuomet A. P. jį prisivijo prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 4 ir pradėjo jo atžvilgiu smurtinius veiksmus. Specialisto išvada (2 t. 59-60 b. l.) patvirtina, kad būtent dėl A. P. smurtinių veiksmų G. M. atžvilgiu ir padarant ne mažiau penkis trauminius poveikius, pastarajam buvo padaryti nubrozdinimai kairio dilbio nugarinėje vidurinėje bei viršutinėje dalyse, dešinio dilbio nugarinėje viršutinėje dalyje, dešinio dilbio vidinėje vidurinėje bei apatinėje dalyse, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio kelio priekinėje dalyje. Byloje aptarti įrodymai patvirtina ir tai, jog po smurtinių veiksmų jo atžvilgiu t.y. po smūgių sudavimo į galvą bei kitas kūno vietas, A. M. grįžo į namus, kur vėl buvo A. P. užpultas ir mušamas. Tik antrą kartą juodu išskyrus kieme buvusiems liudytojams, G. M. nuėjo į namus(jo aiškinimu į malkinę), kur pasiėmė peilį, ir grįžo į kiemą. Ten tuo metu vis dar buvo A. P., jau daužęs mediniu pagaliu į namo palanges. Nors G. M., grįžęs į įvykio vietą rankoje turėjo peilį, tačiau, kaip matyti iš aptartų liudytojų parodymų, A. P. juo negrasino, nedūrė iš karto, kuomet vėl buvo puolamas A. P., nors turėjo galimybę tai padaryti. Peiliu A. P. į juosmens sritį jis dūrė tik tuomet, kai gulėjo pargriuvęs ant žemės, o pastarasis, užgriuvęs ant jo, apžergęs kaltinamojo krūtinę, smūgiavo G. M. į įvairias kūno vietas t.y. tiesiogiai atliko jo atžvilgiu smurtinius, į G. M. sveikatos sužalojimą nukreiptus veiksmus.

Lietuvos Respublikos Konstitucija apibrėžia žmogaus teises ir laisves, valstybė garantuoja jų apsaugą, tačiau visais atvejais apginti jas valstybės institucijų turimomis priemonėmis nėra galimybių, todėl baudžiamieji įstatymai suteikia teisę asmeniui gintis pačiam. Teismas, įvertinęs visumą teisme ištirtų bei šiame nuosprendyje aptartų įrodymų, daro išvadą, jog kaltinamasis G. M. nepadarė LR BK 129 str. 1d. numatytos veikos, nes veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl byla dėl šios veikos G. M. nutrauktina.

Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad veiksmai, padaryti esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami. Asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Būtinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu užpuolikui. Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos veiksmus, kurie yra pavojingi, kurie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus. Pavojingas kėsinimasis taip pat turi būti akivaizdus ir realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė. Kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobūdis (vertybės į kurias kėsinamasi – gyvybė, sveikata, orumas; kėsinimosi būdas, besikėsinančių asmenų skaičius, jų naudojamos priemonės, ginkluotumas, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.). Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala padaroma tik besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi; žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Naujasis Baudžiamasis kodeksas, įsigaliojęs 2003 m. gegužės 1 d., lyginant su anksčiau galiojusiais baudžiamaisiais įstatymais, praplėtė būtinosios ginties ribas, suteikė daugiau galimybių ginti save ar kitus asmenis nuo užpuolimo. Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Būtinosios ginties ribų peržengimu taip pat nelaikomi veiksmai, kuomet būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė užpuolikas. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų taikymas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įstatymas taip pat neriboja ir priemonių nuo pavojingo kėsinimosi. Asmuo, peržengęs būtinosios ginties ribas, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą už padarytą veiką, tačiau tokiais atvejais teismas gali skirti švelnesnę bausmę, negu nustato įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju G. M. neperžengė būtinosios ginties ribų, nes A. P. kaltinamojo atžvilgiu net kelis kartus buvo pradėjęs pavojingą kėsinimąsi į pastarojo sveikatą t.y. jį užpuolė einantį iš parduotuvės, sumušė, užpuolė grįžusį prie namų. Kaltinamajam jau trečią kartą traukiantis nuo užpuolimo ir kilusios grėsmės jo sveikatai bei nukritus ant žemės, užšoko ant gulinčio G. M., jį užgulė, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, dusino užspaudęs kaklą ranka. Šios aplinkybės buvo patvirtintos teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, nevienkartinis kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą buvo realiai pradėtas, akivaizdus, o ne tariamas ar išgalvotas. Kad jis buvo pavojingas, patvirtina ir sužalojimai, rasti kaltinamojo kūne tuoj po įvykio. Iš bylos duomenų matyti, kad A. P., beveik 10 metų jaunesnis ir gerokai fiziškai stipresnis, nei G. M., todėl apsiginti nuo A. P., besikėsinančio į jo sveikatą tuo metu, kuomet pastarasis sėdėjo ant gulinčio G. M. krūtinės ir mušė jį rankomis į įvairias kūno vietas, kitais būdais vargu ar buvo įmanoma. Tik tuomet gulintis ant nugaros ir peilį turintis G. M., panaudoto prieš jį smurto išdavoje panaudojo įrankį, kurį buvo atsinešęs t.y. vieną kartą durdamas A. P. į juosmenį. Teismo įsitikinimu, kėsinimosi į G. M. pobūdis, jo intensyvumas buvo pakankamai pavojingi G. M. sveikatai, todėl šiuo atveju, išvengti tokio kėsinimosi kitomis priemonėmis, kaltinamasis neturėjo galimybės pirmiausiai dėl to, jog buvo užgultas fiziškai stipresnio ir pavojingą sveikatai smurtą jo atžvilgiu naudojančio asmens.

Kiekvienas asmuo, gindamas save ar kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimo, gali prieš užpuoliką panaudoti tiek šaunamąjį ginklą, tiek ir nešaunamąjį ginklą. Priklausomai nuo užpuolimo pobūdžio ir ginamų vertybių, ribojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis. Praktikoje žinomi atvejai, kai asmenys, gindamiesi nuo įsibrovimo į būstą ar gindamiesi nuo gyvybei pavojingo kėsinimosi, mirtinai sužalojo užpuoliką ir dėl šių savo veiksmų nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Įstatymų leidėjas suteikė teisę kiekvienam asmeniui, besiginančiam nuo pavojingo sveikatai kėsinimosi, pasirinkti būdą, kad išvengti tokio kėsinimosi t.y. suteikė asmeniui teisę į būtinąją gintį LR BK 28 str. numatytomis sąlygomis. Atsižvelgus į visas teisme ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog neatsižvelgiant į tai, ar galėjo G. M. išvengti pavojingo savo sveikatai kėsinimosi kitais būdais, jo pasirinkta gynyba neviršijo būtinosios ginties sąlygų, todėl G. M. veiksmai nelaikytini nusikalstamais. Jis padarė baudžiamajame įstatyme - LR BK 129 str. 1d. numatyto nusikaltimo formaliai atitinkančią veiką, tačiau ją padarė gindamasis nuo realiai pradėto, akivaizdaus ir pavojingo kėsinimosi, todėl jis negali atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą, kadangi neperžengė būtinosios ginties ribų.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad po padaryto sunkaus kūno sužalojimo, A. P. buvo laiku suteikta kvalifikuota medicininė pagalba gydymo įstaigoje, grėsmė jo gyvybei jau realiai buvo praėjusi. Tik dėl neatsakingo požiūrio į savo sveikatą t.y. dėl to, kad A. P. savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos, pats savo noru nutraukė gydymo procesą, nevartojo jam paskirtų gydymo įstaigoje priešuždegiminių vaistų ir, netgi, savavališkai pašalino iš gyjančios žaizdos drenus, nulėmė, jog būtent atsinaujinęs uždegiminis procesas sukėlė nukentėjusiojo mirtį. Taigi, teismo nuomone, pagrindinė A. P. mirties priežastis buvo ne padarytas sužalojimas, o po jo sekęs neatsakingas paties nukentėjusiojo elgesys, nesirūpinimas savo sveikata, asocialaus gyvenimo būdo vedimas, dėl kurio ir kilo mirtinas pavojus jo sveikatai, sukėlęs jo mirtį.

Negalima sutikti ir su kaltinimo pozicija, kad G. M. sutrikdė visuomenės rimtį ir viešą tvarką tuo, kad viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, elgėsi įžūliai, kadangi tyčia, dėl asmeninių paskatų suduodamas A. P. vieną smūgį peiliu į kairę juosmens pusę bei padarydamas jam sužalojimus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai.

Teismas daro išvadą, jog toks kaltinimas yra nepagrįstas. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik nustačius ir konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė aptariamas pasekmes, turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai bet ir tai, ar būtent dėl kaltininko veiksmų, ar dėl jo kaltės realiai buvo sutrikdyta visuomeninė tvarka ar rimtis. Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą. G. M. buvo inkriminuoti įžūlūs veiksmai kaip BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas vienas iš alternatyvių požymių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu visuomenės negerbimu, demonstratyviu agresyvumu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti G. M. veiksmai nepagrįstai įvardinami kaip įžūlūs, nes byloje aptarti duomenys patvirtina, kad vieša tvarka buvo pažeista ne dėl kaltinamojo, o dėl nužudytojo kaltų veiksmų. Būtent A. P., o ne G. M. pažeidinėjo viešąją tvarką, nes mušė kaltinamąjį viešoje vietoje - gatvėje, po to persekiojo jį iki pat namų, kur vėl vartojo kaltinamojo atžvilgiu smurtą, o trečią kartą mušė jį jau gulintį ant žemės, po ko pastarasis, suduodamas peiliu nukentėjusiam, tik gynėsi nuo A. P. nusikalstamų veiksmų. Fizinį smurtą, dėl kurio viešoje vietoje buvę aplinkiniai galėjo pasijusti ir pasijuto šiurkščiai pažeminti bei šokiruoti, dėl kurio buvo nutrauktas jų poilsis, žmonėms sukeltas didelis išgąstis bei kilo sumaištis, buvo naudojamas ne iš kaltinamojo pusės ir jo iniciatyva, o iš paties sužalotojo pusės, kuris būtent ir atliko tokius viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus G. M. atžvilgiu. Gi kaltinamasis tokiems jo veiksmams tik pasipriešino, sužalodamas A. P., o toks pasipriešinimas smurtu, negali būti pripažintas viešosios tvarkos pažeidimu. Dėl šios priežasties kaltinimas veika numatyta LR BK 284 str. 1d. nepasitvirtino, o G. M. dėl šios veikos išteisintinas LR BPK 303 str. 5d. 1p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str., 28 str. 2d. , LR BPK 3 str. 1d. 9p., 2d., 254 str. 4d.

nusprendė:

G. M., kaltintą nusikalstama veika numatyta LR BK 284 str. 1 d., išteisinti, nepadarius šio nusikaltimo požymių turinčios nusikalstamos veikos (LR BPK 303 str. 5d. 1p. )

Vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, G. M. baudžiamąją bylą pagal kaltinimą nusikalstama veika numatyta LR BK 129 str. 1d. (dėl A. P. nužudymo) nutraukti, nustačius LR BK 28 str. numatytą baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę-būtinąją gintį.

Vadovaujantis LR BPK 309 str. 1d. 2p., panaikinti G. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nedelsiant paleidžiant jį teismo posėdžių salėje, o iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti G. M. 2014-06-04 prokuroro nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-sportines kelnes, rastas ir paimtos įvykio vietoje, A. P. trumpikes (šortus), kojines, sutepimo pavyzdį nuo varnalėšos lapo, lyginamąjį G. M. seilių pavyzdį – sunaikinti;

- 6 vnt. peilių, ylą, G. M. marškinėlius trumpomis rankovėmis, džinsines kelnes, megztinį-gražinti G. M.;

- kompaktinę plokštelę su 2014-05-19 GMP kvietimo garso įrašu, perduoti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.