- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- I-2970-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00602-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „3RI“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Advokatai
- Aivaras Gylys
- Kategorijos
- 9.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Aivarui Gyliui ir atsakovo atstovui Linui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „3RI“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rezoliucinė dalis
Pareiškėja UAB „3RI“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2014-01-10 sprendimą Nr. 1A-13; 2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) 2013-10-30 supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 3KM19/13-0836S dalį, kuria nuspręsta:
a) Bendrovės 2012-11-05 deklaracijos Nr. 12LTPR2000IM00E983 33 langelyje papildomą nacionalinį prekės kodą pakeisti iš X305 į X304 ir taikyti 1 043 Lt / 1 000 l produkto akcizo tarifą;
b) už Bendrovės importuotas prekes, deklaruotas 2012-11-05 deklaracijoje Nr. 12LTPR2000IM00E983, perskaičiuoti akcizą nuo 4 307 Lt iki 65 704 Lt, o pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) nuo 16 777 Lt iki 30 407 Lt;
Žemesnės instancijos teismas
c) už Bendrovės importuotas prekes, deklaruotas 2012-11-05 deklaracijoje Nr. 12LTPR2000IM00E983, įregistruoti mokestinę nepriemoką – 61 433 Lt akcizą, 13 630 Lt PVM, 7 854 Lt baudą, 5 842 Lt akcizo delspinigių ir 1 296 Lt PVM delspinigių.
Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad ginčo byloje dėl to, kad jos importuota prekė klasifikuotina kodu KN38140090, nėra, nes ji yra ne kuras, o priedas į kurą, t. y. pagal Akcizų įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. laikytina kitu energetiniu produktu, todėl jai turėtų būti taikomas Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. nustatytas lengvatinis 73 Lt akcizo tarifas. Vienintelis kriterijus pagal kurį mokesčių administratorius pareiškėjo importuotą prekę pripažino šildymui skirtu kuru yra deklaracijoje nurodytas prekės pavadinimas „Šildymo kuras-alyva-absorbentas“. Kita vertus, pačiame pavadinime nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta prekės rūšis, o pareiškėja nebuvo įpareigota tikslinti nurodytą pavadinimą. Nors pareiškėja deklaracijoje ir ne visai tiksliai nurodė prekės pavadinimą, kartu su kombinuotosios nomenklatūros ir papildomu nacionaliniu kodu, galima aiškiai identifikuoti prekės rūšį. Muitinės nurodytas kombinuotosios nomenklatūros kodas 3814009099 ir pareiškėjos nurodytas papildomas nacionalinis kodas X305 prekę identifikuoja kaip energetinį produktą. Pareiškėjos pateikti duomenys tvirtina, kad prekė buvo naudojama ne kaip kuras, o kaip priedas į kurą. Tai, kad pareiškėja importavo ne šildymui skirtą kurą, o kuro priedą, patvirtina ir Rusijos federalinės muitinės tarnybos eksperto išvada Nr. 391329. Pareiškėjos nuomone, jos importuota prekė turėjo būti vertinama kaip kitas energetinis produktas, kuriam vadovaujantis Akcizų įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, taikomos akcizų lengvatos, o žymėjimas vykdomas tik nustatytais atvejais. Pareiškėja nesutinka su Muitinės pozicija, kad produktams, nurodytiems Akcizų įstatymo 44 str. 1 d. 2 p., nėra taikoma 73 Lt / 1 000 l akcizo lengvata. Teisę taikyti akcizo lengvatą pareiškėjai suteikia Akcizų įstatymo 42 str. ir 37 str. 2 d. Bendrovė taip pat nesutinka su mokesčių administratoriaus pozicija, kad visi energetiniai produktai, kuriems norima taikyti akcizo lengvatą, turi būti pažymėti. Pagal Akcizų įstatymo 44 str. 1 d., energetiniai produktai, kuriems taikoma akcizų lengvata, turi būti žymimi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Vienintelis poįstatyminis aktas, reglamentuojantis šildymui skirtų energetinių produktų žymėjimo tvarką yra ūkio ministro 2002-06-03 įsakymu Nr. 193 patvirtinta Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo taisyklės, tačiau pareiškėjos importuotas produktas nepatenka į šio akto reguliavimo sritį. Tai, kad Vyriausybė neįgyvendino Akcizų įstatymo nuostatų ir nepriėmė poįstatyminio akto, reglamentuojančio pareiškėjos importuotos produkcijos žymėjimą, nepaneigia Bendrovės teisės pasinaudoti lengvata. Be to, pareiškėjos nuomone, produkto nepažymėjimas, nėra ta sąlyga, kuri paneigia ūkio subjekto teisę pasinaudoti akcizo lengvata.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Taip pat paaiškino, kad ginčo byloje dėl to, kad Bendrovės importuota prekė yra kuras, skirtas šildymui, kuriam gali būti taikomas lengvatinis akcizo tarifas, byloje nėra. Ginčo esmė yra, ar tam, kad Bendrovė galėtų taikyti lengvatinį akcizą, kuras turėjo būti specialiai pažymėtas. Prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-11 nutartyje pateiktu aiškinimu (A261-852/2014). Taip pat prašė priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 38–41) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prekių deklaravimo metu Bendrovė turėjo pareigą teikiamoje deklaracijoje tinkamai įvardinti ir aprašyti importuojamą prekę. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Bendrovės teiginius, kad jos importuota prekė yra ne kuras, o kuro priedas. Priešingai, 2012-11-05 sąskaitoje-faktūroje Nr. 10264, kuri išrašyta UAB „Artela“ importuota prekė įvardyta kaip skystas kuras KN2710 19 64. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad, pagal Akcizų įstatymo 44 str. 1 d. 2 p., energiniai produktai, kuriems taikoma akcizo lengvata, turi būti žymimi tik Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. ir 44 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustato, kad šildymui skirtas kuras privalo būti pažymėtas. Ūkio ministro 2002-06-03 įsakymu Nr. 193 patvirtinta Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, žymėjimo tvarka (toliau – Žymėjimo tvarka) nustato ne privalomo pažymėti kuro sąrašą, o jo žymėjimo tvarką. Reikalavimas pažymėti šildymui skirtą kurą, nustatytas Akcizų įstatyme. Tai, kad poįstatyminiame akte nėra nurodytas produktas, klasifikuojamas KN kodu 3814 00 90, nesudaro pagrindo taikyti MAĮ 3 str. 5 d. įtvirtintą nuostatą, nes įstatymas aiškiai nurodo, kad lengvata taikoma tik pažymėtam kurui.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 137–140) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad išvada, jog Bendrovė importavo kurą, skirtą šildymui, priešingai nei teigia pareiškėja, yra pagrįsta objektyviais byloje esančiais duomenimis. Kita vertus, pareiškėjos teiginiai, kad buvo įvežtas kuro priedas, yra visiškai nepagrįsti. Priimdama ginčijamą supaprastinto patikrinimo ataskaitą, Muitinė atsižvelgė į byloje esančių duomenų visumą, o ne tik į deklaracijoje nurodytą prekės pavadinimą. Be to, pareiškėja teise tikslinti prekės pavadinimą nepasinaudojo. Akcizų įstatymas aiškiai ir konkrečiai nustato, kad akcizo lengvata gali būti taikoma tik šildymui skirtam kurui, kuris yra pažymėtas. Žymėjimo tvarkoje nustatytas ne privalomo pažymėti kuro sąrašas, o jo žymėjimo tvarka. Net ir sutikus su pareiškėjos argumentais, kad jos importuota prekė buvo kuro priedas, pagal Akcizų įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. akcizų lengvata galėtų būti taikoma tik jei ji būtų pažymėta.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas keliamas dėl Muitinės ir Departamento sprendimų, kuriais už Bendrovės importuotas prekes, deklaruotas 2012-11-05 deklaracijoje Nr. 12LTPR2000IM00E983, buvo perskaičiuoti muitas, akcizas, PVM ir įregistruota mokestinė nepriemoka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Bendrovė 2012-11-05 bendrojo administracinio dokumento importo rinkinyje Nr. 12LTPR2000IM00E983 (toliau – Deklaracija) deklaravo į Europos Bendrijos teritoriją įvežusi „Šildymo kurą – alyvą absorbentą“, kurio kombinuotosios nomenklatūros kodas 2707 9999 00 (papildomas nacionalinis kodas X305) (b. l. 136).
Muitinė atliko patikrinimą dėl deklaruojant taikyto lengvatinio akcizo tarifo (73 Lt / 1 000 l) ir surašė 2013-01-10 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM19/13-00149, kurioje konstatavo, kad Deklaracijoje neteisingai nurodytas nacionalinis prekės kodas X305, nes jis naudojamas tuomet, kai prekėms taikomas Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. nustatytas lengvatinis akcizo tarifas, o tokios prekės privalo būti pažymėtos. Kadangi pareiškėja importavo nepažymėtą prekę, ji turi būti apmokestinta taikant 1 043 Lt / 1 000 l akcizo tarifą, todėl atitinkamai perskaičiavo Bendrovei muitą, akcizą, PVM ir įregistravo mokestinęs nepriemoką (b. l. 133–135).
Pareiškėja, nesutiko su tokiu Muitinės sprendimu, todėl padavė skundą Departamentui (b. l. 61–64). Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Departamentas 2013-05-07 sprendime Nr. 1A-157 konstatavo, kad teisingo ir objektyvaus sprendimo priėmimui būtina įvertinti Departamentui Bendrovės pateiktus naujus dokumentus, todėl pavedė Muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 129–132).
Vykdydama Departamento 2013-05-07 sprendimą, Muitinė atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė 2013-10-30 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM19/13-0836S, kurioje konstatavo, kad pareiškėja importavo kurą, skirtą šildymui, kuris nebuvo pažymėtas kaip to reikalauja Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. ir 44 str., todėl tokiai prekei negalėjo būti taikomas lengvatinis akcizo tarifas 73 Lt / 1 000 l. Muitinė taip pat nustatė, kad Deklaracijoje nurodytas neteisingas importuoto kuro kiekis. Atsižvelgdama į tai, pripažino negaliojančia 2013-01-10 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM19/13-00149 (4.1.1 p.), pakeitė Deklaracijoje nurodytą prekės kodą iš 2707 99 9900 X305 į 3814 00 90 99 X304, papildomą matavimo vienetą iš 59 KLT į 63,03 KLT ir nusprendė prekei taikyti 6,5% trečiųjų šalių muito tarifą bei 1 043 Lt / 1 000 l akcizo tarifą (4.1.2 p.), perskaičiavo už Bendrovės importuotas prekes importo mokesčius: muitą – iš 1 229 Lt į 4 701 Lt, akcizą – iš 4 307 Lt į 65 740 Lt, PVM – iš 16 777 Lt į 30 407 Lt (4.1.3 p.), įregistravo Bendrovei mokestinę nepriemoką – 3 472 Lt muitą, 61 433 Lt akcizą, 13 630 Lt PVM, 7 854 Lt baudą, 5 842 Lt akcizo delspinigius ir 1 296 Lt PVM delspinigius (b. l. 47–53).
Bendrovė padavė skundą Departamentui (b. l. 42–46), kuriame nurodė, kad į Bendrijos muitų teritoriją importavo ne kurą, skirtą šildymui, bet kuro priedą, t. y. kitą energetinį produktą, kuris pagal Akcizų įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nuostatas privalo būti paženklintas tais atvejais, kai tai nustatyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, todėl Muitinė nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos importuotai prekei negalėjo būti taikomas lengvatinis akcizo tarifas (73 Lt / 1 000 l). Be to, produkto nepažymėjimas nėra aplinkybė, kuri apriboja galimybę taikyti lengvatinį akcizo tarifą.
Departamentas 2014-01-10 sprendimu Nr. 1A-13 pareiškėjos skundą atmetė ir patvirtino Muitinės 2013-10-30 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 3KM19/13-0836S (b. l. 56–59).
Bendrovė pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Muitinės supaprastintos patikrinimo ataskaitos dalį ir Departamento 2014-01-10 sprendimą Nr. 1A-13 (b. l. 1–9) ir nurodė, kad į Bendrijos muitų teritoriją buvo importuotas ne kuras, skirtas šildymui, o kuro priedas, kuris pagal Akcizų įstatymą laikytinas kitu energetiniu produktu ir, siekiant pasinaudoti lengvatiniu akcizo tarifu, turi būti pažymėtas tik nustatytais atvejais.
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad kreipdamasi į teismą, Muitinės ir Departamento sprendimus ji ginčijo ta apimtimi, kiek jos importuota prekė buvo pripažinta kuru, skirtu šildymui, o ne kuro priedu, pakeistas nacionalinis kodas iš X305 į X304, nuspręsta taikyti 1 043 Lt / 1 000 l akcizo tarifą ir perskaičiuoti importo mokesčiai bei įregistruota mokestinė nepriemoka. Bendrovė nekėlė ginčo dėl iš 59 KLT į 63,03 KLT pakeisto papildomo matavimo vieneto, dėl iš 2707 99 99 į 3814 00 90 pakeisto KN kodo ir dėl 6,5% trečiųjų šalių muito tarifo taikymo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas pabrėžė, kad pripažįsta nustatytą aplinkybę, jog Deklaracijoje nurodyta prekė yra kuras, skirtas šildymui, tačiau teigia, kad Muitinė neturėjo pagrindo pakeisti nacionalinį kodą ir paneigti jos teisę taikyti lengvatinį akcizo tarifą, kadangi Žymėjimo tvarkoje produktas, kurio KN kodas 3814 00 90, nėra nurodytas kaip žymėtinas šildymui skirtas kuras.
Atsižvelgdamas į pareiškėjos skunde ir jos atstovo paaiškinimuose teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes ir apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, teismas konstatuoja, kad aplinkybės dėl produkto pripažinimo kuru, skirtu šildymui, papildomai nevertins.
Byloje ginčas keliamas dėl Bendrovės teisės importuotai prekei – kurui, skirtam šildymui, taikyti Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. nustatytą 73 Lt / 1 000 l lengvatinį akcizo tarifą (redakcija galiojusi Deklaracijos pateikimo metu).
Akcizų įstatymo 37 str. 1 d. (redakcija galiojusi Deklaracijos pateikimo metu) buvo nustatyta, kad gazoliams taikomas 1 043 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Šildymui skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 73 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas (37 str. 2 d.). Akcizų įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi: šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas (1 p.); kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais (2 p.).
Pareiškėja siekė pasinaudoti Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. nustatytu lengvatiniu akcizo tarifu, todėl jos importuotas produktas privalėjo būti pažymėtas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. ir 44 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad kurui, skirtam šildymui, lengvatinis akcizo tarifas taikomas, kai tas kuras yra nustatyta tvarka pažymėtas. Jokių išimčių šiam reikalavimui įstatyme nenustatyta. Priešingai nei teigia pareiškėja, pareigai žymėti energinius produktus, kai siekiama pasinaudoti Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. nustatytu lengvatiniu tarifu, netaikytinas įstatymo 44 str. 1 d. 2 p., kadangi jis apima tik tuos atvejus, kai siekiama taikyti kitas, nei Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. nustatytas, lengvatas energiniams produktams.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nuolat akcentuojama, jog formuluotės, kurios vartojamos apibūdinti atleidimo nuo mokesčio atvejus, turi būti aiškinamos griežtai, kadangi jos leidžia nukrypti nuo bendrojo principo, pagal kurį prekės ar paslaugos turi būti apmokestinamos (1990-06-26 sprendimas Nr. C-185/89, 2005-12-01 sprendimas Nr. C-395/04; 2002-06-20 sprendimas C-287/00; 2005-05-26 sprendimas C-498/03, 2006-02-21 sprendimas Nr. C-419/02, 2006-02-21 sprendimas Nr. C-286/03 ir kt.). Įvertinus tokią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo poziciją Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. kontekste, darytina išvada, kad bet kokios mokesčio lengvatos, sudarančios išimtį iš bendrų taisyklių, turi būti aiškinamos griežtai (plečiamasis aiškinimas nėra leidžiamas). Vadinasi, siekiant taikyti Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. nustatytą lengvatinį akcizo tarifą, energiniai produktai turi būti paženklinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Žymėjimo tvarka, kuri priimta įgyvendinant Vyriausybės 2002-02-15 nutarimą Nr. 235 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatas”, skirta nustatyti žymėjimo (fiskalinio) reikalavimus kurui, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kad jis išsiskirtų iš kuro, kuriam netaikomos akcizų lengvatos (1.1 p.) ir užtikrinti kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, panaudojimą pagal paskirtį (1.2 p.).
Sisteminis Akcizų įstatymo ir Žymėjimo tvarkos nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad ūkio subjekto, siekiančio pasinaudoti Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. nustatytu lengvatiniu akcizo tarifu, pareiga žymėti produktą įtvirtinta įstatyme, o nurodytas poįstatyminis aktas skirtas reglamentuoti žymėjimo tvarką. Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad Žymėjimo tvarka nenustato sąrašo produktų, kurie privalo būti pažymėti, nes pagal imperatyvias įstatymo nuostatas akcizo lengvata gali būti taikoma tik pažymėtam kurui. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos importuotos prekės KN kodas nėra nurodytas Žymėjimo tvarkos 2.1 punkte, neatleidžia jos nuo įstatyme imperatyviai nustatytos pareigos pažymėti lengvatiniu tarifu apmokestinamą produktą.
Poįstatyminio teisės akto nuostatos, negali būti aiškinamos kitaip nei įstatymo, kurį jos detalizuoja. Todėl konstatavus, kad pareiškėjos importuotai prekei galėjo būti taikomas lengvatinis akcizo tarifas, net ir jos nepažymėjus kaip to reikalauja įstatymas, būtų nepagrįstai praplėstos išimties iš bendros taisyklės taikymo ribos, palengvinta galimybė taikyti akcizo lengvatą, paneigta kuro, kuriam taikomas lengvatinis akcizo tarifas, žymėjimo prasmė, sudaryta galimybė piktnaudžiauti mokesčio lengvata. Be to, toks aiškinimas prieštarautų ne tik imperatyvioms Akcizų įstatymo nuostatoms, bet ir bendrajam teisės principui, kad išimtys turi būti aiškinamos siaurai.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja, deklaruodama importuotas prekes ir siekdama pasinaudoti Akcizų įstatymo 37 str. 2 d. nustatyta lengvata, turėjo jas tinkamai pažymėti, nes tai yra būtina sąlyga lengvatinio akcizo tarifo taikymui. Aplinkybės, kad Deklaracijoje nurodytas produktas nustatyta tvarka nebuvo pažymėtas, pareiškėja neneigia, todėl pripažintina, kad ji neįgijo teisės taikyti lengvatinį akcizo tarifą, todėl pagrįstai buvo nuspręsta importo mokesčius apskaičiuoti taikant Akcizų įstatymo 37 str. 1 d. nustatytą 1 043 Lt / 1 000 l akcizo tarifą, pakeisti nacionalinį kodą iš X305 į X304 ir įregistruoti Bendrovės mokestinę nepriemoką muitinei. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, todėl jis atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nuostatas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja ta šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, negali būti tenkinamas reikalavimas priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB ,,3RI” skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.