Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujat ieškovės Lietuvos Respublikos atstovo valstybės įmonės „Turto bankas“ įgaliotam asmeniui ir atsakovei A. E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškinį atsakovei A. E. A. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VĮ Turto bankas gavo informaciją iš AB ,,Kauno energija“ apie tai, kad dalies buto, (duomenys neskelbtini), savininkas F. J. A. (duomenys neskelbtini) ir, kad palikėjo turtas liko nepaveldėtas. Taip pat minėta įmonė prašė imtis veiksmų dėl minėto palikimo paveldėjimo ir susidariusio įsiskolinimo padengimo. Dėl to, VĮ Turto bankas pateikė prašymą palikimo atsiradimo vietos notarui ir prašė išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą į mirusiojo palikimą. Kauno miesto 21-asis notarų biuras išdavė patvirtinimą apie tai, kad dėl F. J. A. palikimo paveldėjimo, atstovaudamas valstybę, kreipėsi VĮ Turto bankas. Taip pat valstybės atstovė buvo informuota, kad 77/693 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), buvo įgytos palikėjui būnant santuokoje su A. E. A. Palikėjo ir jo sutuoktinės vardu Nekilnojamame registre Nr. 19/5319 yra įregistruotos 77/693 dalys žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), įgytos 1995 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iki kol nebus nustatyta palikėjui priklausanti turto dalis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, palikimo atsiradimo vietos notaras negali VĮ Turto bankui išduoti Palikimo perėjimo valstybei liudijimo į visą F. J. A. priklausiusį turtą.

Palikėjo ir A. E. A. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju santuokos metu įgytas ir šiame ieškinyje nurodytas visas turtas yra laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams (iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, minėtų asmenų santuoka nebuvo nutraukta iki pat F. J. A. mirties, todėl šis faktas irgi patvirtina, kad ieškinyje nurodytas turtas, priklauso abiem sutuoktiniams (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinyje nurodyto žemės sklypo 77/693 dalys yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Nr. 19/5319, nuo 1995 m. spalio 30 d. abiejų sutuoktinių vardu, todėl yra akivaizdu, kad šis turtas išliko bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, todėl turi būti nustatyta mirusiojo turto dalis, bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismui pranešė, kad į posėdį neatvyks, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, F. J. A. mirė (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po F. J. A. mirties neregistruota palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo faktų. Kauno miesto 21-as notarų biuras 2019 m. gruodžio 16 d. išdavė liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad po F. J. A. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, F. J. A. ir A. E. A. nuosavybės teise priklauso 77/693 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1995 m. lapkričio 6 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo.

Byloje nėra ginčo, kad po F. J. A. mirties palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl palikėjo turto, iki jo mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove (sutuoktine), dalies nustatymo. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių kad santuokoje įgytas turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ar kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, atsižvelgiant į tai yra pagrindas pripažinti, jog palikėjas ir atsakovė santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki palikėjo mirties valdė nekilnojamąjį turtą – 77/693 dalių žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai, 3.117 straipsnio 1 dalis). Santuokos metu įgytas turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl F. J. A. iki jo mirties priklausė ½ turto dalis.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant šį ieškinį. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovė ieškinio patenkinimui neprieštaravo, procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl žyminis mokestis valstybei iš atsakovės nepriteistinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad F. J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. E. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po ½ dalį priklausė 77/693 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad F. J. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 38/346 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.