Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Aleksui Navickui,

dalyvaujant ieškovui V. V. S., jo atstovui adv. V. Martišiui, atsakovų atstovei adv. E. Davidavičiūtei,

išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovams V. Z., A. Z., A. M., N. M., M. Z., I. Z. dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė

Pirkimo- pardavimo sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios atskleistų atsakovų pareigą ją sudaryti. Be to, V. Z. ir A. Z. ir toliau gyvena Pirkimo-pardavimo sutartimi parduotame name, kas suponuoja, jog Pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, kuriuo buvo siekiama ne faktiškai perduoti nuosavybės teisę, bet tik dėl akių pakeisti daiktų savininką.

Ieškovas nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme neprašė jo skolininkų turtui taikyti arešto, nes tuo metu turto areštas jau buvo pritaikytas ne vieno antstolio vykdomose bylose dėl kitų įsiskolinimų. Tuo tarpu, Atsakovai V. Z. ir A. Z. pasinaudoję jiems palankia aplinkybe, kad 2014 m. birželio mėn. buvo nuimtas turto areštas, nedelsiant jį perleido kitiems atsakovams. Atsakovai Pirkimo-pardavimo sutartį sudarė jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, sutartį sudarė su savo vaikais ir jų sutuoktiniais. Atsakovai V. Z. ir A. Z. dar iki Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas tuo pačiu adresu, kuriame yra Pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas namas.

Pirkimo-pardavimo sutarties 2.1. punkte nurodyta, kad Atsakovai turtą pirko už neva 60 756,49 EUR bendrą kainą, kurią pirkėjai sumokėjo lygiomis dalimis prieš patvirtinant sutartį. Pirkimo kaina galbūt iš viso nebuvo sumokėta arba buvo sumokėta grynaisiais pinigais, kuriuos Atsakovai slepia nuo Ieškovo, nes nepaisant Pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo, Atsakovai taip ir negrąžino Ieškovui priteistos skolos, o Pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių teisių ir pareigų. Atsakovų V. Z. ir A. Z. vaikai negalėjo nežinoti apie teisme nagrinėjamą bylą dėl skolos priteisimo, todėl atsakovai laikomi nesąžiningais. Šiuo atveju galioja įstatyminė nesąžiningumo prezumpcija.

Antstolis Irmantas Gaidelis vykdydamas Vilniaus m. I apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2006 m. gruodžio 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 493V/2006 išieškant 144.780,00 Lt skolą iš skolininko A. Z. komercinės įmonės „(duomenys neskelbtini)", nukreipė išieškojimą į atsakovės V. Z. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus ir buvo paskelbęs varžytines, kurias laimėjo atsakovė A. M. (buvusi pavardė Z.). Ši atsakovė visą turto kainą įmokėjo dalimis, t.y. iš pradžių įmokėjo 24.000,00 Lt sumą, 2007 m. rugpjūčio 21 d. sumokėjo dar dalį, t.y. 65.000,00 Lt mokėtinos įmokos antstoliui, vėliau papildomai įmokėjo likusią sumą, t.y. 55.780,00 Lt. Tačiau nors antstolis po visos turto kainos sumokėjimo turėjo surašyti iš varžytinių parduoto turto pardavimo aktą, jis to nepadarė, nes atsakovė A. M. (buvusi pavardė Z.) ne iš karto sumokėjo reikiamą sumą. Kadangi faktiškai Nekilnojamojo turto perleidimo sandoris buvo įvykęs ir kaina už Nekilnojamąjį turtą jau buvo sumokėta, šalims neliko kito elgesio varianto, kaip tik sudaryti Pirkimo - pardavimo sutartį. Kadangi turtas buvo parduodamas iš varžytinių dar iki teismui priteisiant ieškovo naudai 87.282,70 Eur skolą, Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių.

Atsakovai, sudarę ieškovo ginčijamą sandorį, savo mokumo nepakeitė, kadangi dar iki ieškovo ir atsakovų ginčo teisme buvo paskelbtos varžytinės, kurių metu, t.y. 2007 m. buvo parduodamas Nekilnojamas turtas, varžytines laimėjo atsakovė A. M., kas reiškia, kad ar sudarius ginčijamą Pirkimo - pardavimo sutartį, ar antstoliui surašius iš varžytinių parduoto turto pardavimo aktą, kreditoriaus, t.y. ieškovo, galimybė patenkinti savo reikalavimą visiškai nepasikeitė, nes Nekilnojamas turtas nepriklausė atsakovams 2007 m.

Ieškovo reikalavimas dėl 87.282,70 Eur skolos yra patenkinamas iš atsakovės V. Z. darbo užmokesčio, kas reiškia, kad dėl ginčijamos Pirkimo - pardavimo sutarties skolininkai, netapo nemokiais.

2007 m. A. M. sumokėjo antstoliui 144.780,00 Lt įmoką, kuri antstolio buvo paskirstyta išieškotinai skolai padengti. Atsižvelgiant į tai, Atsakovai turėjo teisę perleisti Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą turtą A. M., kaip kreditorei, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl to, kad atsakovė A. M. po paskelbtų varžytinių jas laimėjo, o visą turto kainą įmokėjo dalimis. Nors varžytinių aktas nebuvo sudarytas, tačiau antstolis A. M. (buvusi pavardė Z.) jos įmokėtų pinigų negrąžino, o iš gautų lėšų atsiskaitė su Atsakovų I kreditoriais. Deklaruota gyvenamoji vieta tik patvirtina, kad atsakovė A. M. ir buvo laikoma Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto savininkė, įsigijusi turtą 2007 m. iš varžytinių.

Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne tik su atsakove A. M., kadangi kiti atsakovai prisidėjo finansiškai. Pavyzdžiui, atsakovas M. Z. net buvo sudaręs kelias Paskolų sutartis.

Pinigai buvo sumokėti dar 2007 m., tai patvirtina antstolio Irmanto Gaidelio 2014 m. birželio 12 d. pažyma. Atsakovai sudarydami Pirkimo-pardavimo sutartį, būtent ir siekė sukurti realias teises ir pareigas, t.y. užbaigti sandorį, kuris įvyko dar 2007 m. atsakovei A. M. (buvusi pavardė Z.) sumokėjus varžytinėse visą sumą.

Ieškovas apie savo tariamą teisės pažeidimą turėjo sužinoti nuo 2015 m. vasario 2 d., kai Pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota Valstybės įmonėje „Registrų centras". Ieškovai praleido ieškinio senaties terminą, nes reikalavimą teisme ieškovas turėjo pareikšti iki 2016 m. vasario 2 dienos, todėl prašė šioje byloje ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį.

Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo nuo antstolio pranešimo. Varžytinės neįvyko, nes už turto įsigijimą visa suma nebuvo sumokėta per nustatytą terminą, o tai, kad pirkėja sumokėtų pinigų neatsiėmė- jos pačios apsisprendimas. A. M. sumokėjo ne už turtą, o įvykdė prievolę už tėvus. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina yra mažesnė nei buvo nustatyta 2007 m. varžytinių metu, kas įrodo atsakovų nesąžiningumą.

Teismo posėdyje atsakovai prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ginčo sandoris atsakovų mokumo nepakeitė; jei butas nebūtų parduotas atsakovams, jis būtų parduotas iš kitų varžytinių, arba jis būtų perduotas hipotekos arba kitiems kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2015-03-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi (c.b. Nr. e2-4138-653/2016) buvo pakeistas 2014-05-27 Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovo V. V. S. ieškinys dėl 87 282,70 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų priteisimo. Pagal šio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą 2015-11-02 užvesta vykdomoji byla. Taigi, ieškovas yra atsakovų kreditorius, turintis neabejotiną galiojančią reikalavimo teisę, ginčo tarp šalių dėl kitoje byloje nustatytų prejudicinių faktų nėra. Kadangi atsakovų V. Z. ir A. Z. prievolės ieškovui įvykdymo terminas buvo suėjęs žymiai ankščiau, nei buvo sudaryta ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl atsakovų nurodyta aplinkybė, jog ginčo sandoris buvo sudarytas iki teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista skola iš atsakovų ieškovo naudai, įsiteisėjimo, neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių ir nepaneigia ieškovo galiojančios neabejotinos reikalavimo teisės buvimo fakto.

2016-01-25 patvarkymu antstolis D. Jonaitis nutarė informuoti išieškotoją (ieškovą) apie skolininkės V. Z. 2015-01-27 pirkimo pardavimo sandorį bei skolos išieškojimo galimybes (t.y. kad skola yra didelė, skolininkė nepateikė jokių duomenų, kad susidariusią skolą bus galima išieškoti per šešis mėnesius, kad turi dar vieną skolą).

Pagal CK 6.66 str. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šio straipsnio 1 d. numatytu pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Šioje byloje ieškovas ginčija 2015-01-27 pirkimo pardavimo sandorį actio Pauliana pagrindu. Ieškinys teismui pateiktas 2016-03-03. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį, kurio pradžią skaičiuoja nuo sandorio įregistravimo nekilnojamojo turto registre momento, t.y. nuo 2015 m. vasario 2 d.

Atsakovų prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas. Ieškovas neturėjo pareigos nuolat tikrinti viešajame registre duomenų dėl atsakovams priklausančio turto perleidimo, ieškovas savo, kaip kreditoriaus, teises tinkamai įgyvendino, inicijavęs priverstinio vykdymo procesą, todėl nėra pagrindo senaties termino skaičiuoti nuo atsakovų nurodytos datos. Kadangi apie sandorio sudarymą ieškovas sužinojo tik iš 2016-01-25 antstolio patvarkymo ir nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas apie šį sandorį sužinojo ankščiau, darytina išvada, kad senaties terminas skaičiuojamas būtent nuo šio pranešimo gavimo dienos. Dėl to darytina išvada, kad ieškovas vienerių metų senaties termino nepraleido.

2015-01-27 atsakovai V. Z. ir A. Z. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (pastatą gyvenamąjį namą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą - šiltnamį (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą- ūkinį pastatą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), kitus statinius - kiemo statinius (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) savo vaikams – A. M. ir M. Z.. Sutarties 1.2 p. nurodyta, kad turtas parduotas už bendrą 60 756,49 Eur kainą, kurią pirkėjai sumokėjo lygiomis dalimis prieš patvirtinant šią sutartį. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad parduotas turtas minėto sandorio pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po ½ dalį M. Z. ir I. Z. ir ½ dalį A. M. ir N. M., t.y. turtas perleistas V. Z. ir A. Z. vaikams ir jų sutuoktiniams.

Antstolio 2014-06-12 pažyma patvirtina, kad antstolis I. Gaidelis vykdė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Z. komercinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo S. J. naudai. Vykdant šį skolos išieškojimą buvo paskelbtos turto varžytinės, kurias laimėjo atsakovė A. M., tačiau už turtą ji pilnai neatsiskaitė. Jos įmokos, įmokėtos į antstolio depozitinę sąskaitą, jos pačios prašymu buvo paskirstytos išieškotojams. 2016-05-03 antstolio pažyma patvirtina, kad A. M. į antstolio sąskaitą skolos dengimui pagal vykdomąjį raštą Nr. 493V/2006 iš viso įmokėjo 158 337 Lt.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad turtas nebuvo parduotas iš varžytinių, nes varžytinių aktas nebuvo pasirašytas. Ginčo turtas buvo parduotas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Darytina išvada, kad turto perleidimas nėra susijęs su vykdomąja byla, nes teisės aktai nenumato tokio turto realizavimo būdo vykdant priverstinį išieškojimą. Be to, antstolio I. Gaidelio 2016-05-03 pažyma patvirtina, kad skola minėtoje vykdomojoje byloje buvo išieškota nerealizuojant įkeisto turto, nes turtas nebuvo parduotas iš varžytinių. Tokiu būdu A. M. mokėjimai į antstolio sąskaitą nebuvo atliekami už įsigytą turtą, nes mokėjimo metu ji jokio turto nebuvo įgijusi, tuo labiau vykdomojoje byloje ginčo turtas nebuvo realizuotas. Be to, praleidus terminą sumokėti už iš varžytinių parduodamą turtą, A. M. toliau laisva valia pervedinėjo lėšas į antstolio sąskaitą, neginčijo šių lėšų paskirstymo, tuo patvirtindama, jog vykdo savo tėvų V. Z. ir A. Z. prievolę jų kreditoriams.

Iš 2015-01-27 ginčo sutarties 3.1 p. matyti, jog nuosavybės teisė į ginčo turtą pirkėjams perėjo nuo šios sutarties pasirašymo ir patvirtinimo. Taigi, atsakovų argumentai, jog sandorio sudarymo pradžia yra 2007 m., kuomet turtas neva nebepriklausė ieškovo skolininkams, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad atsakovai vėliau susitarė dėl turto pirkimo-pardavimo, nepaneigia fakto, kad šis turtas buvo realizuotas bendra tvarka, o ne vykdomojoje byloje. Atsakovų argumentai, kad šis turtas galėjo būti parduotas iš kitų varžytinių arba, nepardavus, perduotas hipotekos kreditoriui, yra grindžiamos tik deklaratyviomis prielaidomis, tuo labiau, kad jos realiai nepasitvirtino, nes patys atsakovai pasirinko kitą disponavimo turtu ir atsiskaitymo su kitais kreditoriais būdą, todėl teismas šiais atsakovų argumentais nesivadovauja. Kadangi vienintelis atsakovų vertingas turtas, į kurį ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą vykdymo procese, buvo parduotas, o iš skolininkės darbo užmokesčio skola negalės būti išieškota per šešis mėnesius, darytina išvada, kad šis sandoris iš esmės sumažino atsakovų V. Z. ir A. Z. mokumą, tuo pačiu žymiai sumažino ieškovo galimybes išieškoti skolą iš skolininkų, todėl pažeidė ieškovo teises. Tokioje nemokumo faktinėje situacijoje skolininko sudarytas sandoris su trečiaisiais asmenimis (giminaičiais), kurių nesąžiningumas nėra paneigtas, nėra leidžiamas, esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Dėl analogiškų motyvų turtas negalėjo būtų perleistas ginčo sutartimi A. M., ir kaip V. Z. ir A. Z. kreditorei. Atsakovų nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015 nepatvirtina atsakovų atsikirtimų pagrįstumo, nes minėtoje byloje teismas konstatavo, jog kasacinio teismo praktika, aiškinanti skolininko teisę prioritetiškai atsiskaityti su vienu ar keliais kreditoriais, tais atvejais, kai įmonė (skolininkas) jau turi finansinių sunkumų, yra formuojama ta linkme, kad tokie sandoriai paprastai gali būti pateisinami tik tokiais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ar atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčo sandoris sudarytas atsakovams aiškiai suvokiant, jog, toks sandoris pažeis ieškovo interesus, nes, atsiskaičius su kitais kreditoriais iš A. M. įmokų, likęs skolininkų turtas būtų nukreiptas kitų kreditorių reikalavimams patenkinti. Taigi, šiuo atveju atsakovai nesiekė atsiskaityti su visais kreditoriais, priešingai, siekė išvengti atsiskaitymo su ieškovu, t.y. atsakovų elgesys neatitiko sąžiningo elgesio standarto, todėl negali būti pateisintas.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš antstolio I. Gaidelio pažymos, A. M. 158 337 Lt sumą (kartu su varžytinių dalyvio įmoka) mokėjo nuo 2007-07-17 iki 2014-06-11. Iš antstolio atžymos ant vykdomojo rašto matyti, jog vykdomoji byla Nr. 493V/2006 buvo užbaigta 2014-06-13, o lėšų paskirstymai kitiems kreditoriams (kaip nurodė atsakovų atstovė – UAB Finansinių konsultacijų biuras, H. Z., UAB „Finansinių konsultacijų biuras“) vyko 2007-2008 m., ką patvirtina išrašas iš antstolio sąskaitos. Taigi, ir vykdomosios bylos užbaigimas, ir atsiskaitymas su kitais kreditoriais įvyko žymiai ankščiau, nei buvo sudaryta ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, kas papildomai patvirtina, jog atsakovai neturėjo pareigos šią sutartį sudaryti vykdant išieškojimą kitų kreditorių naudai. Minėtos aplinkybės patvirtina ir tai, kad ginčo sutartis nėra susijusi su vykdymo procesu, o A. M. atlikti mokėjimai nebuvo susiję su ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu. Tą patvirtina ir po termino sumokėti visą sumą už varžytinėse parduodamą turtą pasibaigimo A. M. mokėjimo nurodymuose nurodyta mokėjimo paskirtis (už skolą pagal hipotekos skyriaus nutartį, vykdymo išlaidos), ir antstolio 2016-05-03 pažymoje nurodyti duomenys, jog įmokos į antstolio sąskaitą buvo įmokėtos būtent skolos dengimui.

Tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nei įpareigojo atsakovus sudaryti ginčo sandorį, nei įrodo ieškovo nerūpestingumą, priešingai, patvirtina, jog atsakovai nesąžiningai pasinaudojo situacija, kuomet, atsiskaičius su kitais kreditoriaus, perleido vienintelį turtą, iš kurio ieškovas galėjo patenkinti savo reikalavimus.

Kadangi turtas buvo parduotas artimiesiems giminaičiams, todėl pagal CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad atsakovai buvo nesąžiningi. Be to, atsakovai neginčijo, jog visi žinojo apie neįvykdytą reikalavimo teisę ieškovui, kas papildomai patvirtina, jog sudarydami sandorį, kuriuo buvo perleistas vienintelis turtas, iš kurio realiai ieškovas galėjo gauti savo reikalavimų patenkinimą, atsakovai buvo nesąžiningi.

Nustačius sandorio negaliojimo pagrindą pagal CK 6.66 str. 1 d., kiti ieškovo argumentai apie sandorio fiktyvumą, apie per mažą pardavimo kainą, yra pertekliniai, todėl dėl jų nepasisakoma.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta atsakovų 2015 m. sausio 27 d. sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. MK-692 negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu.

Byloje nenustatyta, kad atsakovams V. Z. ir A. Z. buvo sumokėta už parduotą turtą, o įmokų paskirtis, kaip buvo nustatyta, nebuvo susijusi su atsiskaitymu už parduotą turtą. Pažymėtina, kad ir šių įmokų įskaitymas už turto kainą pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises, suteikiant nepagrįstą prioritetą vienam kreditoriui – skolininkų artimai giminaitei, kuri žinojo apie ieškovo kreditorinį reikalavimą ir žinojo, kad, pardavus turtą, ieškovo reikalavimas nebus įvykdytas. Dėl to šioje situacijoje, taip pat atsižvelgiant į atsakovų nesąžiningumą, siekiant atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bei apginti ieškovo, kaip kreditoriaus, pažeistas teises, taikytinas šis restitucijos taikymo būdas (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str. 2 d.): atsakovams V. Z. ir A. Z. grąžinamas 2015-01-27 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas turtas, o ieškovui leidžiama nukreipti išieškojimą į 2015 m. sausio 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MK-692 perleistą turtą.

Ieškinį patenkinus visiškai, priteisti ieškovui V. V. S. iš atsakovų V. Z., A. Z., A. M., N. M., M. Z., I. Z. lygiomis dalimis 907 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1128 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270 str., 88 str.,93 str., 98 str., teismas

nusprendė

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovų V. Z., A. Z., A. M., M. Z. 2015 m. sausio 27 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. MK692) negaliojančia ir taikyti restituciją:

atsakovų V. Z. ir A. Z. nuosavybėn grąžinti minėtu sandoriu perleistą turtą, t. y. pastatą gyvenamąjį namą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą-garažą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą - šiltnamį (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą- ūkinį pastatą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), kitus statinius - kiemo statinius (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

leisti ieškovui V. V. S. nukreipti išieškojimą į minėtą 2015 m. sausio 27 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MK-692 perleistą turtą.

Priteisti ieškovui V. V. S. iš atsakovų V. Z., A. Z., A. M., N. M., M. Z., I. Z. lygiomis dalimis 907 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1128 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.