Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-31 · Administracinė byla Nr. eI-322-561/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-31Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
eI-322-561/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01278-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Bodela“
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-322-561/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01278-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 12.15.4., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant atsakovės atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bodela“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Bodela“ (toliau – Bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2016-03-15 sprendimą Nr. (17.26-40) RES-46205 (toliau – Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjai jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias teisinės pagalbos išlaidas.

Paaiškino, kad atsakovė Sprendimu nuspendė išregistruoti pareiškėją iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų registro (toliau – Registras), nustačiusi, kad pareiškėja nevykdo ekonominės veiklos.

Pareiškėja vykdo elektroninių buitinių aparatų ir prietaisų didmeninę prekybą, prekybą telefonais ir automobilių detalėmis. Pareiškėja vykdo ekonomines operacijas, deklaruoja pirkimo bei pardavimo PVM. Skundžiamas administracinis aktas buvo priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui bei teismų praktikoje suformuluotų specialių reikalavimų sprendimui išregistruoti ūkio subjektą iš Registro. Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta įrodymais pagrįsta aplinkybių visuma, leidžianti konstatuoti, kad mokesčių mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos. Tuo tarpu pareiškėjos pateikti įrodymai, patvirtinantys prekių įsigijimą iš Europos Sąjungos valstybių, įrodo pareiškėjos vykdomą ekonominę veiklą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nuolat teikė PVM deklaracijas, nurodė įmonės pajamas, niekada nevengė kontakto su mokesčių administratoriumi. Pareiškėja turėjo pareigą registruotis PVM mokėtoja pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 71 straipsnio 2 dalį, kadangi jos bendra atlygio už vykdomą ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 45 000 Eur. Pareiškėja vien 2015 m. lapkričio mėn. pardavė prekių už 72 765,43 Eur. Ginčijamame sprendime nėra pateiktų aiškių motyvų ir individualios argumentacijos, kuria vadovaujantis buvo nuspręsta išregistruoti pareiškėją iš Registro. Šie trūkumai laikytini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti individualų administracinį aktą, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad pareiškėja iš Registro buvo išregistruota PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu, nustačius, kad ji nevykdo ekonominės veiklos. Inspekcija atliko pareiškėjos operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2015-02-27 iki 2015-11-30. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja veiklą vykdo nuomojamose patalpose be teisės turėti darbo vietą. Įmonė turi tik vieną darbuotoją, kuris yra ir jos akcininkas. Pareiškėja pateikė Inspekcijai išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenis už 2016 m. sausio mėn.

Pareiškėja 2015 m. liepos ir lapkričio mėn. buhalterinės apskaitos registruose apskaitė prekių įsigijimus iš UAB „Abila“ pagal PVM sąskaitas faktūras už 423 294 Eur ir 88 892 Eur PVM, kurį atskaitė. Atlikus UAB „Abila“ operatyvų patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonės deklaruojama veikla analogiška pareiškėjos deklaruotai veiklai. Tiek minėtos įmonės, tiek pareiškėjos akcininkai, vadovai ir vieninteliai darbuotojai yra Latvijos Respublikos piliečiai. UAB „Abila“ vadovas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nepateikė prašomų pateikti dokumentų, kviečiamas atvykti neatvyko. Įmonės įgaliotas asmuo nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų už 2015 m. spalio mėn. – gruodžio mėn. bei paaiškino, kad daugiau įmonės dokumentų jam nebuvo perduota. Kadangi nebuvo pateikti dokumentai, nebuvo galimybės nustatyti UAB „Abila“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo. Nustatyta, kad UAB „Abila“ nuo 2015-02-26 iki 2015-12-31 įformino prekių pardavimui PVM sąskaitas faktūras pareiškėjai už 423 294 Eur ir 88 892 Eur, tuo sudarė sąlygas pareiškėjai į PVM atskaitą įtraukti 88 892 Eur PVM. UAB „Abila“ įformino pareiškėjai 2015-11-13 PVM sąskaitą faktūrą: apmokestinamoji vertė – 50 207,50 Eur ir 10 543,58 Eur PVM, kurio nedeklaravo. Taip pat UAB „Abila“ už 2015 m. vasario mėn. – gruodžio mėn. PVM deklaracijose deklaruotas mokėtinas į biudžetą 145 260 Eur PVM nesumokėtas. UAB „Abila“ PVM nepriemoka 2016-03-03 buvo 144 513,47 Eur, t. y. nors įmonė ir deklaravo pardavimo PVM, kuris nurodytas išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, tačiau faktiškai jo į biudžetą nesumokėjo, o pareiškėja į PVM atskaitą įtraukė pirkimo PVM, kuris į biudžetą nesumokėtas.

Pareiškėja iš UAB „Abila“ įsigytoms prekėms, taikant labai žemą antkainį, iš karto įformino pardavimus UAB „Novanet“, UAB „ACC Distribution“, kurios pagal pareiškėjos įformintas PVM sąskaitas faktūras PVM atskaitė. Pareiškėja patikrinimui prekių transportavimo dokumentų nepateikė. Pareiškėjos vadovas paaiškino, kad prekės buvo tiesiogiai pristatomos pirkėjams, o transportu rūpindavosi UAB „Abila“.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja iš UAB „Ruteta” įsigijo prekių už 105 006 Eur ir 22 015,26 Eur PVM bei įformino prekių pardavimus UAB „Novanet”. UAB „Ruteta” prekes įsigijo iš Latvijos ir Slovakijos PVM mokėtojų ir iš Lietuvos įmonės UAB „Belas”, kuri už 2016 m. sausio mėn. Inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje nedeklaravo apmokestinamųjų pajamų ir pardavimo PVM, tik 21 Eur pirkimo PVM, 21 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM. UAB „Belas” Inspekcijai išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų neteikė, o Inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose už 2015 m. gruodžio mėn. ir 2016 m. sausio mėn. deklaravo tik 2 490 Eur grąžintiną iš biudžeto PVM. Nuo 2015-03-02 iki 2015-12-16 UAB „Belas” apskaitą tvarkė UAB „ARSD Grupė”, kuri taip pat tvarko pareiškėjos apskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, manytina, kad pareiškėja įsteigta Latvijos piliečių ne ekonominei veiklai vykdyti, o įtraukta į prekių pirkimo bei pardavimo grandinę, kaip tarpininkė, kurios vardu buvo įforminami pirkimo-pardavimo sandorių dokumentai, siekiant anksčiau minėtoms Lietuvos įmonėms – galutinėms prekių pirkėjoms, suformuoti PVM atskaitą ir sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM.

Priimtas Sprendimas atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko patvirtintą formą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad UAB „Abila“ ir UAB „Ruteta“, su kuriomis pareiškėja sudarė sandorius, yra skolinga biudžetui nesumokėtą PVM.

Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2016-03-15 sprendimo Nr. (17.26-40) RES-46205, kuriuo buvo nuspręsta išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Inspekcija atliko pareiškėjos operatyvų patikrinimą, kurį baigė 2016-03-15. Patikrinimo metu buvo įvertinti pareiškėjos su Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos subjektais sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai ir padaryta išvada, kad pareiškėjos kaip ūkio subjekto faktinė paskirtis buvo ne ekonominė veikla, o galimybės kitiems ūkio subjektams išvengti PVM mokėjimo, suformuojant PVM atskaitą, sudarymas. Vadovaudamasi patikrinimo metu surinktais duomenimis ir padarytomis išvadomis, Inspekcija priėmė Sprendimą išregistruoti pareiškėją iš Registro nuo 2016-03-15.

Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčių administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Ši teisės norma yra detalizuojama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002-06-22 įsakymu Nr. 178 patvirtintų Įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą/išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (toliau – Registravimo taisyklės) 33.1 papunktyje. Minėtoje teisės normoje nustatyta, jog išvada, kad PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos ir (ar) neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, turi būti pagrįsta surinktais įrodymais, kurių pakankamumas yra vertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Tokiais atvejais turėtų būti nagrinėjama ir vertinama aplinkybių visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2008-05-20 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A438-823/2008, yra išaiškinęs, kad pagal PVM įstatymo 75 straipsnio ir Registravimo taisyklių 47.1 punkto (savo turiniu analogiško ginčui aktualios redakcijos 33.1 papunkčiui) nuostatas, išregistravimui iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva yra svarbus pats ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo faktas, kuriam patvirtinti mokesčių administratorius privalo nustatyti atitinkamas aplinkybes. Šiose teisės normose numatyta būtinybė nustatyti vertinamojo pobūdžio aplinkybę – tai, ar mokesčių mokėtojas nevykdo veiklos ir/ar neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių – turi būti analizuojama ir vertinama konkrečios situacijos aplinkybių visuma (LVAT 2011-05-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-876/2011).

Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad Inspekcija priėmė Sprendimą, neįvertinusi visų faktinių aplinkybių, nesurinkusi pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja nevykdė ekonominės veiklos. Todėl, pareiškėjos nuomone, Sprendimas laikytinas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, LVAT ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011). VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (LVAT 2015-11-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1919-556/2015).

Teismas daro išvadą, kad Sprendimas buvo parengtas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-01-31 įsakymu Nr. V-36 (2014-06-30 įsakymo Nr. VA-47 redakcija) patvirtintą sprendimo išregistruoti iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų formą FR0518. Tokio pobūdžio sprendime turi būti nurodytos faktinės bei teisinės išregistravimo iš registro priežastys. Nagrinėjamu atveju, buvo pateiktas teisinis išregistravimo pagrindas – PVM įstatymo 75 straipsnio 4 dalis. Faktinis išregistravimo pagrindas buvo nurodytas itin abstrakčiai, pažymint, kad Inspekcijos duomenimis PVM mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos, t. y. perrašant minėtoje teisės normoje nurodytą išregistravimo pagrindą.

Pažymėtina, kad Registravimo taisyklių 38 punkte nustatyta, jog mokesčių administratorius, nustatęs ir įvertinęs aplinkybes, nurodytas Registravimo taisyklių 33.1 punkte, Registravimo taisyklių 24–25 punktuose nustatytais būdais informuoja PVM mokėtoją apie numatomą išregistravimą iš Registro mokesčių administratoriaus iniciatyva. Tame pačiame punkte nurodyta, kad, jeigu PVM mokėtojas dėl numatomo išregistravimo iš PVM mokėtojų pateikia papildomą informaciją, tai mokesčių administratorius, ją įvertinęs ir nustatęs, kad PVM mokėtojas mokesčių administratoriaus iniciatyva negali būti išregistruotas, apie tai informuoja PVM mokėtoją. Nagrinėjamu atveju, Sprendimas buvo priimtas 2015-03-15, t. y. tą pačią dieną, kuomet buvo baigtas operatyvus patikrinimas. Registravimo taisyklių 38 punkte nurodytas pranešimas, kuriame išdėstytas faktinis išregistravimo pagrindas pareiškėjai nebuvo išsiųstas. Taip pat pažymėtina, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos išvados, detaliai apibūdintos 2016-03-21 operatyvaus patikrinimo ataskaitoje Nr. FR0760-2626, kuri buvo parengta jau priėmus Sprendimą. Taigi, faktinės aplinkybėmis, kuriomis vadovaujantis buvo nuspręsta išregistruoti pareiškėją iš Registro, nebuvo nurodytos Sprendime ar jokiame kitame pareiškėjai pateiktame akte. Iš pareiškėjos skunde nurodytų argumentų matyti, kad jai nebuvo žinoma ar suprantama, kokiomis aplinkybėmis vadovaujantis buvo padaryta išvada dėl ekonominės veiklos nevykdymo ir kodėl jos pateiktos PVM deklaracijos nepripažintos pakankamais įrodymais.

Vertindama nustatytus individualaus administracinio akto trūkumus VAĮ 8 straipsnio prasme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie individualaus administracinio akto trūkumai nagrinėjamos bylos kontekste yra esminiai (nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir nenurodyta individuali argumentacija), todėl Sprendimas, kuriuo UAB „Bodela“ nuo 2016-03-15 išregistruota iš PVM mokėtojų registro, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėja prašė teismo priteisti jai patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias teisinės pagalbos išlaidas, nurodė, kad jas pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja prašė teismo priteisti jai patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, tačiau nepateikė teismui jas pagrindžiančių dokumentų. Todėl teismas neturi galimybės, nagrinėdamas bylą iš esmės, išspręsti klausimo dėl išlaidų atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas niekuo nepagrindė, teismas pareiškėjos prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jai teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bodela“ skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-03-15 sprendimą Nr. (17.26-40) RES-46205.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Bodela“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė