- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1-260-188/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00685-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Nukentėjusysis
- S. R.
- Kaltinamasis
- K. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., (duomenys neskelbtini), teistas 1996 05 15 pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 m. su turto konfiskavimu, 1998 06 04 paleistas lygtinai 1 m. 11 mėn. 11 d., teistumas išnykęs,
kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. ir M. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 18 d. 22 val. iki 2010 m. liepos 19 d. 11 val., tikslus laikas nenustatytas, M. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, virtuvėje dėl chuliganiškų paskatų, elgdamiesi įžūliai ir ciniškai, pargriovę S. R. ant grindų ir jį laikydami rankomis, privertė jį klūpoti, vartodami necenzūrinius žodžius tyčiojosi iš nukentėjusiojo, jėga nuplėšė S. R. kelnes ir apatines kelnaites, M. B. keptuve tris kartus sudavė nukentėjusiajam per galvą, K. S. su M. B. abu bendrai sudavė rankomis bei įspyrė S. R. ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, šiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę kairio skruosto ir pakaušio žaizdą, nosikaulių lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos sumušimą, dešinės pusės VI, VIII šonkaulių, kairės pusės VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimą, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje pusėje, dėl ko nukentėjusysis ilgai, tai yra daugiau nei dešimt dienų sirgo, tai yra padarė S. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. liepos 18 d. pas jį dviračiu atvažiavo S., kurio pavardės nežino. Su juo nuvažiavo pas K. pasiskolinti 5 Lt cigaretėms, bet ji pinigų neturėjo. Tuo metu paskambinęs jo draugas M. B. pasiūlė aplaistyti nusipirktą dviratį. Jis pasakė M. B., kad atvažiuos su draugu, M. B. neprieštaravo. Jam su S. dviračiais atvažiavus į (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., M. B. dar nebuvo, bet vėliau jis grįžo. Pas M. B. jie išgėrė 2 litrų talpos 8 proc. stiprumo butelį alaus, po to visi trys dviračiais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir nusipirko 4 plastikinius butelius po 2 litrus 8 proc. stiprumo alaus. Vieną butelį alaus prie parduotuvės išgėrė, o kitus parsivežė į namus pas M. B., kur virtuvėje išgėrė du butelius. Po to jie pradėjo muštis. S. pirmas M. davė keptuve per galvą. Jis pats S. vieną kartą sudavė kumščiu į veidą, po to sudavė vieną kartą kumščiu į šoną, o M. S. sudavė du kartus keptuve į petį. Jis S. pargriovė ant grindų, numovė kelnes, dėl ko jas numovė, nežino. Daugiau nebeprisimena, tik pamena, kad S. jie išvarė į lauką. Iš BPK 276 str. str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad po to, kai M. B. namuose jis, M. B. ir S. išgėrė du butelius alaus, būdamas gerokai apgirtęs, jis S. pasakė „čiulpk“, turėdamas galvoje lytinį organą, kodėl taip pasakė, nežino, mano, jog norėjo pajuokauti, M. B. taip pat sakė S. „čiulpk“, po ko S., nuo pečiaus paėmęs keptuvę, vieną kartą ja smogė M. B., į kurią vietą, nematė, o M. B., atėmęs keptuvę iš S., ja tris kartus smogė S. į galvą. S. nukrito ant grindų, nejudėjo, matėsi, kad prarado sąmonę, M. B. gulinčiam ant žemės S. spyrė du kartus į šoną, du kartus kumščiu sudavė į veidą, nuplėšė marškinėlius. Netrukus atsikėlęs nuo grindų S. atsisėdo ant kėdės, o M. B. iš S. kišenių ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, raktus ir peiliuką, kuriuos padėjo į virtuvės spintelės stalčių, o jis pats du kartus kumščiu smogė S. į veidą. Ar S. buvo palenkęs virš stalo ir ar sudavė smūgius į šoną ir nugarą, nepamena. Po to jis abiem rankomis nuvertė S. nuo kėdės, ar jis nukrito ant žemės veidu ar nugara, nežino, du kartus kumščiu smogė S. į kažkurį šoną, tačiau jo nespardė. Matė, kad M. B. gulintį S. spardė, į kažkurį šoną įspyrė du kartus, o kur dar daugiau įspyrė, nematė, o jis nuplėšė nuo S. sportines kelnes, ir S. liko nuogas. Po to M. B. nuogą S. išvarė iš namo. Pradėjus švisti M. B., išėjęs į lauką, pamatė lauke S. dviratį, ir jie abu su M. B. išėję rado S. nuogą gulintį pakelėje. Parvedus į namą S., M. B. liepė jam nusiprausti, nes buvo žemėtas, kruvinas, nusiprausus, davė apsirengti savo drabužius. S. skundėsi, kad labai skauda šoną, o po to dviračiu išvažiavo į namus. Prieš tai jie S. siūlė gerti alaus, bet jis atsisakė, o jis su M. B. išgėrė vieną plastikinį butelį alaus ir nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Išėję į lauką, ant žemės rado gulintį S., kuris sakė, kad pagulės ir važiuos namo, greitosios pagalbos iškviesti neprašė, todėl jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gerti alaus. Kitą dieną M. K., sužinojusi apie įvykį iš apylinkės inspektoriaus, liepė jam paskambinti M. B. ir pasakyti, kad atiduotų iš S. paimtus daiktus. Tą pačią dieną M. B. atvežė jam telefoną, raktus ir peiliuką, o jis tuos daiktus atidavė M. K.. Jis S. seksualiai išnaudoti nenorėjo, sakydamas „čiulpk“ norėjo pajuokauti, tokį jo elgesį įtakojo alkoholis (b.l.92-63). Kaltinamasis K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi, jis juos pilnai tvirtina. Patvirtino, kad nukentėjusiojo apvogti ar seksualiai išnaudoti nenorėjo, pripažįsta kaltinamajame akte nurodytą suduotų nukentėjusiajam smūgių kiekį. Nukentėjusiajam grįžus iš ligoninės, pas jį apsilankė, atsiprašė.
Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino visiškai. Jo parodymai atitinka K. S. parodymams. M. B. taip pat parodė, kad K. S. pajuokaujant pasakius S. „pačiulpsi“, jis irgi pritarė ir pasakė tą patį, po ko S. griebė keptuvę ir trenkė ja jam į ranką ir koją, o jis atėmė iš S. keptuvę ir ja du kartus sudavė jam į petį ir du kartus kumščiu sudavė į veidą bei vieną kartą įspyrė į šoną. Po to jis pasitraukė į kitą virtuvės galą, o prie S. puolė K., kuris palenkė S. prie stalo, du kartus kumščiu sudavė į šonus, nuvertė S. nuo kėdės, numovė jam kelnes, maikę, tai yra, nurengė nuogai, o jis liepė S. važiuoti namo, ir S. išėjo iš kambario. Auštant, išėjęs į lauką nusišlapinti, pamatė S. dviratį ir apie tai pasakė K., su kuriuo S. rado gulintį prie kelio. Parvedus S. namo, jis jam davė apsiprausti, persirengti savais drabužiais ir liepė važiuoti namo. S. išvažiavo, o jis su K. S., išgėrę plastikinį butelį alaus, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu S. jau buvo išvažiavęs. Nurodė, jog pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius keptuve, pamena sudavęs du smūgius, bet galėjo suduoti ir tris, taip pat pripažino, kad bendrai su K. S. galėjo nukentėjusiajam suduoti kaltinamajame akte nurodytą skaičių smūgių. Taip pat pripažįsta, kad įvykio metu plūdosi necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusiojo daiktų pavogti nenorėjo, jie iškrito, kai K. S. nukentėjusįjį pargriovė ant žemės, o jis juos pakėlė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų K. S. ir M. B. kaltė, be pilno jų pačių prisipažinimo, įrodyta nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo S. R. parodymų matyti, kad 2010 m. liepos 18 d. apie 15-16 val. jis dviračiu nuvažiavo pas pažįstamą K., kurį pažinojo apie tris mėnesius, konfliktų su juo nebuvo. Po 17 val. K. kažkas paskambino, ir po pokalbio jis pasakė, kad jo draugas M. nusipirko dviratį, turi alaus, bei pasiūlė jam kartu važiuoti pas M. Jis su K. dviračiais apie 20 val. nuvažiavo į kaimą, esantį šalia (duomenys neskelbtini). M. nebuvo namuose, tačiau po 10 min. jis grįžo ir parsivežė bakelį, kurio talpos neprisimena, 8 proc. stiprumo alaus. Iki to laiko jis M. nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Lauke išgėrę alų, nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę ir dar nusipirkti alaus. K. ir M. nupirko po du plastikinius butelius 2 l talpos 8 proc. stiprumo alaus. Vieną butelį alaus jie išgėrė prie parduotuvės ir grįžo į M. namus. Jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Jiems būnant virtuvėje, M. paklausė, ką jis turi sportinių kelnių kišenėje. Jis ištraukė ir parodė mobiliojo ryšio telefoną, lenktinį peiliuką ir raktų ryšulį. Tuos daiktus M. paėmė iš jo, apžiūrėjo ir kažkur padėjo. Paklausus, dėl ko paėmė jo daiktus, M. pasakė, kad taip reikia. Jis pasakė, kad važiuos namo, bet M. pasakė, kad jis niekur nevažiuos. Apie vidurnaktį jam norint atsikelti nuo taburetės ir išeiti, kažkuris iš jų – K. ar M., stovėdamas jam už nugaros rankomis ėmė jį spausti ir jis vėl atsisėdo. Girdėjo M. ir K. sakant, kad jis jiems „čiulps“, jis suprato, kad lytinius organus. Kad kas nors jam būtų sudavęs smūgį, neprisimena, tačiau pamena, kad jis atsirado ant grindų klūpėdamas ir atrėmęs abu delnus į grindis. Šalia savęs matė M. Bandydamas atsistoti, prie sienos pamatė keptuvę ir norėdamas apsiginti, ja vieną kartą smogė M. į galvą. Ar nuo smūgio M. nukrito, nematė. Taip pat nematė, kur tuo metu buvo K. Po to M. atsinešė plaktuką ar kirstuką ir sakė, kad jį užmuš. Jis negalėjo pajudėti, nes jį laikė K. Ar M. jam sudavė smūgį tuo plaktuku, nepamena, nes prarado sąmonę ir smūgio nejuto. Po to klūpėdamas pajautė, kad kažkas nuo jo traukia sportines kelnes ir apatines kelnaites, girdėjo plyštant drabužius, ir liko klūpoti be kelnių ir be kelnaičių. Kuris iš vyrų jį nurengė, nematė. Jautė didelį skausmą kairiame šone, bei kad juda jo šonkauliai. Jam atsisėdus, M. vėl pasakė „čiulpk“. Jis tai daryti atsisakė ir M. pastūmė, po ko pajuto du smūgius į veidą, atrodo, kumščiu, tačiau nenukrito, sąmonės neprarado, abiem rankomis užsidengė veidą. Po to kažkuris iš jų jį be kelnių ir apatinių kelnaičių ištempė į lauką ir paliko. Jis negalėjo pajudėti ir atsistoti, visur skaudėjo, buvo šalta. Kažkiek laiko taip gulėjo, kol K. su M. grįžo ir K. parvedė jį į namą. M. paruošė vandens ir liepė nusiprausti, nes veidas ir kūnas buvo kruvini, žemėti. Labai skaudėjo kairį šoną, judėjo kaulai, juto, kad ištino veidas, buvo sumuštos ir ištinusios rankos. Nusiprausęs, apsirengė M. duotais drabužiais. Matė, kad jo telefonas, raktai ir peiliukas padėti ant stalo. Po to M. vėl liepė jam „čiulpti“, jam atsisakius, du kartus kumščiu smogė į veidą, išstūmė iš namo, atidavė dviratį ir liepė važiuoti. Buvo jau rytas. Kiek pavažiavus, jam pasidarė silpna ir jis netoli kelio nukrito nuo dviračio. Abu vyrai buvo priėję prie jo, liepė važiuoti, bet jis negalėjo. Prašė K. iškviesti greitąją pagalbą, bet jis nekvietė, ir jis liko gulėti. Nežino po kiek laiko prie jo priėjo vyras ir moteris, paklausė, kas atsitiko. Pasakęs, kad buvo sumuštas, paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Tie žmonės palaukė, kol atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Buvo paguldytas į reanimaciją, o po to – į chirurginį skyrių. Įvykio metu juto smūgius į įvairias kūno vietas, mano, kad jam buvo suduoti smūgiai kumščiais ir spardant. Kad kas nors jam būtų sudavęs smūgį keptuve, nematė. Visi smūgiai buvo suduoti virtuvėje, lauke jo niekas nemušė. Iš viso bendrais veiksmais abu kaltinamieji sudavė jam ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Kuris kiek smūgių sudavė, nematė (b.l.14-15). Nukentėjusysis nurodė, kad palaiko savo pareikštą civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamųjų.
Iš liudytojos M. K. parodymų matyti, kad 2010 m. liepos 21 d. apie 8 val. pas ją į namus atėjo kaimynas K. S.. Prieš tai buvo girdėjusi, kad buvo sumuštas S., kurio pavardės nežino. Ji liepė K. S. grąžinti iš S. paimtus daiktus. K. S. paskambino telefonu vyriškiui, pravarde „Peliukas“ ir liepė jam atnešti daiktus. Maždaug po valandos į jos namus atėjęs vyriškis padavė mobiliojo ryšio telefoną Nokia, raktų ryšulį ir lenktinį peiliuką. Vėliau tas vyriškis su K. S. išvažiavo (b.l.44-45).
Byloje esanti Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G188/10 (12) patvirtina, kad aplinkybėse nurodytu laiku kietų bukų daikto poveikyje, o tai galėjo gautis mušant, spardant ir pan., S. R. padaryti šie sužalojimai: muštinės kairio skruosto ir pakaušio žaizdos, nosikaulių lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės VI, VIII šonkaulių, kairės pusės VII, VIII, IX, X šonkaulių lūžimas, poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, atsižvelgus į rastų sužalojimų lokalizaciją, S. R. buvo suduota ne mažiau 5-6 smūgių, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų padarymo metu S. R. buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l.19-20). Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. R., ant jo kūno įvairiose vietose rasti sužalojimai (b.l.25-30). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad iš pateiktų nuotraukų S. R. atpažino nuotraukas K. S. ir M. B., kurie jį 2010 m. liepos 18 d. sumušė (b.l.31-33, 3436). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. R. pateikė džinsines kelnes ir sportinį džemperį (b.l.37), M. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Nokia su SIM kortele, lenktinį peilį ir trijų raktų ryšulį (b.l.46), M. B. pateikė metalinę juodos spalvos keptuvę (b.l.58), kepurę, vieną šlepetę ir marškinėlius (b.l.75) kratos M. B. namuose metu paimti prie namo šiukšlių konteineryje rasti sportinės kelnės ir suplėšytas džemperis (b.l.69-71), visi daiktai apžiūrėti, ant džemperio ir kelnių rasti plyšimo požymiai, ant keptuvės dugno rasta įlenkimų, keptuvės dugne rasta plaukų, duomenys užfiksuoti daiktų, drabužių apžiūros protokoluose (b.l.38-43,47-50,59-61,76-78). Daiktų parodymo atpažinti metu S. R. atpažino mobiliojo ryšio telefoną, trijų raktų ryšulį ir lenktinį peilį, paimtus iš jo M. B. 2010 m. liepos 18 d. (b.l.51-52, 53-54, 55-56), minėti daiktai grąžinti S. R. (b.l.57), kiti daiktai perduoti saugojimui Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK (b.l.79,80).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma teismas laiko įrodyta, kad kaltinamieji K. S. ir M. B. padarė nusikaltimą, kuriuo kaltinami. Jų kaltė pilnai įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G188/10 (12), asmens apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kratos protokolu, daiktų, drabužių apžiūros protokolais, daiktų parodymo atpažinti protokolais. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji K. S. ir M. B., nesant jokio teisėto pagrindo, prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą - M. B. keptuve sudavė nukentėjusiajam tris kartus į galvą, abu kaltinamieji bendrais veiksmais sudavė rankomis ir kojomis apie 20 smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, jų veiksmai pargriovus nukentėjusįjį ant grindų, prievarta jį parklupdžius, jėga nuplėšus nuo S. R. kelnes ir apatines kelnaites, plūstantis necenzūriniais žodžiais, pagrįstai leidžia kaltinamųjų elgesį vertinti kaip įžūlų ir cinišką, pasityčiojant iš nukentėjusiojo ir jį pažeminant. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam S. R. nesunkiai sutrikdyta sveikata nuo abiejų kaltinamųjų suduotų smūgių. Kaltinamieji K. S. ir M. B. padaryta veika pasikėsino į kito asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Abiejų kaltinamųjų veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., nes neginčijamai nustatyta, kad abu kaltinamieji naudodami prieš nukentėjusįjį S. R. fizinį smurtą dėl chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamųjų K. S. ir M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems K. S. ir M. B., atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltinamųjų asmenybes.
Kaltinamieji K. S. ir M. B. padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d ), nukreiptą prieš įstatymo saugomą žmogaus sveikatą.
Kaltinamasis K. S. teisiamas pirmą kartą (b.l.103), administracinėmis nuobaudomis nebaustas, nedirba (b.l.110), darbo biržoje neregistruotas (b.l.111), yra 3-ios grupės invalidas (b.l.101), Panevėžio r. ir VšĮ Kėdainių PPSC Priklausomybės ir Psichikos ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l.105,107), gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (b.l.115).
Kaltinamasis M. B. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b.l.130), galiojančių administracinių nuobaudų nėra (b.l.133), dirba (duomenys neskelbtini) (b.l.134), darbovietės administracijos charakterizuojamas patenkinamai (b.l.138), kaltinamojo M. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktame rašte (duomenys neskelbtini) cecho, kuriame dirba M. B., meistrė ir bendradarbiai (9 parašai) jį charakterizuoja teigiamai (b.l.163), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, VšĮ Kėdainių pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b.l.131).
Atsižvelgus į visas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus (BK 54 str.), bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., K. S. ir M. B. skirtina BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo, žada stengtis atlyginti žalą, skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį. Atsižvelgus į tai, kad K. S. teisiamas pirmą kartą, į jo sveikatos būklę, tai, kad M. B. teistumo neturi, dirba, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., numatantį bausmės vykdymo atidėjimą, skiriant įpareigojimus.
Atsižvelgus į turtinę kaltinamųjų padėtį, į tai, kad byloje pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti, kaltinamiesiems K. S. ir M. B. baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis S. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl priteisimo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro 2000 Lt vertinamas nusikalstamos veikos išdavoje sukeltas fizinis skausmas ir 8000 Lt – dvasinis išgyvenimas, emocine depresija, pergyvenimai (b.l.162). Ieškinys tenkintinas iš dalies. BPK 109 str. prasme civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla, kai asmeniui padaryta žala, kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių bei tarp kaltininko neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Šios aplinkybės byloje nustatytos. Kadangi nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryti nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y., kaltinamiesiems. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam nusikaltimu abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam ir šiuo metu dažnai svaigsta galva, neužgyja veide padaryti sužalojimai, jis turi gydytis, pirkti vaistus, patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį emocinį šoką, pažeminimą, pasidarė jautrus aplinkai, nurodė, kad negali užmigti naktimis, bijo išeiti į lauką. Teismas atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę padėtį: K. S. nedirba, yra 3-os grupės invalidas, kaip pats nurodė, gauna pajamas iš atsitiktinių darbų, nekilnojamojo turto neturi (b.l.112), M. B. dirba, kaltinamojo teigimu, jo darbo užmokestis – 1100 Lt per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi (b.l.136), jų turtinė padėtis nėra gera, todėl yra pagrindas ieškinį mažinti, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad K. S. yra iš dalies darbingas, M. B. dirba ir yra darbingas, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad jų turtinė padėtis ir ateityje bus bloga. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį bei kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismas, įvertinęs nurodytų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, mano, kad nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai, nes žala padaryta jų bendrais neteisėtais veiksmais, priteistina 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje - dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškinys atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomi (b.l.79,80): keptuvė, viena šlepetė, kratos pas M. B. metu šiukšlių konteineryje rasti daiktai - sportinės kelnės ir suplėšytas džemperis – sunaikintini, kepurė, marškinėliai – grąžintini S. R., neatsiėmus – sunaikintini, džinsinės kelnės ir sportinis džemperis – grąžintini M. B., neatsiėmus - sunaikintini – BPK 94 str.
Iš kaltinamųjų K. S. ir M. B. valstybei priteistina po 9,08 Lt proceso (pašto) išlaidų - BPK 103, 105 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302-307 str., teismas
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiojo S. R., patenkinti iš dalies, ir S. R. iš K. S. ir M. B. priteisti solidariai 7000,00 (septynis tūkstančius) litų neturtinės žalos. Likusioje dalyje dėl 3000,00 Lt neturtinės žalos ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomus: keptuvę, vieną šlepetę, kratos pas M. B. metu šiukšlių konteineryje rastus daiktus - sportines kelnes ir suplėšytą džemperį – sunaikinti, kepurę, marškinėlius – grąžinti S. R., neatsiėmus – sunaikinti, džinsines kelnes ir sportinį džemperį – grąžinti M. B., neatsiėmus - sunaikinti.
Priteisti iš K. S. ir M. B. valstybei po 9,08 Lt (po devynis litus 08 ct) iš kiekvieno proceso (pašto) išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.